Kraujas šlapime: ką gali reikšti hematurija, kada sunerimti ir kokių tyrimų reikia - Aspektas

Kraujas šlapime visada išgąsdina. Kartais priežastis būna palyginti paprasta, pavyzdžiui, šlapimo takų infekcija ar intensyvus fizinis krūvis. Tačiau hematurija taip pat gali būti ankstyvas inkstų, šlapimo pūslės ar prostatos ligų signalas.

Svarbiausia žinoti viena: net jei kraujas pasirodė tik kartą ir dingo, šio simptomo ignoruoti nereikėtų. Toliau aiškiai aptarsime, kokie yra hematurijos tipai, dažniausios priežastys, lydintys simptomai, reikalingi tyrimai, gydymo galimybės ir situacijos, kai į gydytoją reikia kreiptis nedelsiant.

Kas yra hematurija ir kokie jos tipai?

Hematurija – tai kraujo buvimas šlapime. Medicinoje ji skirstoma į dvi pagrindines formas. Šis skirstymas svarbus todėl, kad ne visas kraujas šlapime matomas plika akimi.

Matoma hematurija

Matoma hematurija reiškia, kad šlapimo spalva pakinta aiškiai. Jis gali tapti:

rausvas,
raudonas,
rusvas,
primenantis kolos spalvą.

Tokiais atvejais kraujo kiekis dažniausiai pakankamas, kad jį pastebėtumėte be tyrimų. Nors vaizdas gali atrodyti labai grėsmingai, ne visada tai reiškia sunkiausią ligą. Vis dėlto tai yra aiškus signalas išsitirti.

Mikroskopinė hematurija

Mikroskopinė hematurija nustatoma tuomet, kai kraujo ląstelių šlapime yra, bet jų nematyti plika akimi. Ji dažnai aptinkama atsitiktinai per profilaktinį šlapimo tyrimą.

Tai klastingesnė forma, nes žmogus gali nejausti jokių simptomų. Būtent dėl to reguliarūs tyrimai ypač svarbūs žmonėms, turintiems rizikos veiksnių: aukštą kraujospūdį, diabetą, inkstų ligų istoriją ar rūkymo patirtį.

Ar visada raudonas šlapimas reiškia kraują?

Ne visada. Kartais šlapimo spalvą pakeičia:

burokėliai,
kai kurie vaistai,
maisto dažikliai,
tam tikri papildai.

Tačiau savarankiškai nuspręsti, kad tai „tik maistas“, rizikinga. Tik laboratorinis tyrimas gali patvirtinti, ar šlapime tikrai yra kraujo.

Kraujas šlapime: dažniausios hematurijos priežastys

Hematurijos priežasčių yra daug. Vienos jų gana dažnos ir lengvai gydomos, kitos reikalauja skubaus ištyrimo. Kraujas šlapime nėra diagnozė. Tai simptomas, kurio priežastį būtina rasti.

Šlapimo takų infekcija

Tai viena dažniausių priežasčių, ypač moterims. Infekcija dirgina šlapimo takų gleivinę, todėl gali atsirasti kraujo priemaišų.

Dažniausi papildomi požymiai:

deginimas šlapinantis,
dažnas noras šlapintis,
nemalonus kvapas,
drumstas šlapimas,
skausmas pilvo apačioje.

Jei infekcija pakyla į inkstus, gali atsirasti karščiavimas, šaltkrėtis ir šono skausmas. Tokiu atveju gydymo delsti negalima.

Inkstų ar šlapimo pūslės akmenys

Akmenys gali braižyti šlapimo takus tarsi smulkūs aštrūs kristalai. Dėl to atsiranda kraujavimas. Šiai priežasčiai būdingas stiprus, bangomis užeinantis skausmas šone ar nugaroje.

Dažnai pasitaikantys simptomai:

staigus stiprus skausmas šone,
pykinimas,
vėmimas,
kraujas šlapime,
padažnėjęs šlapinimasis.

Pasak urologų, inkstų akmenų sukeltas skausmas dažnai priskiriamas prie stipriausių žmogaus patiriamų skausmų.

Padidėjusi prostata

Vyresniems vyrams hematurija gali būti susijusi su padidėjusia prostata. Ji spaudžia šlaplę, trikdo normalų šlapimo tekėjimą ir gali sukelti gleivinės pažeidimus.

Galimi požymiai:

silpna šlapimo srovė,
dažnas naktinis šlapinimasis,
jausmas, kad pūslė neištuštėjo,
šlapinimosi pradžios sunkumas.

Svarbu žinoti, kad panašūs simptomai gali pasireikšti ir sergant prostatos vėžiu, todėl savidiagnostika čia netinka.

Inkstų ligos

Kraujas šlapime kartais rodo inkstų filtravimo sistemos pažeidimą. Tai gali būti glomerulonefritas, paveldimos inkstų ligos ar kitokie inkstų funkcijos sutrikimai.

Įtarimą gali kelti:

pabrinkimai,
padidėjęs kraujospūdis,
putotas šlapimas,
nuovargis,
pakitę kraujo tyrimai.

Kai kuriais atvejais hematurija būna vienas pirmųjų ženklų, kad inkstai dirba ne taip, kaip turėtų.

Vėžiniai susirgimai

Nors tai nėra dažniausia priežastis, būtent dėl šios galimybės hematurijos negalima ignoruoti. Kraujas šlapime gali būti susijęs su:

šlapimo pūslės vėžiu,
inkstų vėžiu,
prostatos vėžiu,
šlapimtakių navikais.

Ypač svarbu išsitirti, jei esate vyresnio amžiaus, rūkote arba anksčiau dirbote su chemikalais. Nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas nurodo, kad matoma hematurija yra vienas svarbių požymių, kuriuos būtina įvertinti dėl galimų urologinių ligų.

Vaistai ir medicininės priežastys

Kai kurie vaistai gali skatinti kraujavimą ar dirginti šlapimo takus. Tai gali būti:

kraują skystinantys vaistai,
kai kurie skausmą malšinantys vaistai,
tam tikri antibiotikai,
chemoterapiniai preparatai.

Net jei manote, kad priežastis yra vaistai, apie kraują šlapime vis tiek būtina informuoti gydytoją.

Intensyvus fizinis krūvis

Po labai sunkaus bėgimo, ilgų distancijų ar ypač intensyvių treniruočių kartais pasireiškia laikina hematurija. Ji dažniau pastebima ištvermės sporte.

Vis dėlto tai yra atmetimo diagnozė. Kitaip tariant, pirmiausia reikia įsitikinti, kad nėra rimtesnės priežasties.

Hematurijos simptomai: ką svarbu stebėti?

Kartais kraujas šlapime yra vienintelis požymis. Tačiau gana dažnai jį lydi ir kiti simptomai, kurie padeda tiksliau nustatyti problemos šaltinį.

Dažniausi simptomai

Stebėkite, ar pasireiškia šie požymiai:

rausvas, raudonas ar rudas šlapimas,
deginimas arba skausmas šlapinantis,
dažnas arba skubus noras šlapintis,
skausmas pilvo apačioje,
skausmas šone ar apatinėje nugaros dalyje,
karščiavimas,
pykinimas,
vėmimas,
krešuliai šlapime.

Ką gali reikšti simptomų deriniai?

Tam tikri simptomų deriniai duoda gydytojui vertingų užuominų.

Kraujas šlapime ir deginimas šlapinantis dažnai rodo infekciją.
Kraujas šlapime ir stiprus šono skausmas dažnai būna susiję su akmenimis.
Kraujas šlapime be skausmo kelia didesnį įtarimą dėl navikinių procesų, ypač vyresniame amžiuje.
Kraujas šlapime, tinimai ir aukštas kraujospūdis gali rodyti inkstų ligą.

Tai nereiškia, kad galima pačiam nustatyti diagnozę. Tačiau šie požymiai padeda suprasti, kodėl delsti neverta.

Kaip diagnozuojama hematurija?

Tinkama diagnozė prasideda ne nuo vieno tyrimo, o nuo viso paveikslo. Gydytojas vertina simptomus, amžių, lėtines ligas, vaistus, rūkymo istoriją ir šeimos ligų istoriją.

Pirmieji tyrimai

Dažniausiai pradedama nuo šių tyrimų:

bendro šlapimo tyrimo,
mikroskopinio šlapimo nuosėdų tyrimo,
šlapimo pasėlio,
kraujo tyrimų inkstų funkcijai vertinti.

Šie tyrimai padeda nustatyti, ar yra infekcija, baltymo šlapime, inkstų funkcijos sutrikimas ar uždegimo požymių.

Vaizdiniai ir specialieji tyrimai

Jei reikia išsamesnio ištyrimo, gali būti skiriama:

inkstų ir šlapimo pūslės echoskopija,
kompiuterinė tomografija,
magnetinio rezonanso tyrimas,
cistoskopija,
šlapimo citologija.

Kas yra cistoskopija?

Cistoskopija – tai tyrimas, kurio metu plonu optiniu instrumentu apžiūrima šlaplė ir šlapimo pūslė iš vidaus. Nors daugeliui šis pavadinimas skamba gąsdinančiai, tyrimas yra įprastas urologinėje praktikoje ir dažnai labai svarbus, jei reikia atmesti šlapimo pūslės ligas.

Mini kontrolinis sąrašas prieš vizitą pas gydytoją

Prieš apsilankymą naudinga užsirašyti:

kada pirmą kartą pastebėjote kraują,
kokios spalvos buvo šlapimas,
ar buvo skausmas,
ar karščiavote,
kokius vaistus vartojate,
ar neseniai intensyviai sportavote,
ar anksčiau sirgote inkstų ar šlapimo takų ligomis.

Tokia informacija pagreitina diagnozę.

Hematurijos gydymas: nuo antibiotikų iki procedūrų

Gydoma ne pati hematurija, o ją sukėlusi priežastis. Todėl sėkmingas gydymas priklauso nuo tikslios diagnozės.

Kai priežastis yra infekcija

Jei nustatoma bakterinė šlapimo takų infekcija, dažniausiai skiriami antibiotikai. Svarbu išgerti visą kursą, net jei simptomai pagerėjo greitai.

Papildomai padeda:

pakankamas skysčių vartojimas,
poilsis,
gydytojo rekomendacijų laikymasis,
pakartotinis tyrimas, jei simptomai nepraeina.

Kai priežastis yra akmenys

Smulkūs akmenys kartais pasišalina savaime. Didesniems gali reikėti:

skausmo kontrolės,
vaistų šlapimtakiui atpalaiduoti,
akmenų skaldymo,
endoskopinio pašalinimo.

Gydymo pasirinkimas priklauso nuo akmens dydžio, vietos ir sukeltų komplikacijų.

Kai nustatomos prostatos problemos

Esant padidėjusiai prostatai, gydymas gali apimti:

vaistus, atpalaiduojančius prostatos ir šlapimo pūslės kaklelio raumenis,
vaistus, mažinančius prostatos apimtį,
chirurgines procedūras, jei simptomai ryškūs.

Kai įtariamos rimtesnės ligos

Jei hematurijos priežastis yra navikas, inkstų liga ar kita sudėtingesnė būklė, gydymas parenkamas individualiai. Jis gali apimti:

operaciją,
chemoterapiją,
spindulinį gydymą,
nefrologo ar urologo priežiūrą,
ilgalaikį stebėjimą.

Vilniaus universiteto ir kitų Europos universitetinių klinikų praktika pabrėžia ankstyvos diagnostikos svarbą: kuo anksčiau randama priežastis, tuo didesnė sėkmingo gydymo tikimybė.

Kaip sumažinti hematurijos riziką?

Ne visų priežasčių galima išvengti, tačiau dalį rizikos veiksnių tikrai galima suvaldyti. Prevencija čia veikia kaip reguliarus automobilio aptarnavimas: smulkūs veiksmai padeda išvengti didelių problemų.

Kasdieniai įpročiai, kurie padeda

gerkite pakankamai vandens,
neužlaikykite šlapimo per ilgai,
laikykitės intymios higienos,
šlapinkitės po lytinių santykių,
ribokite druskos kiekį maiste,
nerūkykite,
atsargiai vartokite nereceptinius vaistus nuo skausmo,
kontroliuokite kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje.

Kam prevencija ypač svarbi?

Didesnę riziką turi žmonės, kurie:

rūko arba rūkė anksčiau,
dažnai serga šlapimo takų infekcijomis,
turi inkstų akmenų istoriją,
serga diabetu,
turi aukštą kraujospūdį,
šeimoje turi inkstų ligų atvejų,
dirba su chemikalais ar tirpikliais.

Praktinis prevencijos sąrašas savaitei

Jei norite pradėti jau dabar, per artimiausias 7 dienas galite:

Kasdien išgerti pakankamai vandens pagal savo poreikį.
Sumažinti itin sūraus ir stipriai perdirbto maisto kiekį.
Užsirašyti, jei kartojasi deginimas, skausmas ar pakitusi šlapimo spalva.
Jei rūkote, pradėti mesti arba kreiptis pagalbos.
Pasitikrinti kraujospūdį, jei to nedarėte seniai.

Kada dėl kraujo šlapime būtina kreiptis į gydytoją nedelsiant?

Kai kuriais atvejais hematurija reikalauja ne planinio, o skubaus įvertinimo. Ypač jei kraują lydi bendros būklės blogėjimas.

Nedelskite, jei:

šlapimas ryškiai raudonas arba jame yra krešulių,
negalite pasišlapinti,
jaučiate stiprų šono ar nugaros skausmą,
karščiuojate ir krečia šaltis,
pykina arba vemiate,
svaigsta galva, silpsta,
kraujas šlapime kartojasi.

Ypatingos rizikos grupės

Dar svarbiau greitai kreiptis į gydytoją, jei:

esate vyresni nei 40–50 metų,
rūkote,
vartojate kraują skystinančius vaistus,
turite inkstų ligų,
anksčiau sirgote onkologine liga.

Kaip pabrėžia daugelis urologų, „neskausminga matoma hematurija turi būti vertinama rimtai, kol neįrodyta kitaip“. Tai nėra gąsdinimas. Tai saugumo principas.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai apie hematuriją

Ar kraujas šlapime visada reiškia vėžį?

Ne. Dažnesnės priežastys yra infekcijos, akmenys, prostata ar fizinis krūvis. Tačiau vėžio galimybę būtina atmesti, ypač jei kraujas matomas plika akimi.

Ar galima palaukti, jei kraujas šlapime buvo tik vieną kartą?

Nevertėtų. Net vienkartinis epizodas gali būti svarbus signalas. Reikia bent jau pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti šlapimo tyrimą.

Ar moterims hematuriją galima supainioti su menstruacijomis?

Taip, kartais taip nutinka. Dėl to šlapimo tyrimą svarbu atlikti tinkamu metu ir laikantis higienos rekomendacijų, kad rezultatas būtų tikslus.

Ar po sporto atsiradęs kraujas šlapime pavojingas?

Kartais po itin intensyvaus fizinio krūvio pasitaiko laikina hematurija. Tačiau pirmą kartą tai pastebėjus reikėtų išsitirti, kad būtų atmestos kitos priežastys.

Kokį gydytoją rinktis dėl hematurijos?

Pirmiausia galima kreiptis į šeimos gydytoją. Jis paskirs pradinius tyrimus ir, jei reikės, nukreips pas urologą ar nefrologą.

Išvada: svarbiausi žingsniai, jei pastebėjote kraują šlapime

Kraujas šlapime nėra simptomas, kurį verta stebėti „gal praeis savaime“. Kartais priežastis paprasta, bet kartais tai ankstyvas rimtos ligos ženklas. Ankstyvas ištyrimas dažnai reiškia paprastesnį gydymą ir geresnę prognozę.

Svarbiausios įžvalgos, kurias verta pritaikyti dabar:

Jei pastebėjote kraują šlapime, užsirašykite, kada ir kaip tai atrodė.
Nelaukite, kol simptomas pasikartos. Atlikite bent bendrą šlapimo tyrimą.
Jei yra skausmas, karščiavimas, krešuliai ar negalite pasišlapinti, kreipkitės skubiai.
Gerkite pakankamai vandens ir rūpinkitės šlapimo takų sveikata kasdien.
Jei priklausote rizikos grupei, reguliari profilaktika yra ne pasirinkimas, o būtinybė.

Laiku sureaguota hematurija dažnai padeda užkirsti kelią didesnėms problemoms. Jei kyla abejonių, geriau pasitikrinti per anksti nei per vėlai.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!