Didžiausi gamtos stichijų pavojai šiandien: realūs pavyzdžiai, žala ir veiksmų planas jūsų saugumui

Gamtos stichijos nepaklūsta kalendoriui ar mūsų planams. Jos ateina greitai, keičiasi dinamiškai ir palieka ilgalaikes pasekmes gyvybėms, ekonomikai ir ekosistemoms. Nuo tropinių ciklonų ir žemės drebėjimų iki potvynių, sausros ir miškų gaisrų – rizikos spektras platus, o neišvengiama žala skatina rimtai ruoštis.

Šiame gide rasite svarbiausius faktus apie didžiausią žalą darančias stichijas, pažeidžiamumo priežastis, pamokas iš istorinių įvykių ir aiškų pasirengimo planą. Tikslas – kad žinotumėte, ką daryti prieš, per ir po nelaimės, jog apsaugotumėte save, šeimą ir turtą.

Kodėl stichinės nelaimės daro vis daugiau žalos?

Didesnė urbanizacija ir turto koncentracija. Vis daugiau žmonių gyvena pakrantėse, didmiesčiuose ar šalia upių, kur rizika – nuo audrų ir potvynių iki jūros audrų – ypač didelė. Tie patys sukrėtimai šiandien paliečia daugiau gyventojų ir brangesnę infrastruktūrą nei prieš kelis dešimtmečius.
Klimato kaita stiprina ekstremumus. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) nurodo, kad šylant klimatui intensyvėja ekstremalios liūtys, didėja karščio bangos, kyla jūros lygis, o tai didina potvynių ir audrų žalą. Tropiniai ciklonai gali ne dažnėti, bet didėja labai stiprių audrų dalis ir jų iškrentančių kritulių kiekiai.
Pažeidžiama kritinė infrastruktūra. Energetikos, vandens, skaitmeninio ryšio, logistikos tinklai sudaro sudėtingas sistemas. Vienos grandies sutrikimas (pvz., transformatorinės užliejimas) gali sukelti domino efektą – nuo elektros trikdžių iki tiekimo grandinių sustojimo.
Trūksta prevencinių investicijų. JT Nelaimių rizikos mažinimo biuras pabrėžia, kad kiekvienas į prevenciją investuotas euras atsiperka daug kartų mažesne žala ateityje. Vis dėlto, daugelis savivaldybių ir namų ūkių vis dar veikia „suremontuosime po to“ logika.
Informacijos ir pasirengimo spragos. Ankstyvojo perspėjimo sistemos ir aiškūs veiksmo planai gelbsti gyvybes, bet be pratybų ir paprasto, gyventojams suprantamo plano jų poveikis sumažėja.

Toliau – didžiausią žalą darančios stichijos, jų mechanizmai, pavyzdžiai ir konkretūs veiksmai.

Uraganai ir tropiniai ciklonai: milžiniškos audros, milžiniška žala

Tropiniai ciklonai (uraganai, taifūnai) yra milžiniškos, šilto vandenyno maitinamos audros su stipriais vėjais, smarkiomis liūtimi ir audros bangavimu. Jie griauna stogus, verčia medžius, nuplėšia elektros linijas, o pakrančių zonose stumia vandenį į sausumą.

Poveikis: plataus masto elektros tiekimo sutrikimai, potvyniai, ilgas infrastruktūros atstatymas, reikšmingi ekonominiai nuostoliai žemės ūkiui, turizmui, prekybai.
Pavyzdys: uraganas, analogiškas „Katrinai“, smogęs JAV pietryčiams, parodė, kad didžiausia žala kyla ne tik nuo vėjo, bet ir nuo audros bangos bei užtvankų pažeidimų. Nukentėjo ypač pažeidžiamos bendruomenės, o dalies gyventojų sugrįžimas užtruko mėnesius.

Klimato signalas: šylantis vandenynas didina audrų „kuro“ atsargas, todėl padažnėja ekstremalus kritulių kiekis, o kylantis jūros lygis sustiprina audros bangos poveikį pakrantėms. Tai reiškia didesnę užliejimo riziką ir brangesnį atsigavimą.

Kaip pasirengti uraganams ir ciklonams

Sekite oficialius įspėjimus. Pasitikėkite meteorologijos tarnybų ir civilinės saugos pranešimais. Įsidiekite patikimas programėles, įjunkite pranešimus SMS.
Sustiprinkite būstą:
Uždarykite ir sutvirtinkite langus (audrų žaliuzės, plėvelės, faneros lakštai).
Prisukite ar pririškite lauko baldus, tvarkingai sutvarkykite kiemą.
Patikrinkite stogo dangą, lietvamzdžius, drenažą.
Paruoškite 72 valandų rinkinį:
Vanduo (ne mažiau 3 l žmogui per dieną), maistas, kuris negenda.
Vaistai, pirmosios pagalbos rinkinys, individualūs poreikiai (kūdikių, augintinių).
Žibintuvėlis, radijas su baterijomis, galingas išorinis akumuliatorius.
Dokumentų kopijos, grynieji pinigai, šilti drabužiai, antklodės.
Žinokite evakuacijos maršrutus. Iš anksto suplanuokite, kur vyksite, jei bus nurodyta evakuotis, ir pasiruoškite automobilį (pilnas bakas, ratas, avarinis krepšys).

Elgesys per audrą ir po jos

Venkite užlietų kelių – net nedidelė srovė gali nuplauti automobilį.
Laikykitės atokiau nuo langų ir nestabilios konstrukcijos dalių.
Po audros neliesti nutrūkusių laidų, nevartoti galimai užteršto vandens, fotografuoti žalą draudimui, bendrauti su kaimynais ir patikrinti, ar niekam nereikia pagalbos.

Žemės drebėjimai ir cunamiai: staigūs smūgiai ir sekundžių vertos gyvybės

Žemės drebėjimai kyla dėl tektoninių plokščių judėjimo. Dideli drebėjimai gali sukelti cunamius – milžiniškas bangas, kurios bėga per vandenyną ir užlieja pakrantes.

Poveikis: pastatų griūtis, tiltų pažeidimai, nuošliaužos, ugnies židiniai dėl dujų nuotėkio, ilgi elektros ir vandens tiekimo sutrikimai.
Pavyzdys: 2011 m. Japoniją supurtęs stiprus drebėjimas ir po jo kilęs cunamis nusinešė tūkstančius gyvybių, parodė, kad net ir pažangi šalis privalo nuolat investuoti į ankstyvojo perspėjimo sistemas, pastatų atsparumą ir visuomenės pratybas.

Skirtingai nei orų reiškinius, žemės drebėjimus prognozuoti trumpam laikui sudėtinga, todėl svarbiausia – statybiniai standartai, gyventojų mokymai ir pasirengimo kultūra.

Pastatų atsparumas ir gyvenamosios vietos parinkimas

Rinkitės pastatus su seisminei zonai pritaikytais konstrukciniais sprendimais. Svarbu laikytis projektavimo normų, naudoti kokybiškas medžiagas, sujungimus, diafragmas.
Viduje tvirtinkite baldus, lentynas, šildytuvus ir dujų balionus, kad per drebėjimą nekristų ir nesukeltų gaisro.

Kaip elgtis per drebėjimą

Principas „Pasilenk, prisidengk, laikykis“:
Pasilenkite ant kelių, kad nenugriūtumėte.
Prisidenkite po stalu ar šalia tvirtos vidinės sienos, saugokite galvą ir kaklą.
Laikykitės, kol drebėsis liausis.
Venkite langų, spintų, sunkių daiktų. Laiptinėje – nestovėti po virš galvos kabančiomis apdailos detalėmis.
Lauke – traukites nuo pastatų, medžių, elektros laidų link atviros erdvės.

Po drebėjimo: antriniai smūgiai ir sauga

Būkite pasirengę pakartotiniams smūgiams. Neišeikite iš pastato staiga, jei lauke pavojinga.
Patikrinkite, ar nėra dujų nuotėkio, vandens pažeidimų, elektros gedimų. Jei jaučiate dujų kvapą – neatidarinėkite jungiklių, išeikite į lauką ir kvieskite pagalbą numeriu 112.
Bendraukite su kaimynais, padėkite vaikams, senjorams ir žmonėms su negalia.

Potvyniai: tyliai kilantis vanduo ir žaibiškos bangos

Potvyniai būna įvairūs: upių (liūčių ar tirpsmo vanduo), staigieji (flash flood) po intensyvios trumpos liūties, pakrančių (audros banga, bangavimas, jūros lygio kilimas), miestų (nusausinimo sistemų perkrova).

Poveikis: užliejami namai ir verslai, sugadinamos kelių dangos, užteršiamas geriamasis vanduo, plinta pelėsiai, didėja ligų rizika.
Pavyzdys: plataus masto potvyniai, kaip tie, kurie užklupo Pakistaną, palieka be pastogės milijonus ir sunaikina derlių didžiuliuose plotuose.

Klimato signalas: šylant orui atmosferoje telpa daugiau drėgmės, todėl ekstremalios liūtys tampa intensyvesnės. Kylantis jūros lygis didina pakrančių miestų užliejimo tikimybę net ir vidutinio stiprumo audrų metu.

Kaip sumažinti potvynių riziką namuose

Žemėlapiai ir istorija. Pasidomėkite, ar jūsų sklypas yra potvynių grėsmės zonoje, patikrinkite savivaldybės rizikos žemėlapius, ankstesnius užliejimo atvejus.
Inžineriniai sprendimai:
Atbuliniai vožtuvai kanalizacijoje.
Pakeltos elektros instaliacijos, katilai ir kiti įrenginiai virš žinomo potvynio lygio.
Vandens nukreipimo latakai, lietaus sodai, pralaidos, „žalioji“ danga, kuri sugeria vandenį.
Ką daryti kilus įspėjimui:
Perkelkite vertybes ir dokumentus į aukštesnį aukštą.
Išjunkite elektrą, jei vanduo artinasi prie instaliacijų.
Paruoškite evakuacijos krepšį ir automobilį.

Elgesys potvynio metu ir po jo

Nekeliaukite per užlietą kelią. Net 15–30 cm vandens gali pajudinti mažą automobilį, o kelio danga po vandeniu gali būti nuplauta.
Nevaikščiokite aptemdytais rūsiais ir neliesti elektros prietaisų šlapiomis rankomis.
Po potvynio:
Naudokite apsaugines pirštines ir kaukes valant pelėsius bei dumblą.
Išmesti maistą, kurio pakuotės buvo panardintos.
Darykite žalos nuotraukas, kreipkitės į draudimą ir savivaldybę dėl paramos.

Sausros ir karščio bangos: lėta krizinė spiralė

Sausra – užsitęsęs kritulių trūkumas, kai dirvožemis, upės ir vandens telkiniai nebesuteikia pakankamai vandens ūkiui, ekosistemoms ir žmonėms. Dažnai ją lydi karščio bangos, kurios apsunkina situaciją.

Poveikis: derliaus nuostoliai, ganyklų nykimas, miškų pažeidžiamumas gaisrams, vandens tiekimo ribojimai, padidėję sveikatos pavojai (dehidratacija, šilumos smūgis).
Pavyzdžiai: didelių sausrų laikotarpiai įvairiuose regionuose sukėlė dešimčių milijardų nuostolius ir turėjo ilgalaikių socialinių pasekmių.

Klimato signalas: IPCC pabrėžia – didėjanti karščio bangų dažnumo ir intensyvumo tikimybė daugelyje regionų, kai kur – ir sausros epizodų stiprėjimas. Tai reiškia būtinybę pertvarkyti vandens išteklių valdymą ir prisitaikymo priemones.

Vandens valdymas ir ūkio sprendimai

Vandens taupymas: lašinė laistymo sistema, mulčiavimas, lietaus vandens surinkimas, laistymas ryte ar vakare.
Augalų pasirinkimas: sausrai atsparesnės veislės, mišrios želdinių struktūros sode.
Savivaldybių mastu: nuotėkio mažinimas tinkluose, naujų šulinių ir rezervuarų įrengimas, „pilkojo“ vandens panaudojimas, žaliųjų erdvių plėtimas, kurios mažina karščio salos efektą.

Namų ūkių sveikatos ir saugos taisyklės per karščio bangą

Gerkite vandenį reguliariai, venkite alkoholio ir saldžių gėrimų.
Vėsinkite patalpas: dieną užtraukite užuolaidas, naudokite ventiliatorių ar kondicionierių.
Rinkitės lengvus drabužius, venkite fizinio krūvio karščiausiu metu (11–17 val.).
Tikrinkite kaimynus ir artimuosius, ypač senjorus ir sergančius lėtinėmis ligomis.

Miškų gaisrai: ugnis, dūmai ir ilgas atsigavimas

Miškų gaisrus sukelia žaibai, žmogaus veikla ar infrastruktūros gedimai. Sausra, karštis ir vėjas sukuria „tobulas“ sąlygas ugniai išplisti.

Poveikis: sunaikinami namai ir buveinės, prarandami miško ištekliai, sutrinka turizmas, dūmų tarša blogina oro kokybę net už šimtų kilometrų.
Pavyzdys: ypač intensyvūs gaisrų sezonai parodė, kad tarša dūmais pavojinga ir miestams, kurių gaisras tiesiogiai nepalietė.

Klimato signalas: ilgėjančios sausros, anomali šiluma ir ankstyvas sniego tirpsmas daugelyje vietų pailgina gaisrų sezoną.

Prevencija ir apsauga namų valdoje

Sukurkite apsauginę zoną aplink namą:
0–5 m nuo pastato – tik nedegi danga (skalda, akmuo), jokio sausų šakų ar malkų sandėliavimo.
5–30 m – retesni želdiniai, nupjauta žolė, pašalinta sausa mediena.
Stogo ir latakų priežiūra: švarūs, be spyglių ir lapų.
Kibirkščių gaudytuvai ant kaminų, nedegios fasado medžiagos, metalinės arba cementinės čerpės.

Elgesys gaisro metu ir dūmų taršoje

Sekite perspėjimus ir evakuokite anksti, jei nurodyta – laukimas mažina manevro laisvę.
Dūmų taršos metu:
Būkite patalpose, uždarykite langus, naudokite oro valytuvą su HEPA filtru.
Ribokite fizinį krūvį lauke, ypač vaikai, senjorai ir sergantys kvėpavimo ligomis.
Pasiruoškite „greitam išvykimui“: kuprinė su dokumentais, vaistais, grynaisiais, vandeniu, drabužiais ir įkrovikliais.

Strategijos, kurios veikia: nuo ankstyvo perspėjimo iki finansinio atsparumo

Ilgalaikė apsauga nuo stichijų – tai ne vien smėlio maišai ir langų fanera. Tai sistemas apimantis požiūris, kur kiekvienas lygmuo – nuo namų ūkio iki valstybės – prisideda prie bendro atsparumo.

Ankstyvo perspėjimo sistemos ir ryšys. Patikimos orų ir rizikų prognozės, aiškūs, žmonėms suprantami pranešimai, daug kanalų (SMS, sirenos, radijas, savivaldybių programėlės).
Atsparumo infrastruktūra. Elektros tinklų segmentavimas, pakeltos transformatorinės potvynių zonose, vandens siurblinės su avariniais generatoriais, „šalti“ rezervai logistikai ir sveikatos apsaugai.
Gamtiniai sprendimai. Pelkių atkūrimas, pakrančių kopų ir mangrovių analogų (kur įmanoma) tvarkymas, miesto želdynai, lietaus sodai – jos sugeria vandenį, mažina karštį, saugo krantus.
Urbanistinis planavimas. Nestatyti užliejamose vietovėse be atitinkamų apsaugos priemonių, įtvirtinti atstumus nuo miško masyvų, žaliųjų koridorių kūrimas.
Finansinis atsparumas. Tikslingas draudimas nuo potvynių, audrų ar žemės drebėjimų, avarinis šeimos fondas 3–6 mėn. išlaidoms, dokumentų kopijos debesijoje ir fizinėse laikmenose.
Švietimas ir pratybos. Kasmetinės evakuacijos pratybos šeimoje ir darbovietėje, pirmosios pagalbos kursai, kaimynų tinklai abipusei pagalbai.

Patikimos institucijos – Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO), IPCC, JT Nelaimių rizikos mažinimo biuras, Pasaulio bankas – sutaria: prevencinės investicijos ir pasirengimas taupo gyvybes ir pinigus. Kuo anksčiau – tuo pigiau ir efektyviau.

DUK (People Also Ask)

Kuri gamtos stichija sukelia daugiausia ekonominės žalos?

Dažniausiai – audros ir su jomis susiję potvyniai bei audros bangos pakrantėse. Tačiau konkrečiais metais „lyderis“ gali keistis, priklausomai nuo regiono ir įvykių (pavyzdžiui, didžiuliai potvyniai ar plačiai išplitę gaisrai).

Kuo skiriasi uraganas, ciklonas ir taifūnas?

Tai tas pats meteorologinis reiškinys – tropinis ciklonas. Pavadinimas priklauso nuo regiono: Atlante ir šiaurės rytų Ramiajame vandenyne – uraganas, Ramiojo vandenyno vakaruose – taifūnas, Indijos vandenyne ir pietų Ramiajame – ciklonas.

Ar klimato kaita tikrai didina stichinių nelaimių riziką?

Taip, daugeliu aspektų. IPCC nurodo, kad šylant klimatui didėja ekstremalių liūčių, karščio bangų intensyvumas ir trukmė, kyla jūros lygis, o tai sustiprina potvynių ir audrų žalą. Ne visų reiškinių dažnis keičiasi vienodai, bet jų poveikis vis dažniau tampa labiau žalingas.

Kaip susidaryti patikimą 72 valandų avarinį rinkinį?

Pagrindas: vanduo (mažiausiai 3 l žmogui per dieną), negendantis maistas, vaistai, pirmosios pagalbos rinkinys, žibintuvėlis, radijas su baterijomis, išorinis akumuliatorius, daugiafunkcis įrankis, švilpukas, grynieji, dokumentų kopijos, šilti drabužiai ir higienos priemonės. Pridėkite specifinius daiktus vaikams ir augintiniams.

Ką daryti, jei negaliu evakuotis savarankiškai?

Iš anksto suderinkite pagalbą su artimaisiais ar kaimynais, informuokite savivaldybę ar bendruomenės koordinatorius apie specialius poreikius. Laikykite parengtą evakuacijos planą, gydytojo pažymas, kontaktų sąrašą ir būtinus vaistus. Skubios pagalbos numeris – 112.

Išvada ir svarbiausios įžvalgos

Pasiruošimas gelbsti gyvybes. Patikrinkite ir atnaujinkite 72 val. rinkinį, žinokite vietinius evakuacijos maršrutus, susikurkite šeimos ryšio planą (kas, kada ir kaip susisieks).
Investuokite į prevenciją. Sustiprinkite būstą (langai, stogas, atbuliniai vožtuvai), pasirūpinkite draudimu nuo aktualių rizikų (potvynio, audrų, gaisro).
Sekite patikimus šaltinius. Prenumeruokite civilinės saugos ir meteorologijos įspėjimus, pasitikėkite oficialia informacija, o kilus abejonėms – rinkitės saugesnę alternatyvą.
Mąstykite sistemomis. Derinkite asmeninį pasirengimą su bendruomenės pratybomis, dalinkitės resursais ir informacija su kaimynais – kolektyvinis atsparumas daug stipresnis.
Mokykitės iš praeities. Istoriniai uraganai, žemės drebėjimai, potvyniai ar gaisrai parodė silpnąsias vietas. Įvertinkite, kas iš jų aktualu jūsų miestui ir būstui, ir veikite dabar, kol dangus giedras.

Atsparumas gamtos stichijoms prasideda nuo informuoto sprendimo šiandien: sutvirtinti, suplanuoti, pasitarti. Tai paprastai, įgyvendinama ir nepaprastai verta – jums ir jūsų bendruomenei.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!