Kompresinio stuburo lūžio gydymas: tikslūs tyrimai, veiksmingi sprendimai ir saugi reabilitacija

Kompresinis stuburo lūžis dažniausiai ištinka dėl osteoporozės, kritimų ar traumos. Tai skausminga ir ribojanti būklė, tačiau laiku nustačius diagnozę ir parinkus tinkamą gydymą, dauguma žmonių grįžta į aktyvų gyvenimą be ilgalaikių komplikacijų.

Čia rasite aiškų planą: kaip atpažinti kompresinį lūžį, kokių tyrimų reikia, kokie gydymo metodai taikomi skirtingais atvejais ir kaip atrodo efektyvi reabilitacija. Pateikiame ir praktinius patarimus bei prevencijos priemones, padedančias apsaugoti stuburą ateityje.

Kas yra kompresinis stuburo lūžis ir kaip jis pasireiškia?

Kompresinis stuburo lūžis – tai slankstelio kūno įspaudimas ar suplotėjimas, kai kaulas „susispaudžia“ dėl staigaus krūvio arba kaulo silpnumo. Dažniausiai pažeidžiama krūtinės–juosmens sritis (Th12–L1).

Pagrindinės priežastys: – Osteoporozė (silpni, mineralų netekę kaulai) – Kritimai, sportinės ar eismo traumos – Navikai (metastazės), kraujo ligos (pvz., mieloma) – Ilgalaikis gliukokortikoidų vartojimas – Retesnės priežastys: infekcija (spondilitas), metaboliniai sutrikimai

Būdingi simptomai: – Staigus, aštrus nugaros skausmas (dažniausiai vidurinėje ar apatinėje nugaros dalyje) – Skausmo sustiprėjimas stovint, sėdint ar keliant; sumažėjimas gulint – Ūgio mažėjimas, ryškesnė kupra (padidėjusi kifozė) – Raumenų įtampa, judesių ribotumas – Kartais – tirpimas, silpnumas, jei spaudžiamos nervinės struktūros

Įspėjamieji požymiai (reikia skubios pagalbos): – Silpnumas ar tirpimas kojose, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai – Stiprus, progresuojantis skausmas naktimis, karščiavimas – Vėžio anamnezė ar neseniai buvusi infekcija

Diagnozė: kaip nustatomas kompresinis stuburo lūžis?

Tiksli diagnozė lemia gydymo sėkmę. Gydytojas įvertina simptomus, fizinės apžiūros duomenis ir paskiria atitinkamus vaizdinius bei laboratorinius tyrimus.

Pirminis įvertinimas ir „raudonos vėliavos“

Gydytojas klausia apie skausmo pradžią, traumas, gretutines ligas (ypač osteoporozę, onkologines ligas), vaistus (gliukokortikoidus). Vertinami neurologiniai simptomai, laikysena, skausmo lokalizacija.

Skubos indikacijos: – Greitai progresuojantys neurologiniai požymiai – Įtariama infekcija ar navikinis procesas – Sunki trauma su galimu daugybiniu slankstelių pažeidimu

Vaizdiniai tyrimai: rentgenas, KT, MRT – kada kurį rinktis

• Rentgenograma. Dažniausiai pirmas tyrimas. Parodo slankstelio suspaudimo laipsnį, deformaciją, kifozę. Tinka pradinei atrankai ir tolesnei stebėsenai.
• Kompiuterinė tomografija (KT). Skirta detalesniam kaulinės struktūros įvertinimui, ypač po traumos ar planuojant operaciją. Parodo užpakalinės sienelės vientisumą, kanalo susiaurėjimą.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Nustato ūmų prieš lėtinį lūžį, minkštųjų audinių, tarpslankstelinių diskų, nervų šaknelių ir nugaros smegenų būklę. Labai svarbi, jei įtariamas navikas ar infekcija; padeda spręsti dėl intervencijų.

Papildomi vertinimai: – Stovimos padėties šoninė rentgenograma gali geriau atskleisti funkcinį nestabilumą. – Įtarus onkologiją ar infekciją – galimi papildomi kraujo tyrimai (uždegimo rodikliai, navikiniai žymenys pagal indikacijas).

Kaulų sveikatos įvertinimas: densitometrija ir laboratorija

• Kaulų mineralų tankio tyrimas (DXA). Patvirtina osteoporozę / osteopeniją, padeda įvertinti pakartotinių lūžių riziką.
• FRAX lūžių rizikos skaičiuoklė. Naudinga planuojant prevenciją ir gydymą.
• Laboratoriniai tyrimai. Kalcis, vitaminas D, inkstų ir kepenų funkcija, skydliaukės hormonai, parathormonas – padeda atmesti antrinę osteoporozę.

Tarptautinė osteoporozės fondas ir daugelis gairių rekomenduoja visiems pacientams, patyrusiems mažos energijos slankstelio lūžį, nuoseklų kaulų sveikatos įvertinimą ir gydymą, siekiant sumažinti pakartotinių lūžių riziką.

Gydymas: nuo konservatyvių priemonių iki intervencijų

Gydymo tikslai: sumažinti skausmą, atkurti funkciją, apsaugoti nervines struktūras ir užkirsti kelią naujiems lūžiams. Parinkimas priklauso nuo lūžio pobūdžio, skausmo intensyvumo, neurologinių simptomų ir bendros sveikatos.

Ūmioji fazė (0–6 savaitės): skausmo kontrolė ir stuburo apsauga

• Poilsis ir ankstyva, saikinga mobilizacija. Ilgalaikis gulėjimas nerekomenduojamas; pradėti vaikščioti kuo anksčiau, pagal skausmo toleranciją.
• Vengti stuburo lenkimo į priekį, sukinėjimo ir kėlimo. Kasdienėse situacijose taikyti „klubo–kelio“ strategiją vietoj nugaros lenkimo.
• Savipriežiūra skausmui mažinti: šilumos terapija, trumpalaikė šaldymo terapija pirmomis dienomis, kvėpavimo pratimai įtampai mažinti.

Vaistai: – Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir paracetamolis – pirmo pasirinkimo priemonės skausmui; laikytis dozių ir atkreipti dėmesį į skrandžio, inkstų, širdies riziką. – Raumenis atpalaiduojantys vaistai – trumpam laikotarpiui, jei vyrauja spazmai. – Opioidiniai analgetikai – tik trumpai ir atsargiai, esant stipriam skausmui, su gydytojo priežiūra. – Jei yra neuropatinio pobūdžio skausmas (deginantis, su tirpimu) – gali būti skiriami specifiniai vaistai pagal indikacijas.

Stuburo įtvarai: kaip naudoti teisingai

• Tipai: torakolumbosakralinis įtvaras (TLSO), juosmens korsetas.
• Paskirtis: sumažinti mikrojudesius, malšinti skausmą, skatinti saugią mobilizaciją.
• Dėvėjimo taisyklės:
• Dėvėti dienos metu, nuimti naktį (jei gydytojas nenurodė kitaip).
• Dėvėjimo trukmė dažniausiai 6–12 savaičių, vėliau – laipsniškas atsisakymas kartu su raumenų stiprinimu.
• Vengti per ilgo dėvėjimo be pratimų – gali silpnėti liemens raumenys.

Dažnos klaidos: per daug suspaustas įtvaras (kvėpavimo apsunkinimas), 24/7 dėvėjimas, nenuoseklus naudojimas judant.

Minimaliai invazinės procedūros: vertebroplastika ir kifoplastika

• Vertebroplastika. Į lūžusį slankstelį suleidžiamas kaulinis cementas, siekiant stabilizuoti struktūrą ir sumažinti skausmą.
• Kifoplastika. Prieš cementuojant naudojamas balionėlis slankstelio aukščiui atstatyti ir deformacijai sumažinti.

Indikacijos: – Labai stiprus, konservatyviam gydymui nepasiduodantis skausmas (ypač pirmosiomis 6 savaitėmis) – Funkcijos sutrikimas, trukdantis mobilizuotis – MRT patvirtintas ūmus lūžis ir nėra ryškaus užpakalinės sienelės suirimo ar aktyvios infekcijos

Nauda ir rizika: – Gali greitai sumažinti skausmą ir pagerinti mobilumą; kifoplastika dažniau padeda atstatyti aukštį. – Galimos komplikacijos: cementinės medžiagos nutekėjimas, gretimų slankstelių lūžiai, infekcija (retai). Sprendimą būtina priimti kartu su patyrusiu spine specialistu.

Pastaba apie įrodymus: kai kurios sisteminės apžvalgos nurodo prieštaringus duomenis dėl vertebroplastikos naudos lyginant su placebu, todėl atranka ir indikacijos turi būti itin kruopščios. Tinkamai parinktiems pacientams rezultatai dažnai geri.

Chirurginis gydymas: kada būtina operacija

Operacija svarstoma, jei: – Yra ryškūs neurologiniai simptomai dėl nervų ar nugaros smegenų spaudimo – Ženklus stuburo nestabilumas ar progresuojanti deformacija – Kompleksiniai trauminiai lūžiai su kanalo susiaurėjimu – Navikiniai ar infekciniai pažeidimai, reikalaujantys dekompresijos ir stabilizacijos

Procedūros: – Dekompresija (slėgio nervų struktūroms sumažinimas) – Stabilizavimas sraigtais ir strypais, kartais kartu su kaulo transplantacija ar tarpslankstelinio aukščio atkūrimu

Gretutinių priežasčių gydymas: osteoporozė ir kiti veiksniai

Be skausmo kontrolės ir slankstelio stabilizavimo, būtina spręsti kaulų kokybės problemą: – Mityba: 1000–1200 mg kalcio per parą (iš maisto ir/ar papildų), 800–1000 TV vitamino D (pagal 25(OH)D koncentraciją). Vyresniems ir mažai saulės gaunantiems asmenims dažnai reikia didesnių dozių, vertinant gydytojo. – Vaistai nuo osteoporozės: – Antirezorptiniai: bisfosfonatai (pvz., alendronatas, zoledrono rūgštis), denosumabas – Kaulų formavimą skatinantys: teriparatidas, romosozumabas (aukštos rizikos atvejais) – Parinkimas priklauso nuo rizikos profilio, inkstų funkcijos, FRAX rezultato ir toleravimo – Gyvensenos pokyčiai: baltymų pakankamumas (apie 1,0–1,2 g/kg/d), rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas, saugi mankšta.

Daugelis gairių pabrėžia: slankstelio lūžis dėl mažos energijos yra „pirmasis įspėjimo lūžis“. Tai signalas pradėti sistemingą osteoporozės gydymą, kad būtų išvengta kito lūžio per artimiausius 1–2 metus.

Reabilitacija po kompresinio stuburo lūžio: praktinis planas

Tikslinga reabilitacija atstato judrumą, mažina skausmą ir saugo nuo pakartotinių lūžių. Ji prasideda anksti ir vyksta etapais.

0–2 savaitės: skausmo mažinimas ir saugi mobilizacija

• Trumpi, dažni vaikščiojimo epizodai namuose su įtvaru
• Kvėpavimo pratimai, švelnūs blauzdų ir pėdų judesiai trombozių prevencijai
• Saugus vartymasis lovoje („ridenimo“ technika, išlaikant nugarą tiesią)
• Ergonomika: kilnojant daiktus – arčiau kūno, per kelius, jokio staigaus lenkimo ar sukinėjimo

Mini kontrolinis sąrašas: – Ar skausmas valdomas einant 5–10 min? – Ar įtvaras tinka ir nevaržo kvėpavimo? – Ar pavyksta atsikelti iš lovos be staigių lenkimų?

2–6 savaitės: aktyvumo didinimas ir liemens raumenų aktyvacija

• Kasdienis ėjimas 15–30 min (suskaidant į kelis kartus)
• Švelnūs izometriniai liemens pratimai, klubų ir sėdmenų aktyvacija
• Tempimai krūtinės, klubų lenkiamiesiems – mažina apkrovą juosmeniui
• Pradėti pusiausvyros treniruotes (laikantis atramos)

Vengti: giluminių į priekį lenkimų, sukinių, svorių kėlimo >2–3 kg.

6–12 savaičių: jėgos ir ištvermės ugdymas, grįžimas prie kasdienės veiklos

• Progresuojanti jėgos treniruotė su savo kūno svoriu ar lengva guma
• Ištvermė: ėjimas, stacionarus dviratis ar vandens mankšta
• Laipsniškas įtvaro atsisakymas, jei taip rekomenduoja gydytojas
• Darbo vietos ergonomika: kėdė su atrama, ekranas akių lygyje, kėlimas – tik technika „per kelius“

Kriterijai pažangai: – Skausmas nedidelis ir nekintantis didinant krūvį – Nėra naujų neurologinių simptomų – Gebėjimas išlaikyti neutralų stuburo padėtį kasdienėse užduotyse

>12 savaičių: grįžimas prie įprastos veiklos ir ilgalaikė prevencija

• Visapusiška treniruotė: jėga, pusiausvyra, lankstumas, ištvermė
• Specifinė kaulų sveikatai naudinga veikla: vaikščiojimas, lengvas bėgimas (pagal individualias galimybes), pasipriešinimo pratimai
• Sportas: vengti staigių smūginių krūvių ir kontaktinių sporto šakų, kol nėra gydytojo „žalios šviesos“

Kasdieniai įpročiai, kurie saugo stuburą: – Dvi rankos – dviem mažesniems krepšiams, o ne vienas sunkus – „Kvėpuoju, tada keliu“ – išvengti kvėpavimo sulaikymo keliant – Mikropauzės darbe: kas 30–45 min atsistoti ir pajudėti

Mityba, miegas ir emocinė sveikata

• Kalcis ir vitaminas D – pagal poreikį ir tyrimus; baltymai kiekvieno valgio metu
• Skysčiai, skaidulos – vaistams ir bendrai savijautai
• Miegas ant šono su pagalve tarp kelių arba ant nugaros su pagalve po keliais – mažina įtampą juosmeniui
• Nerimas po traumos normalus: prireikus – psichologo konsultacija, dėmesingumo ar kvėpavimo praktikos

Kontrolė ir grįžimas prie vairavimo / darbo

• Kontrolė su gydytoju dažniausiai po 6–8 savaičių ir 3 mėnesių
• Vairuoti – kai skausmas valdomas, nereikia stiprių skausmą malšinančių, laisvai atliekami saugūs judesiai
• Grįžimas į darbą priklauso nuo krūvio: biuro darbas – anksčiau, fizinis darbas – vėliau, su adaptacijomis

Prevencija: kaip sumažinti pakartotinių slankstelių lūžių riziką

Pakartotinio lūžio rizika po pirmojo yra didesnė per pirmuosius 12–24 mėnesius. Prevencija turi būti aktyvi ir kompleksinė.

Efektyvūs žingsniai: – Reguliarus fizinis aktyvumas: pasipriešinimo pratimai 2–3 k./sav., pusiausvyra ir laikysena, kasdienis ėjimas – Mityba ir papildai: kalcis, vitaminas D, pakankamai baltymų; pasitarti dėl papildų dozių su gydytoju – Vaistų peržiūra: migdomieji, kraujospūdį mažinantys, cukrų mažinantys – ar nedidina kritimo rizikos – Kritimų prevencija namuose: geras apšvietimas, neslidžios grindys, turėklai vonioje, tvirti turėklai laiptuose – Regėjimo ir klausos korekcija, tinkama avalynė su geru sukibimu – Rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas – DXA ir gydymo plano laikymasis, reguliarios apžiūros

Papildoma pastaba: jei lūžis atsirado be ryškios traumos, būtina atmesti antrinę osteoporozę ar kitą priežastį (pvz., skydliaukės, paraskydinės liaukos sutrikimus, vitamino D stoką, celiakiją).

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar kompresinis stuburo lūžis gali sugisti be operacijos?

Dažnai – taip. Dauguma osteoporozinių kompresinių lūžių sugyja taikant konservatyvų gydymą per 6–12 savaičių. Svarbu skausmo kontrolė, įtvaras pagal poreikį ir tinkama reabilitacija.

Kiek laiko trunka skausmas ir kada galiu grįžti prie įprastos veiklos?

Ūmus skausmas paprastai mažėja per 2–6 savaites. Įprastos veiklos apimtys grįžta per 2–3 mėnesius, jei nėra komplikacijų. Sportas ar sunkesnis fizinis darbas – tik gavus gydytojo leidimą.

Kuo skiriasi vertebroplastika ir kifoplastika?

Vertebroplastika stabilizuoja slankstelį cementu. Kifoplastika papildomai bando atstatyti slankstelio aukštį prieš cementuojant. Abi procedūros gali greitai sumažinti skausmą atrinktiems pacientams, tačiau jos turi rizikų ir ne visiems tinka.

Kada būtina skubiai kreiptis į gydytoją?

Jei atsiranda kojų silpnumas ar tirpimas, pasikeičia šlapinimasis ar tuštinimasis, pakyla temperatūra, skausmas staiga sustiprėja ar turite onkologinių ligų anamnezę – kreipkitės nedelsdami.

Ar po kompresinio lūžio galėsiu sportuoti?

Taip, tačiau grįžimas laipsniškas. Pirmiausia – vaikščiojimas, vandens mankšta, vėliau – lengvi pasipriešinimo pratimai. Kontaktinį ar smūginį sportą vertinkite atsargiai ir tik su specialisto leidimu.

Patikimumo ir gairių santrauka

• Pasaulio sveikatos organizacija ir Tarptautinė osteoporozės fondas pabrėžia: slankstelio lūžis dėl mažos energijos – rimtas kaulų trapumo požymis, reikalaujantis sistemingo gydymo (mityba, vitaminas D ir kalcis, farmakoterapija, kritimų prevencija).
• Daugelio stuburo draugijų gairės rekomenduoja ankstyvą mobilizaciją, individualų fizinės terapijos planą ir atsargų įtvarų naudojimą 6–12 savaičių.
• Sisteminių apžvalgų duomenys dėl vertebroplastikos yra nevienareikšmiai; sprendimas priimamas individualiai, įvertinus skausmo trukmę, MRT radinius ir konservatyvaus gydymo nesėkmę.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir nepakeičia asmeninės gydytojo konsultacijos. Jei įtariate lūžį ar jaučiate staigų nugaros skausmą, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.

Pagrindinės įžvalgos ir veiksmai dabar

• Jei skausmas staigus ir stiprus, ypač po menkos traumos – susitarkite dėl rentgeno ar MRT. Neatidėliokite.
• Nuo pirmos dienos laikykitės „stuburo apsaugos“: be staigių lenkimų, sukinėjimų ir kėlimo. Jei paskirta – dėvėkite įtvarą taip, kaip nurodyta.
• Pradėkite ankstyvą, dozuotą vaikščiojimą ir kvėpavimo pratimus. Kreipkitės į kineziterapeutą dėl individualių pratimų plano.
• Įsivertinkite kaulų sveikatą: DXA, vitaminas D, FRAX. Su gydytoju aptarkite osteoporozės gydymą (bisfosfonatai, denosumabas ar anabolinė terapija pagal riziką).
• Įgyvendinkite kritimų prevenciją namuose ir koreguokite kasdienius įpročius: baltyminga mityba, kalcis ir vitaminas D, reguliarus fizinis aktyvumas bei ergonomiški judesiai.

Rūpinantis kaulų sveikata ir nuosekliai laikantis gydymo bei reabilitacijos plano, kompresinio stuburo lūžio pasekmes galima sėkmingai įveikti ir grįžti prie visaverčio gyvenimo.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!