Liežuvis kaip nuplikytas: kodėl degina, kada sunerimti ir kaip sau padėti

Liežuvis kaip nuplikytas – pojūtis, kurį sunku ignoruoti. Vieną dieną atrodo, kad išgėrėte per karštos arbatos, nors nieko karšto nebuvo. Kitą – deginimas sustiprėja valgant, kalbant ar net ramiai sėdint. Burnoje gali atsirasti sausumas, metalo skonis, perštėjimas, paraudimas ar baltos apnašos.

Dažniausiai toks liežuvio deginimas nėra pavojingas, tačiau priežasčių spektras platus: nuo paprasto gleivinės sudirginimo iki vitamino B12 trūkumo, refliukso, grybelinės infekcijos, burnos sausumo ar burnos deginimo sindromo. Kartais problema slypi ne pačiame liežuvyje, o bendroje organizmo būklėje.

Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų diskomfortą galima sumažinti gana paprastai. Tačiau yra ženklų, kurių nereikėtų laukti „kol praeis savaime“. Kuo tiksliau atpažįstama priežastis, tuo greičiau pavyksta grįžti prie normalaus valgymo, skonio pojūčio ir kasdienio komforto.

Kodėl liežuvis jaučiasi kaip nuplikytas?

Liežuvio paviršius yra padengtas jautria gleivine ir skonio receptoriais. Dėl to jis greitai reaguoja į karštį, rūgštis, prieskonius, vaistus, mikroorganizmų pokyčius ir net organizmo maistinių medžiagų trūkumą. Kai gleivinė sudirgsta arba uždegama, žmogus jaučia deginimą, perštėjimą, dilgčiojimą ar skausmą.

Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad burnos sveikata glaudžiai susijusi su bendra sveikata, mityba ir gyvenimo kokybe – burnos problemos gali apsunkinti valgymą, kalbėjimą ir socialinį gyvenimą. Plačiau apie burnos sveikatos reikšmę rašoma Pasaulio sveikatos organizacijos burnos sveikatos apžvalgoje.

Dažniausios priežastys dažnai būna buitinės, bet kai kurios reikalauja gydytojo įvertinimo.

Karštas, aštrus ar rūgštus maistas

Tai viena paprasčiausių priežasčių. Per karšta kava, sriuba, pica ar arbata gali lengvai pažeisti liežuvio gleivinę. Tokiu atveju deginimas dažniausiai atsiranda iš karto arba po kelių valandų.

Aštrūs produktai, citrusiniai vaisiai, actas, gazuoti gėrimai, pomidorų padažas ar stiprūs prieskoniai gali ne nudeginti, o sudirginti gleivinę. Žmogus jaučia labai panašų pojūtį – tarsi liežuvis būtų nuplikytas.

Dažniausiai tokia būklė praeina per kelias dienas, jei burnos gleivinė daugiau nebedirginama.

Burnos sausumas

Kai burnoje trūksta seilių, liežuvis tampa jautresnis. Seilės ne tik drėkina burną, bet ir padeda apsaugoti gleivinę, neutralizuoja rūgštis, dalyvauja maisto skaidyme ir mažina bakterijų dauginimąsi.

Burnos sausumą gali sukelti:

• nepakankamas skysčių vartojimas;
• kvėpavimas per burną;
• rūkymas;
• alkoholis;
• kai kurie vaistai;
• stresas;
• cukrinis diabetas;
• seilių liaukų sutrikimai.

Sausumas dažnai sukuria uždarą ratą: kuo sausesnė burna, tuo labiau dirginamas liežuvis, o kuo labiau jis dirginamas, tuo stipresnis deginimo pojūtis.

Grybelinė infekcija burnoje

Burnos kandidamikozė, dažnai vadinama pienlige, gali sukelti deginimą, skausmą ir baltas apnašas ant liežuvio ar skruostų vidinės pusės. Apnašas kartais galima nuvalyti, o po jomis lieka paraudusi, jautri gleivinė.

Su šia problema dažniau susiduria žmonės, kurie:

• vartojo antibiotikus;
• naudoja inhaliuojamus vaistus nuo astmos;
• nešioja dantų protezus;
• serga cukriniu diabetu;
• turi nusilpusią imuninę sistemą;
• patiria nuolatinį burnos sausumą.

Nacionalinė sveikatos tarnyba nurodo, kad burnos pienligė gali pasireikšti skausmingomis baltomis dėmėmis, skonio pokyčiais ir burnos kampučių įtrūkimais – daugiau apie tai pateikiama burnos grybelinės infekcijos aprašyme.

Vitaminų ir mineralų trūkumas

Liežuvis kartais tampa pirmuoju ženklu, kad organizmui trūksta tam tikrų medžiagų. Ypač dažnai minimi vitaminas B12, geležis, folio rūgštis ir cinkas.

Esant vitamino B12 trūkumui, liežuvis gali tapti raudonas, lygus, skausmingas, jautrus karščiui ar rūgščiam maistui. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionaliniai sveikatos institutai nurodo, kad vitamino B12 trūkumas gali sukelti mažakraujystę, nuovargį, neurologinius simptomus ir burnos gleivinės pokyčius – tai aprašoma vitamino B12 informaciniame leidinyje.

Geležies trūkumas taip pat gali pasireikšti liežuvio skausmu, gleivinės jautrumu, burnos kampučių įtrūkimais ir nuovargiu. Jei kartu kamuoja silpnumas, blyškumas, galvos svaigimas ar dusulys fizinio krūvio metu, vien liežuvio gydyti nepakaks – reikės ieškoti bendros priežasties.

Refliuksas

Gastroezofaginis refliuksas dažniausiai siejamas su rėmeniu, tačiau rūgštis gali pasiekti ir gerklę ar burnos ertmę. Tada žmogus jaučia deginimą liežuvyje, kartumą, rūgštų skonį, gerklės perštėjimą, užkimimą rytais.

Refliuksą gali pabloginti vėlyvas valgymas, gausios vakarienės, alkoholis, kava, šokoladas, mėta, riebus maistas, antsvoris ir gulėjimas iškart po valgio. Apie refliukso simptomus ir valdymą išsamiai rašo Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas.

Vaistai ir burnos priežiūros priemonės

Kai kurie vaistai gali sausinti burną arba keisti skonio pojūtį. Tai gali būti tam tikri kraujospūdį mažinantys, antidepresantai, vaistai nuo alergijos, šlapimą varantys preparatai, kai kurie skausmą malšinantys ar hormoniniai vaistai.

Dirginti gali ir burnos priežiūros priemonės:

• dantų pasta su stipriais putokliais;
• burnos skalavimo skysčiai su alkoholiu;
• balinamosios priemonės;
• stipraus skonio pastilės;
• dažnas antiseptinių skalavimo skysčių naudojimas be poreikio.

Jeigu deginimas prasidėjo pakeitus dantų pastą, skalavimo skystį ar pradėjus vartoti naują vaistą, šis sutapimas vertas dėmesio.

Burnos deginimo sindromas

Burnos deginimo sindromas – sudėtingesnė būklė, kai žmogus ilgą laiką jaučia deginimą burnoje, nors akivaizdžios priežasties nematyti. Dažnai degina liežuvio galiuką, šonus, gomurį ar lūpas. Pojūtis gali būti lengvas ryte ir stiprėti dienos eigoje.

Mayo klinika nurodo, kad burnos deginimo sindromas gali būti susijęs su nervų jautrumo pokyčiais, burnos sausumu, hormoniniais svyravimais, refliuksu, mitybos trūkumais ar psichologiniais veiksniais – daugiau informacijos pateikiama burnos deginimo sindromo apžvalgoje.

Ši būklė neretai vargina vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones, dažniau moteris po menopauzės. Ji nėra „išgalvota“, net jei tyrimai būna geri. Tokiais atvejais reikia kantrybės, nuoseklaus ištyrimo ir individualiai parinkto gydymo.

Liežuvis kaip nuplikytas: pagrindiniai simptomai

Pojūtis „kaip nuplikytas“ kiekvienam gali reikšti šiek tiek ką kita. Vieni jaučia švelnų perštėjimą, kiti – aštrų skausmą, trukdantį valgyti ar miegoti.

Dažniausi simptomai:

• deginimas liežuvio galiuke, šonuose ar visame paviršiuje;
• perštėjimas, dilgčiojimas, „adatėlių“ pojūtis;
• liežuvio paraudimas;
• padidėjęs jautrumas karštam, rūgščiam ar aštriam maistui;
• sausumo jausmas burnoje;
• metalo, kartumo ar rūgštumo skonis;
• skonio susilpnėjimas;
• baltos apnašos;
• raudonos dėmės;
• liežuvio įtrūkimai;
• burnos kampučių skausmingumas.

Simptomų pobūdis padeda įtarti priežastį. Pavyzdžiui, staigus deginimas po karšto gėrimo greičiausiai bus gleivinės nudegimas. Baltos apnašos ir skausmingas jautrumas dažniau rodo grybelinę infekciją. Deginimas, kuris tęsiasi mėnesius be aiškių gleivinės pakitimų, labiau primena burnos deginimo sindromą.

Kaip atskirti paprastą sudirginimą nuo rimtesnės problemos?

Paprastas sudirginimas dažniausiai:

• turi aiškų provokuojantį veiksnį;
• palaipsniui silpnėja;
• praeina per kelias dienas;
• nesukelia opų, kraujavimo ar didelių apnašų;
• nepablogina bendros savijautos.

Rimtesnės problemos tikimybė didesnė, jei:

• deginimas trunka ilgiau nei 10–14 dienų;
• simptomai stiprėja;
• atsiranda opos, kraujavimas, įtrūkimai;
• yra baltų ar raudonų dėmių, kurios neišnyksta;
• kartu krenta svoris, vargina nuovargis;
• sunku valgyti, kalbėti ar ryti;
• turite diabetą, mažakraujystę, refliuksą ar imuniteto sutrikimų.

Ką daryti namuose, kai liežuvis degina?

Jei nėra grėsmingų simptomų, pirmomis dienomis galima imtis paprastų priemonių. Tikslas – nuraminti gleivinę, sumažinti dirginimą ir padėti jai atsinaujinti.

Pirmųjų 48 valandų planas

Pirmas dvi paras elkitės taip, lyg burnos gleivinė būtų lengvai pažeista.

Tinka:

• gerti vėsų vandenį mažais gurkšniais;
• valgyti minkštą, švelnų maistą;
• rinktis jogurtą be pridėtinio cukraus, košes, trintas sriubas;
• vengti karštų gėrimų;
• laikinai atsisakyti aštraus, rūgštaus ir sūraus maisto;
• čiulpti ledo gabalėlį, jei skausmas ryškus;
• naudoti švelnią dantų pastą be stiprių kvapiklių;
• nenaudoti burnos skalavimo skysčių su alkoholiu.

Netinka:

• tepti liežuvio spiritiniais tirpalais;
• dažnai skalauti burnos soda didelėmis koncentracijomis;
• vartoti antibiotikų ar priešgrybelinių vaistų savarankiškai;
• grandyti apnašų kietais daiktais;
• „dezinfekuoti“ burnos stipriais skalavimo skysčiais kelis kartus per dieną.

Burnos gleivinė gyja gana greitai, bet jai reikia ramybės. Per dažnas eksperimentavimas su namų priemonėmis kartais padaro daugiau žalos nei naudos.

Ką valgyti, kai liežuvis jautrus?

Geriausiai tinka švelnūs, nekaršti, nerūgštūs produktai:

• avižinė košė;
• virti ryžiai;
• bulvių košė;
• varškė;
• natūralus jogurtas;
• kiaušiniai;
• garinta žuvis;
• bananai;
• moliūgų ar daržovių tyrės;
• drungnos sriubos.

Laikinai ribokite:

• citrusinius vaisius;
• pomidorus ir jų padažus;
• actą;
• aitriąsias paprikas;
• traškučius ir labai sūrų maistą;
• labai karštą kavą ar arbatą;
• alkoholį;
• gazuotus gėrimus.

Jei įtariate, kad trūksta geležies, vitamino B12 ar cinko, vien mitybos korekcijos gali nepakakti, tačiau ji naudinga kaip pagrindas. Europos maisto saugos tarnyba yra parengusi maistinių medžiagų poreikių gaires, kuriose aprašomos orientacinės paros normos ir jų reikšmė sveikatai – jas galima rasti maistinių medžiagų normų apžvalgoje.

Burnos higiena be papildomo dirginimo

Kai liežuvis degina, burnos higienos nutraukti nereikia. Priešingai – švari burna padeda gleivinei atsigauti. Tik priemonės turi būti švelnios.

Praktinis pasirinkimas:

• minkštas dantų šepetėlis;
• švelni dantų pasta;
• dantų siūlas arba tarpdančių šepetėliai;
• vanduo po valgio burnai praskalauti;
• protezų valymas, jei juos nešiojate.

Jei naudojate burnos skalavimo skystį, rinkitės be alkoholio. Dažnam žmogui stiprus „gaivos“ pojūtis atrodo kaip geresnis valymas, bet jautriai gleivinei tai gali reikšti papildomą dirginimą.

Gydymas priklauso nuo priežasties

Universalaus vaisto nuo degančio liežuvio nėra. Gydymas priklauso nuo to, kas sukėlė problemą. Todėl užsitęsus simptomams gydytojas ar odontologas vertina burnos gleivinę, vaistus, mitybą, ligas ir galimus rizikos veiksnius.

Jei kaltas nudegimas ar sudirginimas

Dažniausiai pakanka:

• vengti dirginančio maisto;
• palaikyti burnos drėgmę;
• naudoti švelnias higienos priemones;
• kelias dienas nevalgyti labai karšto maisto;
• duoti gleivinei laiko gyti.

Lengvas gleivinės nudegimas paprastai pagerėja per 3–7 dienas. Jei skausmas nemažėja arba atsiranda pūslės, opos, kraujavimas, reikėtų kreiptis į specialistą.

Jei įtariama grybelinė infekcija

Burnos kandidamikozė gydoma priešgrybeliniais vaistais. Jie gali būti skysčio, gelio, pastilių ar tablečių formos. Savarankiškai diagnozuoti pienligę ne visada paprasta, nes baltos apnašos gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.

Gydymo metu dažnai rekomenduojama:

• kruopščiai valyti dantų protezus;
• po inhaliuojamų vaistų skalauti burną;
• riboti perteklinį cukrų;
• gydyti burnos sausumą;
• kontroliuoti gliukozės kiekį, jei sergate diabetu.

Negydoma grybelinė infekcija gali plisti, sukelti skausmą ryjant ir kartotis.

Jei trūksta vitamino B12, geležies ar folio rūgšties

Tokiu atveju pirmiausia reikia tyrimų. Dažnai atliekamas bendras kraujo tyrimas, feritinas, vitaminas B12, folio rūgštis, kartais gliukozė ir skydliaukės rodikliai.

Papildai naudingi tik tada, kai jų tikrai reikia. Pavyzdžiui, vitamino B12 trūkumas gali atsirasti ne tik dėl mitybos, bet ir dėl įsisavinimo sutrikimų. Tokiais atvejais vien valgyti daugiau kiaušinių ar pieno produktų gali neužtekti.

Geležies papildų taip pat nereikėtų vartoti „profilaktiškai“ be tyrimų. Per didelis geležies kiekis organizmui nėra naudingas, o virškinamojo trakto šalutinis poveikis gana dažnas.

Jei priežastis – refliuksas

Refliukso valdymas dažnai prasideda nuo kasdienių įpročių:

• nevalgyti 2–3 valandas prieš miegą;
• mažinti porcijas;
• riboti alkoholį;
• stebėti kavos poveikį;
• vengti labai riebaus maisto;
• pakelti lovos galvūgalį, jei simptomai ryškūs naktį;
• mažinti kūno svorį, jei yra antsvoris.

Kai simptomai dažni, gydytojas gali skirti rūgštingumą mažinančių vaistų. Jei refliuksas ilgai negydomas, jis gali dirginti ne tik stemplę, bet ir gerklę, balso stygas, burnos gleivinę.

Jei tai burnos deginimo sindromas

Burnos deginimo sindromui dažnai reikia kelių sričių specialistų požiūrio: odontologo, šeimos gydytojo, kartais neurologo, endokrinologo ar psichikos sveikatos specialisto.

Gali būti taikoma:

• burnos sausumo gydymas;
• mitybos trūkumų korekcija;
• refliukso kontrolė;
• vaistų peržiūra;
• skausmo moduliavimo gydymas;
• streso ir nerimo valdymas;
• elgesio terapija, jei simptomus stiprina įtampa.

Tai nėra greitai išsprendžiama būklė, tačiau tinkamai ieškant priežasčių ir provokuojančių veiksnių daugeliui žmonių pavyksta sumažinti simptomus.

Kada kreiptis į gydytoją ar odontologą?

Jei liežuvis kaip nuplikytas po karšto gėrimo, o skausmas kasdien mažėja, dažniausiai užtenka stebėjimo. Tačiau yra situacijų, kai delsti nereikėtų.

Kreipkitės į gydytoją ar odontologą, jei:

• deginimas trunka ilgiau nei dvi savaites;
• skausmas stiprėja;
• atsirado opos, kraujavimas ar gilūs įtrūkimai;
• matote baltas, raudonas ar tamsias dėmes, kurios neišnyksta;
• sunku ryti arba kalbėti;
• burnos sausumas labai ryškus;
• kartu jaučiate nuovargį, svorio kritimą, karščiavimą;
• turite diabetą, imuniteto sutrikimų ar gydotės chemoterapija;
• deginimas prasidėjo pradėjus vartoti naujus vaistus;
• nešiojate protezus ir atsirado skausmingų apnašų.

Gydytojas gali apžiūrėti burnos gleivinę, įvertinti dantis ir protezus, paskirti kraujo tyrimus, paimti mėginį dėl grybelinės infekcijos arba nukreipti pas kitą specialistą.

Cukrinis diabetas kartais prisideda prie burnos sausumo, infekcijų ir lėtesnio gleivinės gijimo. Apie diabeto požymius ir rizikos signalus plačiau rašo Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centrai.

Dažniausios klaidos, kurios ilgina gijimą

Kai burnoje nemalonu, norisi greito sprendimo. Tačiau kai kurie įpročiai tik pratęsia problemą.

Per stiprus burnos „dezinfekavimas“

Alkoholiniai skalavimo skysčiai, stiprūs antiseptikai ir dažnas skalavimas gali išsausinti gleivinę. Burna nėra sterili aplinka, ir tokia neturi būti. Per agresyvi higiena gali sutrikdyti natūralią mikroorganizmų pusiausvyrą.

Savarankiškas gydymas antibiotikais

Antibiotikai neveikia virusų ir grybelių. Be reikalo vartojami jie gali paskatinti grybelinės infekcijos atsiradimą, nes pakeičia burnos mikroflorą. Jei liežuvį degina dėl pienligės, antibiotikai problemos neišspręs.

Nuolatinis liežuvio tikrinimas ir trynimas

Kai žmogus kas kelias minutes žiūri į liežuvį, brauko jį dantimis ar trinasi į gomurį, gleivinė dar labiau dirginama. Tai ypač būdinga, kai atsiranda nerimas dėl simptomų.

Per greitas išvadų darymas

Internete lengva rasti baisiausių diagnozių. Vis dėlto dauguma liežuvio deginimo atvejų susiję su dirginimu, sausumu, infekcija, refliuksu ar maistinių medžiagų trūkumu. Nerimą kelia ne pats deginimas, o užsitęsę, progresuojantys ar aiškiai matomi gleivinės pokyčiai.

Mitai apie degantį liežuvį

Mitas: jei liežuvis degina, vadinasi, visada trūksta vitaminų

Vitaminų trūkumas gali būti priežastis, bet ne vienintelė. Lygiai taip pat dažnai kaltas burnos sausumas, refliuksas, grybelinė infekcija, dirginančios higienos priemonės ar karštas maistas.

Mitas: baltos apnašos visada reiškia grybelį

Ne visada. Apnašos gali atsirasti dėl prastos burnos higienos, sausumo, rūkymo, dehidratacijos ar liežuvio paviršiaus ypatumų. Grybelinę infekciją patvirtina ne vien spalva, o visa simptomų visuma.

Mitas: jei tyrimai geri, problema psichologinė

Burnos deginimo sindromas gali būti susijęs su nervų jautrumu ir skausmo reguliacijos pokyčiais. Tai realus fizinis pojūtis. Stresas gali jį sustiprinti, bet tai nereiškia, kad žmogus „prisigalvoja“.

Mitas: medus ar žolelių nuovirai visada saugūs

Kai kuriems žmonėms medus ar augaliniai nuovirai gali padėti nuraminti gleivinę, tačiau jie gali ir alergizuoti. Jei po tokios priemonės deginimas sustiprėja, jos reikėtų atsisakyti.

Galimos komplikacijos, jei simptomai ignoruojami

Trumpalaikis liežuvio sudirginimas paprastai nesukelia rimtų pasekmių. Problemos atsiranda tada, kai deginimas tęsiasi, o priežastis lieka neaiški.

Galimos pasekmės:

• lėtinis burnos diskomfortas;
• prastesnė mityba dėl skausmo valgant;
• svorio kritimas;
• skonio pojūčio sutrikimai;
• pasikartojančios grybelinės infekcijos;
• miego ir nuotaikos pablogėjimas;
• nepastebėta mažakraujystė;
• nekontroliuojamas refliuksas;
• uždelsta burnos gleivinės ligų diagnostika.

Burnos gleivinės pokyčiai, kurie nepraeina, visada nusipelno dėmesio. Tai nereiškia, kad reikia panikuoti, bet reiškia, kad nereikėtų mėnesiais gyventi su simptomais ir laukti.

Mini kontrolinis sąrašas: ką galite padaryti jau šiandien?

Jei liežuvis kaip nuplikytas, pradėkite nuo paprastų žingsnių:

• 3–5 dienas venkite karšto, aštraus, rūgštaus ir labai sūraus maisto.
• Gerkite daugiau vandens, ypač jei burna sausa.
• Pakeiskite dantų pastą į švelnesnę.
• Nenaudokite alkoholinio burnos skalavimo skysčio.
• Stebėkite, ar nėra baltų apnašų, opų, kraujavimo.
• Įvertinkite, ar neseniai pradėjote vartoti naujų vaistų.
• Jei yra rėmuo ar rūgštus skonis, koreguokite vakarienės laiką.
• Jei simptomai nepraeina per dvi savaites, registruokitės pas gydytoją ar odontologą.

Toks paprastas stebėjimas dažnai padeda greičiau suprasti, ar tai laikinas gleivinės sudirginimas, ar signalas, kad reikia išsamesnio ištyrimo.

DUK

Kodėl liežuvis degina, nors jo nenusideginau?

Deginimą gali sukelti burnos sausumas, refliuksas, grybelinė infekcija, vitamino B12 ar geležies trūkumas, vaistai, alerginė reakcija arba burnos deginimo sindromas. Jei pojūtis nepraeina per 10–14 dienų, reikėtų pasitarti su specialistu.

Kiek laiko gyja nuplikytas liežuvis?

Lengvas liežuvio nudegimas dažniausiai pagerėja per kelias dienas, o visiškai praeina maždaug per savaitę. Jei skausmas stiprėja, atsiranda opos ar apnašos, tai gali būti ne paprastas nudegimas.

Ar liežuvio deginimas gali būti nuo streso?

Taip, stresas gali sustiprinti burnos sausumą, dantų sukandimą, raumenų įtampą ir skausmo jautrumą. Vis dėlto prieš priskiriant simptomus stresui reikėtų atmesti dažnesnes priežastis: infekciją, refliuksą, vaistus ir maistinių medžiagų trūkumą.

Ar galima skalauti burną soda?

Silpnas sodos tirpalas kai kuriems žmonėms gali laikinai sumažinti rūgštingumą burnoje, bet per dažnas ar per stiprus skalavimas gali dirginti gleivinę. Jei burna jautri, geriau rinktis vandenį arba gydytojo rekomenduotas priemones.

Kada degantis liežuvis gali būti pavojingas?

Pavojingesni požymiai – ilgiau nei dvi savaites trunkantys simptomai, kraujavimas, opos, neišnykstančios raudonos ar baltos dėmės, sunkumas ryti, svorio kritimas, karščiavimas arba labai stiprus skausmas. Tokiais atvejais reikia gydytojo apžiūros.

Ar burnos pienligė praeina savaime?

Kartais lengvi simptomai sumažėja, bet dažnai reikia priešgrybelinio gydymo, ypač jei yra diabetas, protezai, imuniteto sutrikimų ar vartojami inhaliuojami vaistai. Savarankiškai gydytis nerekomenduojama, nes panašiai gali atrodyti ir kitos burnos gleivinės būklės.

Išvada

Liežuvis kaip nuplikytas gali būti paprasto sudirginimo pasekmė, bet tas pats pojūtis kartais slepia burnos sausumą, refliuksą, grybelinę infekciją, vitamino B12 ar geležies trūkumą, vaistų poveikį ar burnos deginimo sindromą. Todėl geriausia pradėti nuo stebėjimo ir švelnios burnos priežiūros, bet neužsibūti spėlionėse.

Pirmomis dienomis padeda vėsūs gėrimai, švelnus maistas, alkoholinių skalavimo skysčių atsisakymas ir dirgiklių vengimas. Jei simptomai aiškiai silpnėja, tikėtina, kad gleivinė tiesiog gyja. Jei deginimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, stiprėja, atsiranda apnašų, opų, kraujavimo ar bendros savijautos pokyčių, reikalinga gydytojo arba odontologo apžiūra.

Greičiausias kelias į palengvėjimą – ne bandyti visas priemones iš eilės, o suprasti priežastį. Kai ji nustatoma, liežuvio deginimą dažniausiai galima suvaldyti daug tiksliau ir saugiau.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!