Kada kirpti bijūnų lapus: aiškūs ženklai, tikslus laikas ir žingsniai be klaidų

Įžanga

Bijūnai žavi iškilmingais žiedais ir tankia, dekoratyvia lapija, kuri visą vasarą puošia gėlyną. Tačiau vien nuo žiedų grožio sėkmė nepriklauso – lemia ir tai, kada bei kaip nukerpami lapai.

Čia rasite patikrintus ženklus, pagal kuriuos atpažinsite tinkamiausią laiką kirpti, tikslius žingsnius be klaidų, skirtumus tarp žolinių, krūminių (medlievių) ir tarpinės grupės (Itoh) bijūnų, taip pat dažniausias klaidas ir jų prevenciją. Viskas tam, kad kitą pavasarį sulauktumėte dar gausesnio ir sveikesnio žydėjimo.

Kodėl nereikia skubėti kirpti bijūnų lapų

Lapija – tarsi saulės elektrinė jūsų bijūnui. Per fotosintezę lapai sukuria ir į šakniastiebius sukaupia angliavandenių atsargas, iš kurių augalas maitinasi ramybės laikotarpiu ir startuoja pavasarį. Jei nuskubate lapus nukirpti iškart po žydėjimo, augalas netenka didelės dalies „energijos sandėlio“.

• Po žydėjimo augalas dar aktyviai kaupia maisto medžiagas. Skubotas kirpimas silpnina šakniastiebius.
• Augimo pumpurai (kitų metų žiedams) formuojasi vėlyvą vasarą–rudenį. Sutrikdžius maitinimą, pumpurai būna menkesni, žydėjimas – skurdesnis.
• Silpnesni augalai jautresni ligoms, ypač rudeniop plintančiam pilkajam puviniui (botritiui).

Patyrę sodininkai sutaria: kantrybė čia – didžiausias sąjungininkas. Lapus verta palikti, kol jie natūraliai pradeda gelsti ar juosti.

Kada kirpti bijūnų lapus: ženklai, o ne datos

Tinkamiausias laikas – ne konkreti kalendoriaus diena, o aiškūs paties augalo siunčiami signalai. Stebėkite lapiją nuo vasaros pabaigos.

Pagrindiniai ženklai, kad metas artėja: – Lapai gelsta, rusvėja ar dėmėjasi – augalas baigia sezoną. – Pirmųjų šalnų pažeidimai – lapai suglemba, tampa minkšti, „nuplikę“. – Lapai praranda spindesį, nusvyra, stiebai blanksta.

Jei matote bent vieną iš šių požymių, kirpimą planuokite artimiausiomis savaitėmis.

Ribiniai terminai pagal Lietuvos sąlygas: – Pajūris ir Vakarų Lietuva: dažniausiai nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos. – Vidurio Lietuva: rugsėjo pradžia–spalis. – Aukštaitija ir Rytų Lietuva: neretai tenka kirpti anksčiau – rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį, jei pasitaiko ankstyvų šalnų.

Svarbiausia – vadovaukitės lapijos būkle, o ne mėnesių pavadinimais.

Kada daryti išimtis ir kirpti anksčiau

• Akivaizdžios ligos: pilkasis puvinys (botritis), smarkios lapų dėmėtligės, bakterinės dėmės. Serga? Nedelskite – pašalinkite užkrėstą lapiją ir išneškite iš sklypo.
• Stiprus sausros stresas: jeigu lapija anksčiau laiko visiškai sunyksta, nepalikite jos ilgainiui pūti. Pašalinkite, pamulčiuokite, pasirūpinkite drėgme, bet nepersūdykite trąšomis.
• Stiprus kruša ar mechaniniai pažeidimai: suplėšyta, ir toliau pūti linkusi lapija – ligų židinys. Pašalinkite.

Kaip teisingai kirpti bijūnų lapus (žingsnis po žingsnio)

Kirpimas – greitas darbas, jei pasiruošite tinkamai. Svarbiausia – švara, sausas oras ir nuoseklumas.

Pasiruošimas

• Pasirinkite sausą, be lietaus dieną. Drėgmė skatina infekcijų plitimą.
• Apsiaukite pirštines, pasirūpinkite aštriomis sodo žirklėmis ar sekatoriumi.
• Dezinfekuokite įrankius prieš pradedant ir pereinant prie kito krūmo.

Patikrinti dezinfekavimo būdai: – Spiritas (apie 70 % etanolis arba izopropanolis) – patepkite ašmenis arba trumpam panardinkite. – Baliklio tirpalas (apie 10 % natrio hipochlorito) – greitas mirkymas, po to ašmenis nuplaukite ir nusausinkite (baliklis ėsdina metalą, todėl neužlaikykite ilgai). – Jei nieko neturite, bent jau nuvalykite ašmenis popieriniu rankšluosčiu tarp krūmų.

Kirpimo eiga

1) Apžiūra ir planas – Įvertinkite, ar yra sergančių, stipriai dėmintų ar apipelijusių vietų – jas šalinkite pirmiausia, kad neužkrėstumėte likusio krūmo.

2) Pjūvis kuo arčiau žemės – Žolinių bijūnų lapus ir stiebus nupjaukite kuo arčiau žemės, palikdami tik nedidelį 1–3 cm stiebo „kelmelį“. Taip lengviau žymėti krūmo vietą ir mažiau lieka audinių, per kuriuos žiemoja patogenai.

3) Tvarkymas vietoje – Viską surinkite. Nepalikite nei vieno lapo ar stiebo. Ypač svarbu pašalinti paruduojančias nuoviras.

4) Saugus utilizavimas – Lapus ir stiebus išneškite iš sklypo. Jei augalai atrodė sveiki, galite kompostuoti aukštos temperatūros komposte (realiai buitiniai kompostai dažnai neįkaista pakankamai). Jei buvo ligų – geriau išmesti su žaliomis atliekomis, kur jos tvarkomos pramoniniu būdu, arba perduoti deginimui pagal vietos taisykles.

5) Įrankių higiena – Po darbo dar kartą dezinfekuokite žirkles. Taip užkirsite kelią ligų pernešimui kitais metais.

Naudingi priedai po kirpimo

• Aplink kerą paskleiskite 2–3 cm brandinto komposto sluoksnį (plonas „maitinantis šydas“) – bet neužberkite augimo pumpurų.
• Mulčias 4–7 cm storio (smulkinta žievė, nupjauta žolė sumaišyta su lapais, šiaudai) padeda stabilizuoti drėgmę ir saugo nuo įmirkimo bei temperatūrų šuolių. Mulčio neverskite ant paties kerelio viršaus – palikite 5–10 cm tarpą aplink pumpurus.

Skirtingų tipų bijūnai: kirpkite ne visus vienodai

Ne visi bijūnai elgiasi vienodai. Kirpimo taisyklės priklauso nuo rūšies ir augimo formos.

Žoliniai bijūnai (Paeonia lactiflora ir jų veislės)

• Elgesys: visa antžeminė dalis kasmet nušąla ir pavasarį atauga iš šakniastiebių.
• Kada kirpti: kai lapai pagelsta arba po pirmųjų šalnų, kurių metu lapija suglemba.
• Kaip kirpti: „iki žemės“, paliekant 1–3 cm kelmelį. Surinkti visus likučius.

Krūminiai (medlieviai) bijūnai (Paeonia suffruticosa)

• Elgesys: turi sumedėjusius stiebus, ant kurių formuojasi kitų metų žiediniai pumpurai.
• Kada kirpti: lapus pašalinti rudenį, bet sumedėjusių stiebų nenupjauti „iki žemės“.
• Kaip kirpti: rudeniop nuskinkite ar nupjaukite tik lapus ir nužydėjusius žiedynus. Formuojant ar atjauninant, genima ankstyvą pavasarį ar iškart po žydėjimo – saikingai, pašalinant tik nušalusias ar sergančias šakas. Daugiau – mažiau geriau, nes pernelyg radikalus genėjimas mažina žydėjimą.

Tarpiniai (Itoh) bijūnai

• Elgesys: hibridai tarp žolinių ir krūminių. Dažniausiai jų stiebai rudenį suminkštėja ir nunyksta, bet pagrindas gali būti pusiau sumedėjęs.
• Kada kirpti: kaip žolinius – kai lapija pagelsta ar po šalnų.
• Kaip kirpti: nukirpkite iki 5–10 cm virš žemės, palikdami tvirtą pagrindą, jei jis akivaizdžiai sumedėjęs. Kaip ir visada – surinkite likučius.

Dažniausios klaidos kirpant bijūnų lapus

Vengti klaidų – pigiausia draudimo polisa gausiam žydėjimui kitąmet.

1) Per ankstyvas kirpimas – Kirpimas iškart po žydėjimo atima energijos šaltinį ir silpnina kerą. Pasekmė – mažiau žiedų kitą sezoną.

2) Lapijos palikimas žiemai – Likę lapai – puiki žiemojimo vieta patogenams ir kenkėjams. Ypač pavojingas pilkasis puvinys.

3) Per aukšti kelmeliai – Palikus aukštus kelmelius, padidėja rizika, kad ant jų peržiemos infekcijos. Be to, pavasarį jie trukdo naujiems ūgliams.

4) Nešvarūs ar atšipę įrankiai – Sukelia nereikalingų žaizdų, plėšymų ir atveria „vartus“ ligoms. Švarios, aštrios žirklės – būtinybė.

5) Kirpimas šlapiu oru – Drėgnomis sąlygomis patogenai plinta greičiau. Palaukite saulėtos ar bent sausos dienos.

6) Likučių palikimas gėlyne – Komposto krūvoje su nepakankama temperatūra ligos išsilaiko. Jei matėte dėmes, pelėsį ar puvinį – nei į kompostą, nei į lysvę, o iš sklypo.

7) Per gilus mulčiavimas ant kerelio – Užversti „akys“ (auginiai pumpurai) – patikimiausias būdas gauti silpną startą pavasarį ir uždelsti žydėjimą. Mulčiuokite aplink, bet ne ant kerelio.

8) Netinkamas tręšimas rudenį – Daug azoto rudenį skatina minkštą, ligoms jautrų atžėlimą, kurį pirmos šalnos vis tiek „numuš“. Rudenį – tik plonas komposto sluoksnis; pilnavertis tręšimas – pavasarį ar ankstyvą vasarą, kai lapija aktyviai dirba.

Po kirpimo: priežiūra iki žiemos

Tinkamai užbaigtas sezonas – pusė darbo kitam pavasariui.

• Mulčiavimas: 4–7 cm sluoksnis aplink kerą (neant viršaus) sulaiko drėgmę, mažina piktžoles ir saugo nuo dirvos įšalo „bangavimo“.
• Drėkinimas: jei ruduo sausas, vienas gilesnis laistymas po mulčiu padės šakniastiebiams žiemoti stabiliau.
• Žiemos apsauga: regionuose, kur mažai sniego ir daug atšalimų–atšilimų, praverčia papildomas lapų ar eglišakių užklojimas aplink, bet neant pumpurų.
• Žymekliai: susmeikite nedidelį žymeklį, kad pavasarį nepažeistumėte kerelio purendami dirvą.
• Pavasarinis startas: pašalinkite mulčio perteklių virš pumpurų, kai tik dirva atšyla; patręškite subalansuotomis trąšomis arba dar sykį užklokite plonu komposto sluoksniu.

Ligos ir higiena: kodėl tvarka aplink bijūnus – kritiškai svarbi

Bijūnai paprastai ilgaamžiai ir atsparūs, bet rudenį, esant drėgmei ir vėsumai, puikiai plinta grybinės infekcijos.

Dažnesni pavojai: – Pilkasis puvinys (botritis): ūgliai ir žiedai paruduoja, pasidengia pilku apnašu, stiebai lūžta ties žeme. Rudeninis sanitarinis kirpimas ir likučių surinkimas – geriausia profilaktika. – Lapų dėmėtligės: raudonos ar rudos dėmės su tamsesniais kraštais. Lapijos pašalinimas po sezono sumažina užkrato sankaupas.

Higienos principai: – Visus sergančius audinius šalinti nedelsiant, net jei dar ne metas masiškam kirpimui. – Įrankius dezinfekuoti prieš pradedant, tarp krūmų ir pabaigus. – Užkrėstų likučių nekompostuoti buitiniame komposte. – Uždrausti drėgmei „stovėti“: užtikrinti gerą oro judėjimą tarp kerų, nepersodinti per tankiai.

Šių principų laikymąsi rekomenduoja ir garsios sodininkystės organizacijos bei universitetų plėtros tarnybos, pabrėždamos sanitarinį kirpimą kaip pamatinę bijūnų sveikatos priemonę.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kada tiksliausiai kirpti žolinius bijūnus? – Kai lapai ima gelsti arba po pirmųjų šalnų, kurios sužaloja lapiją. Paprastai – nuo rugsėjo iki spalio, priklausomai nuo regiono ir orų.

Ar galiu kirpti iškart po žydėjimo, kad gėlynas atrodytų tvarkingai? – Ne. Po žydėjimo lapai dar kaupia augalui energiją. Skubotas kirpimas silpnina kerą ir mažina kitų metų žydėjimą. Estetiką gerinkite pašalindami tik nužydėjusius žiedynus.

Ar palikti lapus per žiemą – bloga idėja? – Taip. Likę lapai – ligų ir kenkėjų „viešbutis“. Rudenį lapiją pašalinkite ir išneškite iš sklypo.

Ką daryti, jei matau pilką apnašą ir pūvančius stiebus? – Tai būdinga pilkajam puviniui. Pašalinkite pažeistus stiebus ir lapus nedelsiant, įrankius dezinfekuokite, likučius išneškite iš sklypo. Venkite laistymo ant lapų, praretinkite kerus dėl geresnės oro cirkuliacijos.

Ar reikia tręšti rudenį po kirpimo? – Storo trąšų sluoksnio – ne. Užtenka plono 2–3 cm brandinto komposto. Pagrindinį tręšimą atlikite pavasarį, prasidėjus aktyviam augimui.

Kiek arti žemės kirpti? – Žolinius – kuo arčiau žemės, paliekant 1–3 cm kelmelį. Itoh – iki 5–10 cm, ypač jei matyti pusiau sumedėjęs pagrindas. Krūminių stiebų rudenį „iki žemės“ nekirpkite.

Ar galima nukirptus lapus mesti į kompostą? – Jei augalai buvo sveiki ir turite karšto kompostavimo sąlygas, galima. Buitiniuose kompostuose temperatūra dažnai nepakankama, todėl saugiau likučius išnešti. Jeigu matėte ligų požymių – nekompostuokite.

Išvados ir veiksmai, kuriuos galite atlikti dabar

• Stebėkite, o ne spėliokite: kirpkite pagal lapijos ženklus (geltonuoja, suglemba po šalnų), o ne pagal datą.
• Dirbkite švariai: dezinfekuokite įrankius, kirpkite sausu oru, viską surinkite ir išneškite iš sklypo.
• Skirkite pagal tipą: žolinius – „iki žemės“, Itoh – žemai, bet atsargiai, krūminių – tik lapus ir žiedynus, stiebų neradikalizuokite.
• Nepersūdykite rudenį: plonas komposto sluoksnis ir mulčias aplink, o gausesnis tręšimas – pavasarį.
• Planuokite profilaktiką: užtikrinkite oro cirkuliaciją tarp kerų ir neleiskite drėgmei užsistovėti, kad mažintumėte grybinėms ligoms palankias sąlygas.

Šaltiniai ir naudingi ištekliai

• Karališkoji sodininkystės draugija (JK) – rekomendacijos dėl bijūnų priežiūros, sanitarinio kirpimo ir ligų prevencijos.
• Minesotos universiteto plėtros tarnyba (JAV) – praktinės gairės apie bijūnų ligas, ypač pilkąjį puvinį, ir rudens higienos svarbą.
• Ilinojaus universiteto plėtros tarnyba (JAV) – patarimai dėl žolinių, krūminių ir tarpinės grupės bijūnų kirpimo skirtumų.
• Pensilvanijos valstijos universiteto plėtros tarnyba (JAV) – rudeninės priežiūros, mulčiavimo ir įrankių dezinfekcijos rekomendacijos.

Šie šaltiniai nuosekliai pabrėžia tą pačią žinią: neskubėkite, kirpkite švariai, tvarkykite likučius ir atsižvelkite į konkretaus bijūno tipą. Laikantis šių principų, bijūnai kasmet atsilygina sveikais, stambiais žiedais ir patikimu ilgaamžiškumu.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!