Galvos skausmas nėštumo metu: kaip atpažinti priežastį ir saugiai numalšinti skausmą (gydytojų rekomendacijos) - Aspektas

Į nėštumą ateina daug naujų pojūčių, o galvos skausmas – vienas dažniausių. Jis gali būti epizodinis, bukas, tvinkčiojantis ar lydimas pykinimo. Supratę, kas jį sukelia, ir žinodami saugius palengvinimo būdus, greičiau susigrąžinsite kasdienę savijautą.

Žemiau – aiškus gidas: nuo pagrindinių priežasčių ir kasdienių prevencijos įpročių iki gydymo, kuris laikomas saugiu nėštumo metu. Taip pat rasite ženklus, kada būtina kreiptis į gydytoją nedelsiant.

Kodėl skauda galvą nėštumo metu: pagrindinės priežastys

Nėštumo metu keičiasi hormonų pusiausvyra, kraujotaka, kvėpavimas, miegas ir net mitybos ritmas – visa tai daro įtaką galvos skausmams. Dažniausios priežastys:

Hormoniniai pokyčiai

Estrogeno ir progesterono svyravimai veikia kraujagysles ir nervų sistemą. Pirmąjį trimestrą tai dažna priežastis, ypač jei anksčiau turėjote migrainą ar įtampos tipo galvos skausmų.

Dehidratacija

Padidėjęs skysčių poreikis reiškia, kad net „įprastas“ vandens kiekis gali būti per mažas. Menkas skysčių trūkumas sukelia buką skausmą smilkinių ar pakaušio srityje, svaigulį, nuovargį.

Mitybos ritmas ir gliukozės svyravimai

Ilgos pertraukos be maisto, itin saldūs užkandžiai ar praleisti pusryčiai gali „numesti“ cukraus kiekį kraujyje ir išprovokuoti skausmą. Būdingas alkio, silpnumo jausmas, dirglumas.

Kofeino kiekio pokyčiai

Staigus kavos nutraukimas gali sukelti abstinencinį galvos skausmą. ACOG ir EFSA rekomenduoja nėščiosioms neviršyti apie 200 mg kofeino per dieną (apytikriai vienas didesnis puodelis filtrinės kavos). Jei kofeino mažinate – darykite tai palaipsniui.

Miego trūkumas ir miego kokybė

Dažnas naktinis nubudimas, knarkimas, rėmuo, padažnėjęs šlapinimasis – viskas ardo miego architektūrą ir didina skausmo riziką.

Įtampos tipo galvos skausmas

Kaklo, pečių, žandikaulio raumenų įtampa, ilgos valandos prie kompiuterio, netinkama kėdė ar pagalvė. Skausmas dažniausiai bukas, „lanko“ tipo, stiprėja antros dienos pusėje.

Migrena

Pulsuojantis, dažnai vienpusis skausmas, jautrumas šviesai, garsui, pykinimas. Nėštumas migreną kai kurioms moterims susilpnina, bet kitoms – paaštrina, ypač pirmąjį trimestrą.

Sinusų perkrova ir peršalimas

Nėštumo rinitas, alergijos ar sinusitas sukelia spaudimą kaktos, skruostų srityje, sustiprėja lenkiantis.

Anemija (geležies stoka)

Mažakraujystė gali pasireikšti galvos skausmu, blyškumu, nuovargiu, širdies plakimu, dusuliu lipant laiptais. Reikalingas bendras kraujo tyrimas ir gydytojo planas.

Kraujospūdžio pokyčiai

Aukštas kraujospūdis, ypač nuo antrojo trimestro pabaigos, kelia riziką preeklampsijai. Būdingas stiprus skausmas, regėjimo trikdžiai, patinimai, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku.

Aplinkos ir gyvensenos veiksniai

Ryški šviesa, stiprūs kvapai, prastai vėdinamos patalpos, skvarbus triukšmas, karštis, ilga kelionė automobiliu, nereguliarus fizinis aktyvumas.

Kaip saugiai palengvinti skausmą be vaistų

Ne vaistinės priemonės – pirmas pasirinkimas nėštumo metu. Derinkite kelias strategijas – taip sustiprinsite poveikį.

Greita pagalba per 15–30 minučių

Vanduo + lengvas užkandis: išgerkite stiklinę vandens ir suvalgykite baltymų turintį užkandį (varškė, jogurtas, sauja riešutų, pilno grūdo sumuštinis su kiaušiniu).
Poilsis tamsoje ir tyloje: 10–20 min. pagulėkite, uždėkite šaltą kompresą ant kaktos ar šiltą – ant sprando (rinkitės, kas akivaizdžiai labiau padeda).
Kvėpavimo pratimas 4-6: 4 sekundes įkvėpkite per nosį, 6 sekundes iškvėpkite, kartokite 3–5 minutes.
Švelnus savimasažas: pirštų galiukais sukamaisiais judesiais pamasažuokite smilkinius, antakių lanką, pakaušį, viršaus kaklo raumenis.
Kofeino mikrodozė: jei kofeiną vartojate, 1 mažas puodelis (iki ~100 mg) gali palengvinti migreną. Nepersistenkite ir neviršykite dienos ribos.

Įtampos tipo skausmui

Kaklo tempimai: 3 kartus per dieną po 1–2 min. Lėtai palenkite galvą į šoną, pirmyn-atgal, atlikite pečių sukamus judesius.
Šiluma raumenims: šilta vonia ar dušas vakarais, šildančios pagalvėlės 10–15 min. ant sprando.
Ergonomika: kėdė su atrama juosmeniui, monitoriaus viršus – akių lygyje, pertraukos kas 45 min.

Migrenai

Tamsi, vėsi patalpa ir šaltas kompresas – klasika, kuri veikia.
Reguliarus maitinimasis ir miegas – migreną provokuoja ritmų „sugriovimas“.
Mentolio pieštukas ar tepalas ant smilkinių gali suteikti trumpalaikę atgaivą.

Sinusų spaudimui

Garų įkvėpimas: šiltas dušas ar inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu.
Nosies praplovimas izotoniniu druskos tirpalu, jei gydytojas neprieštarauja.
Galvos pakėlimas miegant – pamėginkite antrą pagalvę.

Streso mažinimas kasdien

10 minučių sąmoningo kvėpavimo ar meditacijos per pietus.
Lėtas pasivaikščiojimas lauke 20–30 min. Ryškus dienos apšvietimas stabilizuoja paros ritmą.
„Mentalinis detoksas“: bent valanda be ekrano prieš miegą.

Mini kontrolinis sąrašas „SOS galvos skausmui“

Ar šiandien pakankamai gėriau vandens? (8–10 stiklinių per parą – atskaitos taškas)
Ar valgiau pusryčius ir užkandžius kas 3–4 val.?
Ar miegojau bent 7–8 val.?
Ar dariau pertraukas nuo ekrano ir judėjau?
Ar nenešioju per sunkių nešulių (pvz., pirkinių, vyresnio vaiko)?

Jei po 1–2 valandų savipagalbos skausmas nemažėja arba kartojasi dažnai – verta pasitarti su gydytoju.

Vaistai ir papildai: kas saugu, o ko vengti

Nėštumo metu bet kokių vaistų vartojimą derinkite su gydytoju. Žemiau – bendra, plačiai taikoma praktika, tačiau individualūs atvejai gali skirtis.

Vaistai, kurie dažniausiai laikomi pirmo pasirinkimo

Paracetamolis (acetaminofenas): dažniausiai rekomenduojamas kaip pirmas pasirinkimas pagal poreikį. Laikykitės dozavimo nurodymų ir neviršykite paros normos. Venkite derinių su kitais vaistais, kuriuose taip pat yra paracetamolio.
Antiemetikai esant migrenai su pykinimu: tam tikrais atvejais gydytojas gali paskirti metoklopramidą ar doxilaminą-piridoksiną (ypač jei yra nėštumo pykinimas). Savarankiškai nevartokite.

Vaistai, kurių dažniausiai reikėtų vengti (nebent gydytojas nurodė kitaip)

NVNU (ibuprofenas, naproksenas, diklofenakas):
Nuo 20-os savaitės nerekomenduojami dėl vaisiaus inkstų funkcijos poveikio ir vaisiaus vandenų sumažėjimo rizikos.
Trečiąjį trimestrą – kontraindikuotini dėl arterinio latako (ductus arteriosus) priešlaikinio užsidarymo rizikos.
Aspirinas (didelėmis dozėmis) skausmui: nenaudokite. Mažų dozių aspirinas (75–150 mg) kai kurioms nėščiosioms skiriamas preeklampsijos profilaktikai – tik gydytojo nurodymu.
Ergotaminai, opioidai: nėštumo metu nerekomenduojami dėl rizikų vaisiui ir motinai.

Migrenos specifiniai vaistai

Triptanai (pvz., sumatriptanas): kai kurių šaltinių duomenimis, gali būti svarstomi esant sunkiai migrenai, kai kitos priemonės neveiksmingos. Sprendžia gydytojas (dažniausiai neurologas / akušeris-ginekologas), įvertinęs naudą ir riziką.

Vaistinės priemonės be recepto

Nosies dekongestantai (pvz., pseudoefedrinas): pirmąjį trimestrą nerekomenduojami; vėliau – tik gydytojui leidus.
Vietiniai mentolio ar eterinių aliejų tepalai: gali padėti, tačiau rinkitės nėščiosioms tinkamas, be stiprių kvapų; vengti tepimo arti nosies gleivinės ar akių.

Papildai ir mitybinės medžiagos

Magnis: kai kurioms moterims padeda migrenos profilaktikai ir įtampos mažinimui. Dažniausiai rekomenduojamos 200–300 mg elementinio magnio paros dozės (pvz., magnio gliukonatas, citratas). Suderinkite su gydytoju, ypač jei turite inkstų funkcijos sutrikimų.
Riboflavinas (vitaminas B2): 200–400 mg gali sumažinti migrenos dažnį, tačiau nėštumo metu – tik pasitarus su gydytoju dėl dozės ir poreikio.
Geležis: jei nustatyta anemija, laikykitės gydytojo paskirtos schemos. Geležį geriau įsisavinti padeda vitaminas C (pvz., stiklinė apelsinų sulčių).
Kofeinas: neviršykite ~200 mg per parą (ACOG, EFSA). Pavyzdžiai: 1 puodelis filtrinės kavos ~80–120 mg, 1 espresso ~60–80 mg, juoda arbata ~40–60 mg, kola ~30–40 mg, 50 g juodojo šokolado ~20–40 mg.

Pastaba apie šaltinius ir saugą: tarptautinės organizacijos (pvz., ACOG, NICE) pabrėžia, kad pirmo pasirinkimo priemonės – nemedikamentinės, o vaistai parenkami individualiai, siekiant mažiausios rizikos vaisiui ir pakankamo skausmo valdymo mamai.

Prevencija: kasdieniai įpročiai, kurie realiai veikia

Tikslinga prevencija dažnai sumažina skausmo dažnį 30–50 %. Svarbiausia – pastovumas.

Hidratacijos planas

Pradėkite dieną nuo 1 stiklinės vandens, dar vieną – vidury ryto, po vieną su kiekvienu valgymu ir užkandžiu. Karštą dieną ar sportuojant – papildomi 1–2 stiklinės.
Įtraukite skysčius iš maisto: sriubos, vaisiai, daržovės, nesaldintos žolelių arbatos.

Mitybos ritmas ir kokybė

Valgykite kas 3–4 val.: pusryčiai + 2–3 užkandžiai + lengva vakarienė.
Derinkite lėtuosius angliavandenius su baltymais ir sveikais riebalais: avižinė košė + graikiškas jogurtas; pilno grūdo duona + avinžirnių užtepėlė; obuolys + migdolai.
Stebėkite trigerius: kai kurioms migreną provokuoja brandinti sūriai, perdirbta mėsa (nitratai), aspartamas, stiprūs kvapai, maisto priedai (glutamatas). Veskite 2–4 savaičių maisto ir simptomų dienoraštį.

Miegas – stabilus grafikas

Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu laiku, net savaitgaliais.
Vakaro rutina: 30–60 min. iki miego – prigesinta šviesa, be ekranų, šilta vonia ar knyga, vėsi miegamojo temperatūra (18–20 °C).
Pagalvių „architektūra“: šoninis miegas su pagalve tarp kelių ir atrama pilvui palengvina kaklo bei pečių įtampą.

Judėjimas ir laikysena

150 min./sav. švelnaus aktyvumo (pasivaikščiojimas, plaukimas, nėščiųjų joga) – jei gydytojas neprieštarauja.
Pertraukos nuo ekrano kas 45 min.: 2–3 min. atsistokite, pasitempkite, žvilgsnį nukreipkite į tolį.

Streso valdymas

Kasdien 10–15 min. kvėpavimo, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) ar lieto tempimo.
Susitarkite su artimaisiais dėl pagalbos: apsipirkimas, sunkių daiktų kilniojimas – ne jūsų darbas šiuo metu.

Aplinkos optimizavimas

Natūrali šviesa dieną, pritemdymas vakare.
Vėdinimas ir drėkinimas (ypač šildymo sezono metu).
Lengvi akiniai nuo saulės lauke, ekrano ryškumo sumažinimas.

Kada kreiptis į gydytoją: „raudonos vėliavos“

Skubios pagalbos reikia, jei: – Staigus, „žaibo“ tipo stipriausias gyvenime galvos skausmas. – Stiprus skausmas su regėjimo sutrikimais (žybsniai, „muselės“, dvejinimasis), kalbos, pusiausvyros, jėgos sutrikimais ar tirpimu. – Galvos skausmas su aukštu kraujospūdžiu (≥140/90 mmHg), staigiais rankų, veido, kojų patinimais, skausmu po dešiniais šonkauliais, pykinimu ar vėmimu – galimos preeklampsijos požymiai. – Galvos skausmas su karščiavimu, kaklo rigidiškumu, bėrimu – galimos infekcijos požymiai. – Po galvos traumos ar kritimo. – Uždėjus savipagalbą skausmas nepraeina >72 val. ar pastebimai dažnėja/ stiprėja. – Trečiąjį trimestrą naujai atsiradęs stiprus galvos skausmas.

Nedelskite: kreipkitės į savo gydytoją akušerį-ginekologą, šeimos gydytoją ar skubios pagalbos skyrių. Jei blogėja sparčiai – skambinkite 112.

Kaip pasiruošti konsultacijai: kad pagalba būtų tiksli

Simptomų dienoraštis: kada prasideda skausmai, trukmė, intensyvumas (0–10), lydintys simptomai, kas padeda.
Kraujo spaudimo rodmenys: bent kelios pastarųjų dienų reikšmės ramybės būsenoje.
Mityba ir skysčiai: kaip dažnai valgote/geriate, kofeino kiekis.
Vartoti vaistai/papildai: pavadinimai, dozės, vartojimo dažnis.
Gydytojo klausimai: ar skausmas kitoks nei įprastai? ar pabunda naktį? ar yra regos pokyčių?

Tai pagreitins diagnozę ir padės pasirinkti saugiausią taktiką.

DUK (People Also Ask)

Ar normalu, kad pirmąjį trimestrą dažniau skauda galvą?

Taip, dažna ir dažniausiai susiję su hormoniniais pokyčiais, pykinimu, skysčių trūkumu, miego stoka. Jei skausmas stiprus, ilgai nepraeina ar kartu kyla temperatūra, regos sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis – kreipkitės į gydytoją.

Ar galiu gerti kavą, jei skauda galvą?

Galite, bet saikingai. Nėštumo metu rekomenduojama neviršyti ~200 mg kofeino per parą. Jei kavos staiga atsisakėte ir dėl to padažnėjo skausmų, bandykite sumažinti palaipsniui, o ne „iš karto“.

Ką rinktis: šiltą ar šaltą kompresą?

Įtampos tipo skausmui dažniau padeda šiluma sprandui ir pečiams; migrenai – šaltas kompresas ant kaktos ar smilkinių. Išbandykite abu ir stebėkite, kas jums veiksmingiau.

Ar paracetamolis tikrai saugus nėštumo metu?

Paracetamolis dažniausiai laikomas pirmo pasirinkimo vaistu nuo skausmo nėštumo metu, vartojant pagal nurodytas dozes. Vis dėlto geriausia – trumpiausiam laikui ir mažiausia veiksminga doze, o dėl dažnai pasikartojančių skausmų pasitarti su gydytoju.

Kada galvos skausmas gali reikšti preeklampsiją?

Jei galvos skausmas naujas ar neįprastai stiprus, kartu pakilęs kraujospūdis (≥140/90 mmHg), yra regėjimo sutrikimų, veido ar rankų/kojų patinimų, skausmas po dešiniais šonkauliais, staigus svorio prieaugis dėl skysčių – būtina neatidėliotina gydytojo apžiūra.

Išvada: ką pritaikyti jau šiandien

Laikykitės trijų „R“: ritmas (miegas ir maistas), rūgštis-bazė (vanduo ir mineralai), ramybė (streso mažinimas). Maži, bet nuoseklūs žingsniai dažnai sumažina skausmų dažnį trečdaliu.
Turėkite „SOS“ planą: stiklinė vandens + baltyminis užkandis, 15 min. poilsio tamsoje, kompresas ir kvėpavimo pratimas.
Pasirinkite saugias priemones: pirmiausia nemedikamentinės, jei reikia – paracetamolis pagal gydytojo rekomendacijas. NVNU ir didelių dozių aspirino – venkite.
Stebėkite trigerius: veskite trumpą užrašų knygelę 2–4 savaites – dažnai išryškėja keli pasikartojantys veiksniai (miegas, kofeinas, maistas, įtampa).
Atpažinkite „raudonas vėliavas“ ir nebijokite kreiptis pagalbos: jūsų ir kūdikio saugumas – svarbiausia.

Ši informacija skirta bendram orientavimui. Individualias rekomendacijas visada derinkite su savo akušeriu-ginekologu ar šeimos gydytoju. Remkitės patikimais šaltiniais ir nevartokite vaistų savarankiškai, jei dėl jų kyla abejonių.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!