Perteklinis lietus sode: 5 didžiausi pavojai augalams ir tikslios priemonės, kurios veikia

Kai lietus užsitęsia, sodas iš „gamtos dovanos“ akimirksniu virsta streso zona. Permirksta dirva, trūksta oro šaknims, suaktyvėja ligos ir kenkėjai. Šiame gide sužinosite, kaip laiku atpažinti penkias didžiausias grėsmes ir kokių konkrečių veiksmų imtis, kad išsaugotumėte derlių.

Raktas – greita diagnostika ir paprastos, bet veiksmingos priemonės. Daugumą jų galite pritaikyti tą pačią dieną, vos lietui atlėgus.

Permirkusi dirva: šaknų dusimas, puvinys ir maisto medžiagų išplovimas

Perteklinė drėgmė išstumia orą iš dirvos porų. Šaknys lieka „be kvapo“, mezga mažiau naujų plaukelių, prasideda anaerobiniai procesai. Pasekmės – šaknų puviniai (dažniausiai sukelti Pythium ir Phytophthora rūšių), lapų pageltimas, vilkimas ir staigus augalo silpnėjimas. Vazonuose rizika didžiausia, nes vanduo neturi kur nutekėti.

Tipiniai požymiai: – Dirvos paviršius ilgai blizga, aplink šaknis juntamas rūgštokas kvapas. – Lapai gelsta nuo apačios, vėliau „dega“ kraštai. – Augalas vysta net esant drėgnai dirvai. – Pomidorų, agurkų, žibuoklių ir kitų jautrių rūšių stiebai prie pagrindo minkštėja.

Skubi pagalba (šiandien)

Atlaisvinkite drenažą. Iškelkite vazonus ant „pėdučių“, nuimkite padėklus, patikrinkite nutekėjimo skylutes.
Nubraukite perteklinį mulčio sluoksnį ties kamienu, palikite 5–10 cm tarpą, kad kaklelis džiūtų.
Atsargiai purenkite dirvos paviršių (2–3 cm) aplink šaknų zoną – taip pagerinsite oro patekimą.
Jei vanduo telkšo lysvėje, rankiniu būdu padarykite griovelius nutekėjimui. Esant galimybei, kelioms dienoms pridengkite lysvę skaidria plėvele nuo lietaus, palikdami šonus pravirus vėdinimui.
Vazonuose: persodinkite į šviežią, gerai drenuotą substratą su 20–30 % perlito ar stambiagrūdžio keramzito, jei šaknys akivaizdžiai pūva.
Biologinė pagalba: į laistymo vandenį įmaišykite Trichoderma ar Bacillus subtilis turinčias priemones – jos kolonizuoja šaknų zoną ir slopina puvinius (naudokite pagal etiketes).

Mitybos balansas po liūties

Azotas ir kalis lengvai išsiplauna. Po stabilizacijos (kai dirva pradžiūsta iki „drėgna, bet ne šlapia“) patręškite lengvai tirpiomis, subalansuotomis trąšomis arba purkškite per lapus aminorūgštimis/kelpo (jūros dumblių) ekstraktais – tai mažina streso žalą.
Venkite didelių azoto dozių į šlapią dirvą – rizikuojate skleisti puvinį ir skatinti „vandeningą“ augimą.

Ilgalaikė prevencija

Pakeltos lysvės (20–40 cm) su daug komposto užtikrina geresnį drenažą ir šiltesnę dirvą.
Organika – kompostas, susmulkinti lapai, biokuras (biochar) – gerina struktūrą ir oro/ vandens balansą.
Nelaipinėkite ant labai šlapios dirvos – suslegsite poras. Įrengkite stabilius takus (skaldos, lentų, grindinio).
Pasvirę stogeliai virš jautrių kultūrų (pomidorai, prieskoniniai) sumažina lapų mirkimo laiką ir ligų plitimą.

Pastaba: kai kuriais atvejais padeda dirvos gipsas (kalcio sulfatas), bet tik jei yra uždruskėjimo ar natrio perteklius. Įprastoms daržo dirvoms pakanka organikos ir gero drenažo.

Fitoftora pomidorams ir bulvėms: kaip sustabdyti per 48 valandas

Fitoftora (vėlyvoji maras, Phytophthora infestans) sprogsta, kai šilta ir drėgna, o lapai ilgai šlapi. Pomidorai, bulvės, baklažanai – jautriausi.

Kaip atpažinti: – Pilkai rudos dėmės ant lapų, dažnai su šviesesniu pakraščiu. – Ant lapo apačios, ties sveikos/sergančios ribomis – pilkšvas apnašas drėgnomis dienomis. – Tamsėja stiebai, vaisiai („lęšiažiedės“ rudos, kietos dėmės).

Žingsnis po žingsnio, kai pamatėte pirmuosius požymius

1) Nedelsdami pašalinkite užkrėstus lapus ir vaisius. Neverskite į kompostą, ypač jei jis „šaltas“. Geriausia – išnešti iš sklypo. 2) Pagerinkite oro srautą. Apačioje nuimkite kelias lapų eiles, kad tarp žemės ir lapijos liktų 30–40 cm tarpas. Pritvirtinkite stiebus, kad krūmas nebūtų „susiglaudęs“. 3) Sustabdykite laistymą ant lapų. Laistykite tik prie šaknų, ryte, nedidelėmis porcijomis. 4) Apsauga purškimu: – Biologiniai fungicidai, paremti Bacillus subtilis / B. amyloliquefaciens, Trichoderma ar fosfitais (kalio fosfitas), veikia profilaktiškai ir ankstyvose stadijose. – Vario turinčios priemonės gali būti efektyvios kaip profilaktika ten, kur jos leidžiamos ir laikantis normų. Svarbu neviršyti dozių ir nenaudoti arti skynimo termino. 5) Pridengimas nuo lietaus. Skaidri pastogė arba laikinis tunelis smarkiai sumažina infekcijos spaudimą.

Profilaktika visam sezonui

Laikykitės atstumų tarp augalų (pomidorams lauke – ne mažiau 50–70 cm).
Sėjomaina: bulvių ir pomidorų nesodinkite toje pačioje vietoje kasmet.
Rinkitės atsparesnes veisles ir ankstyvesnes, kad „pabėgtų“ nuo piko.
Mulčiuokite, kad dirva aptaškytų lapus kuo mažiau.
Stebėkite prognozes. Jei laukia 2–3 labai drėgnos dienos, profilaktinis purškimas prieš lietų dažnai apsaugo geriau nei gydymas po.

Šliužai lietingu oru: integruota kontrolė be nereikalingų nuodų

Šliužai ir sraigės suaktyvėja, kai drėgna ir vėsu. Jie per naktį gali „nuganyti“ salotas, braškes, petunijas.

Požymiai: – Netaisyklingos skylės lapuose, nugraužti daigai. – Sidabro pėdsakai ryte. – Daugiausiai žalos – prie dirvos ar mulčio ribos.

Efektyvūs metodai, kurie tikrai veikia

Rankinis rinkimas. Vakare ar anksti ryte, naudojant pirštines. Padėkite drėgnas lenteles ar juodas plėveles – po jomis šliužai slepiasi, lengviau surinkti.
Barjerai vazone ir pakeltose lysvėse: vario juosta aplink kraštą sudaro nemalonią sąlytį šliužams.
Spąstai su alumi: įkaskite indelį taip, kad kraštas būtų viename lygyje su dirvos paviršiumi; reguliariai keiskite skystį.
Biologinė kontrolė: nematodai (Phasmarhabditis hermaphrodita) veiksmingi, kai dirvos temperatūra 5–20 °C ir nuolat drėgna. Tai tikslingas, laukinei gamtai draugiškas metodas.
Granulės su geležies fosfatu (geležies(III) fosfatu): laikomos saugesnėmis augintiniams ir laukinei gamtai, veiksmingos drėgnomis sąlygomis. Laikykitės etikečių ir leistinų normų.

Apie „naminius“ barjerus: – Pelenai ir kiaušinių lukštai trumpam veikia sausu oru, bet po lietaus efektyvumas krinta. Diatomitinė žemė taip pat praranda aštrumą sudrėkusi. – Nedėkite druskos – ji žaloja dirvožemį ir augalus.

Aplinkos valdymas

Retinkite tankų mulčą ties jautriais daigais. Stambus mulčas tarp eilių – o ties augalo kakleliu laikykite atvirą dirvą.
Laistykite ryte, kad vakare aplinka būtų sausesnė.
Tvarkykite slėptuves: sudėkite plokštes ar akmenis tik ten, kur galite tikrinti ir rinkti šliužus.

Grybelinės ligos po lietaus: miltligė ir pilkasis puvinys

Miltligė (balti „miltai“ ant lapų) ir pilkasis puvinys (Botrytis) plinta, kai lapai ilgai drėgni, o oro cirkuliacija menka. Žydi ir dera prastai, vaisiai minkštėja, žiedai paruduoja.

Ką daryti tuoj pat

Sanitarija. Nupjaukite pažeistus lapus ir žiedus kuo greičiau. Neperlaikykite jų lysvėje.
Vėdinimas. Šiltnamiuose atverkite abu galus, sukurkite „skersvėjį“. Lauke – retinkite, pariškite.
Vandens režimas. Nešlapinkite lapų, ypač vakare. Laistykite tik prie šaknų, lašeline sistema ar siaura srove.
Purškimai:
Kalio bikarbonatas (švelnus šarmas) greitai stabdo miltligę ankstyvose stadijose.
Sieros preparatai tinka daugeliui miltligės atvejų (nekarštomis dienomis).
Biologiniai produktai (Bacillus amyloliquefaciens, Bacillus pumilus) ir Trichoderma padeda profilaktiškai.
Nenaudokite vienos veikliosios medžiagos visą sezoną – kaitaliokite, kad mažintumėte atsparumo riziką.

Profilaktika

Parinkite atsparias veisles, ypač agurkams, rožėms, žirniams.
Laikykite 40–60 % vainikų skvarbos – „šviesa turi pakliūti iki rankos“, jei ją kišate pro lapiją.
Po liūties greitai nudžiovinkite: atverkite konstrukcijas, prireikus naudokite ventiliatorių šiltnamyje.

Lėtas augimas: šviesos badas, žema temperatūra ir maisto medžiagų disbalansas

Lietingomis, apsiniaukusiomis savaitėmis augalai gauna mažiau fotonų. Fotosintezė lėtėja, todėl sulėtėja ir augimas, mažėja žydėjimas bei vaisių mezgimas. Kartu lietus išplauna azotą, kalį ir magnį – lapai gali šviesėti, kraštai gelsti.

Kaip padėti: – Lapų tręšimas. Aminorūgštys, mikroelementai (ypač Fe, Mg, Mn chelatai) ir jūros dumblių ekstraktai veikia greitai ir mažina oksidacinį stresą. – Azoto taktika. Naudokite mažesnes, bet dažnesnes dozes (ypač nitratinį N), kol dirva normalizuosis. Venkite karbamido purškimų šaltu oru. – Kalis žydėjimui. Žydintiems ir mezgantiems – subalansuotos NPK su aiškiu K akcentu padeda audiniams stiprėti. – Temperatūra. Šiltnamyje šiek tiek pakelkite temperatūrą naktį (1–2 °C), kad medžiagų apykaita „neužmigtų“. – Šviesa. Jei turite, įjunkite papildomą LED apšvietimą (ypač daigyne ar mini šiltnamyje) 2–4 val. rytą ar vakarą. – Pomidorams ir paprikoms po ilgų liūčių padeda lengvas lapų retinimas, kad saulė greičiau pasiektų vidų; agurkams – laiku pašalinkite senus, ligotus lapus.

Psichologinis faktorius: neskubėkite „permaitinti“. Pertręšimas šlapiomis sąlygomis dažnai kenkia labiau už nuosaikų deficitą.

Greitas patikrinimo sąrašas po liūties (10 minučių planas)

Ar yra stovinčio vandens? Jei taip – iškaskite griovelius nutekėjimui.
Ar vazonai stovi ant padėklų? Nuimkite, pakelkite.
Ar ant lapų matyti baltų ar pilkų apnašų? Nupjaukite pažeistas dalis, suplanuokite purškimą.
Ar pomidorų apatiniai lapai liečia dirvą? Pašalinkite 1–2 apatines eiles.
Ar salotos/daigai „apgraužti“? Pastatykite spąstus, vakare surinkite šliužus.
Ar mulčas prilipęs prie stiebo? Atrakinkite „kaklelį“ – palikite sausą žiedą aplink.
Ar šiltnamis uždarytas? Plačiai atverkite, sukurkite oro srautą.
Ar matosi maisto trūkumo požymių (šviesūs lapai, geltoni kraštai)? Planuokite lengvą lapų tręšimą.
Pažymėkite pažeistas vietas kuoliukais – taip lengviau stebėti progresą po 48–72 valandų.
Peržiūrėkite prognozę. Jei laukia dar lietaus, apsvarstykite laikiną priedangą.

Prevencija prieš kitą lietų: ką padaryti per savaitgalį

Drenažiniai takai ir nuolydžiai. Suformuokite lengvą nuolydį nuo lysvių, išvalykite latakus.
Pakeltos lysvės ir šiltos „nugaros“. Pakelkite labiausiai skęstančias vietas 1–2 karučiais komposto ir stambios frakcijos mulčiu.
Pastogės. Paprastos skaidrios arkos virš jautrių kultūrų (pomidorai lauke, braškės) smarkiai mažina šlapių lapų laiką.
Augalų išdėstymas. Laikykite atstumus, orientuokite eiles pagal vyraujančius vėjus, kad vėjas „šukuotų“ lapiją.
Įrankiai ir higiena. Dezinfekuokite sekatorius po darbų su sergančiais augalais – taip nesinešite infekcijos.

DUK (People Also Ask)

Kiek laiko augalas gali „išgyventi“ stovinčiame vandenyje? – Dauguma daržo augalų pradeda „dusti“ po 24–48 val. pilno užmirkimo. Medingųjų ir vaiskrūmių šaknys atsparesnės, bet 3–5 dienos jau kelia rimtą puvinio riziką. Kuo šiltesnė dirva, tuo greičiau prasideda žala.

Ar verta mulčiuoti, jei nuolat lyja? – Taip, bet protingai. Laikykite mulčą 5–10 cm atstumu nuo stiebo, rinkitės stambesnę frakciją (smulkus šiaudų „vatos“ mulčas prilimpa ir ilgiau džiūsta). Mulčas mažina aptaškymą ir dirvos suslėgimą.

Ar kiaušinių lukštai ir pelenai atbaido šliužus? – Trumpam ir tik sausu oru. Po lietaus jų efektyvumas krenta beveik iki nulio. Daug patikimesni – vario juosta, alaus spąstai, rankinis rinkimas ir geležies fosfato granulės pagal etiketes.

Kada purkšti nuo fitoftoros po lietaus? – Geriausia – prieš prognozuojamą šlapią periodą arba kai tik lapai nudžiūsta po lietaus. Drėgnais vakarais purškimas mažiau efektyvus dėl ilgo lapų šlapimo; rinkitės rytą ar vidurdienį (ne per kaitrą).

Kaip atskirti azoto trūkumą nuo šaknų puvinio? – Azoto trūkumas – tolygus senų lapų pašviesėjimas be vytimo drėgnoje dirvoje. Šaknų puvinys – gelsta, vysta, dirva šlapia, augalas nereaguoja į laistymą. Ištraukus – rudos, minkštos šaknys, nemalonus kvapas.

Patikimos įžvalgos ir šaltiniai

Klasikinės daržovių ligos, jų plitimą skatinančios sąlygos ir sanitarijos svarba plačiai aprašyti JAV universitetų plėtros tarnybų rekomendacijose (pavyzdžiui, Kalifornijos universiteto IPM ir Pensilvanijos valstijos universiteto Extension leidiniuose). Jų išvados pabrėžia: trumpesnis lapų šlapimo laikas ir gera oro cirkuliacija – svarbiausi profilaktikos veiksniai.
Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rizikos vertinimai nurodo, kad geležies fosfatas, taikomas pagal etiketes, laikomas mažesnės rizikos alternatyva sodo aplinkoje, lyginant su metaldehidu. Visada tikrinkite vietinius reglamentus ir laikykitės naudojimo instrukcijų.
Karštų ir drėgnų periodų poveikis fitoftorai (Phytophthora infestans) empiriniuose stebėjimuose bei tyrimuose siejamas su ilgai šlapiais lapais ir temperatūrų svyravimais. Praktiniai patarimai (apačinių lapų šalinimas, laistymas prie šaknų, priedangos nuo lietaus) atitinka karantininių ligų valdymo principus, kuriuos rekomenduoja daugelis Europos sodininkystės institutų.
Dirvos aeracijos ir struktūros gerinimas organika – plačiai patvirtintas agronominis principas: kompostas ir biokuras didina dirvos poringumą, mažina užmirkimo trukmę ir stabilizuoja mikrobiologinę bendriją, kas ypač svarbu po liūčių.

Pastaba: augalų apsaugos priemones naudokite tik ten, kur jos leidžiamos. Laikykitės karencijos terminų ir etikečių nurodymų, ypač ant valgomų augalų.

Išvados ir veiksmai dabar

Nedelskite su drenažu: pakelkite vazonus, nuveskite vandenį, atpalaiduokite paviršių. Kiekviena sausa valanda mažina puvinio riziką.
Sutrumpinkite lapų šlapimo laiką: vėdinkite, praretinkite, pridengkite nuo tiesioginio lietaus jautrias kultūras.
Reaguokite į pirmus ženklus: pašalinkite ligotas dalis, pradėkite profilaktinius purškimus biologinėmis priemonėmis.
Šliužus kontroliuokite kompleksiškai: spąstai, barjerai, rinkimas ir – jei reikia – geležies fosfato granulės pagal etiketes.
Atstatykite gyvybingumą: lengvas lapų tręšimas aminorūgštimis ir mikroelementais, subalansuotos trąšos po stabilizacijos, kantrus stebėjimas 48–72 val.

Lietus gali išbandyti kantrybę, bet su aiškiu planu jūsų sodas atsigaus greičiau, o derlius bus ne tik išgelbėtas, bet ir sustiprėjęs po patirto streso.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!