Deguonies kiekis kraujyje: normos, tikslaus matavimo taisyklės ir saugūs būdai palaikyti

Įkvėptas deguonis maitina kiekvieną ląstelę, o jo kiekis kraujyje tiesiogiai lemia energiją, aiškesnį mąstymą ir ištvermę. Sužinosite, kokie skaičiai laikomi normaliais, kaip teisingai matuoti, kodėl deguonies lygis kartais krenta ir ką daryti, kad jis išliktų optimalus.

Tai ne tik „dar vienas rodiklis“ programėlėje: teisingas supratimas ir keli praktiški įpročiai gali sumažinti nerimą, padėti greičiau atsigauti po ligų ir laiku pastebėti pavojingus pokyčius.

Kas yra deguonies kiekis kraujyje ir kaip jis matuojamas

Deguonies kiekis kraujyje rodo, kiek hemoglobino jūsų eritrocituose prisotinta deguonimi ir kiek deguonies iš tiesų pasiekia audinius. Svarbiausi rodikliai:

Deguonies saturacija (SpO2). Tai procentinė hemoglobino dalis, prisotinta deguonies, matuojama neinvaziškai pulsoksimetru ant piršto, ausies ar kaktos. Sveikų suaugusiųjų įprastas SpO2 diapazonas: 95–100 %.
Arterinis deguonies dalinis slėgis (PaO2). Matuojamas arterinio kraujo dujų tyrimu (paprastai iš arterijos rieše). Normalu: 75–100 mmHg.
SaO2. Arterinio kraujo deguonies saturacija, gaunama laboratorijoje kartu su PaO2. Kasdienėje praktikoje dažniausiai pakanka SpO2.

Trumpai apie fiziologiją: hemoglobinas veikia kaip „autobusas“, paimantis deguonį plaučiuose ir atvežantis jį į audinius. Kuo geresnė ventiliacija (kvėpavimo gylis, oro sudėtis) ir kraujotaka, tuo sklandesnis „maršrutas“. Deguonies prisijungimą lemia ir pH, anglies dioksido, temperatūros pokyčiai (vadinamoji oksigenacijos disociacijos kreivė).

Pulsoksimetro tikslumas ir ribotumai

Paprastas pirštinis prietaisas yra patogus, bet ne tobulas. Jo parodymus iškreipia: – Šaltos, prastai perfuzuotos rankos, žemas kraujospūdis. – Judesiai, drebėjimas, sportas matavimo metu. – Tamsus nagų lakas, geliai, dirbtiniai nagai. – Ryški aplinkos šviesa, neteisingas daviklio uždėjimas. – Neįprasti hemoglobino variantai, karboksihemoglobinas (rūkymas, smalkių poveikis) ar methemoglobinemija. – Pigmentacija ir oda: kai kurie prietaisai tamsesnę odą turintiems žmonėms saturaciją gali rodyti per daug. Rinkitės sertifikuotus gamintojus ir matuokite taisyklingai.

Taisyklė: vertinkite skaičius kontekste. Svarbu savijauta, pulsas, kvėpavimo dažnis, lyginami pakartotiniai matavimai.

Normalus deguonies kiekis kraujyje: skirtingos grupės ir situacijos

Sveiki suaugusieji jūros lygyje: SpO2 95–100 %, PaO2 75–100 mmHg.
Vyresni žmonės: dėl fiziologinių pokyčių SpO2 gali svyruoti apie 92–96 %, ypač gulint ar miegant.
Vaikai: paprastai 95–100 %. Kūdikiams miego metu trumpi kritimai iki 92–94 % gali pasitaikyti, bet užsitęsę ar su mėlynavimu – nerimo signalas.
Nėštumas: dažniausiai SpO2 išlieka 95–100 %. Užsitęsusi saturacija < 95 % – priežastis kreiptis į gydytoją.
Sportininkai: ramybėje dažniausiai tas pats kaip visiems. Intensyvaus krūvio metu trumpi svyravimai galimi, tačiau nuolatinis kritimas nėra įprastas.
Aukštikalnės: pakilus virš 1500–2000 m, normalus SpO2 intervalas šiek tiek žemėja (pvz., 90–95 % priklausomai nuo aukščio ir adaptacijos). Svarbu savijauta ir aklimatizacija.
Lėtinės plaučių ligos (pvz., LOPL, fibrozė): gydytojas gali nustatyti individualų tikslą (neretai 88–92 %), kad išvengtų anglies dioksido sulaikymo ar per didelio kvėpavimo darbo.
Miegas: trumpi kritimai yra dažnesni. Jei SpO2 dažnai krenta < 90 % arba jaučiate ryškų knarkimą, ryto galvos skausmus, mieguistumą – reikalingas miego ištyrimas (obstrukcinė miego apnėja).

Svarbus niuansas: anemija gali nesumažinti SpO2, bet audiniuose vis tiek trūks deguonies dėl mažesnio hemoglobino kiekio. Kitaip tariant, skaičius gali būti „geras“, o ištvermė – prasta.

Kodėl deguonies lygis krenta: dažniausios priežastys

Kvėpavimo takų ligos: astma, LOPL paūmėjimas, pneumonija, COVID-19, plaučių edema, plaučių fibrozė.
Širdies sutrikimai: nepakankamumas, įgimtos ydos, ritmo sutrikimai, plaučių embolija.
Hipoventiliacija: nutukimo hipoventiliacijos sindromas, sunkus skoliozės poveikis, vaistų slopinamas kvėpavimas (pvz., opioidai).
Aplinkos veiksniai: aukštis, smalkės (CO), dūmai, teršalai.
Kraujas ir hemoglobinas: anemija, retai – methemoglobinemija, talasemijos.
Miego apnėja: kartotiniai kvėpavimo sustojimai naktį trumpina deguonies tiekimą ir didina širdies-kraujagyslių riziką.

Jei kritimas staigus ir lydimas skausmo krūtinėje, cianozės (mėlynuoja lūpos), sumišimo ar stipraus dusulio – tai neatidėliotina situacija.

Kaip tiksliai matuoti SpO2 namuose

6 žingsnių metodika

1) Pailsėkite 5 minutes, atsisėskite, nugarą priglauskite, rankos – šiltos ir atpalaiduotos širdies lygyje. 2) Nuimkite tamsų nagų laką ar gelį nuo matuojamo piršto. 3) Uždėkite pulsoksimetrą ant rodomojo arba vidurinio piršto. Patikrinkite, ar nespaudžia ir pilnai priglunda. 4) Palaukite 20–30 sekundžių, kol vertė stabilizuosis. Stebėkite ir pulsą – ar atitinka realų. 5) Užsirašykite mažiausiai trijų iš eilės matavimų vidurkį, ypač jei rezultatai svyruoja. 6) Pakartokite matavimą esant kitoms būsenoms (ramybė, po 1–2 min. lengvo ėjimo, miego metu su įrašymo funkcija, jei yra).

Dažniausios klaidos

Matavimas iškart po fizinio krūvio ar karštos vonios.
Šaltos rankos ar suspausta drabužiu ranka.
Mėgavimasis kava ar nikotinu prieš matavimą (veikia kraujagyslių tonusą).
Vertinimas pagal vieną atsitiktinį skaičių, neatsižvelgiant į savijautą.

Kada pasitikrinti papildomai

Jei be aiškios priežasties pakartotinai fiksuojate < 94–95 % jūros lygyje ir juntate dusulį, nuovargį ar galvos skausmą.
Jei sergate lėtine plaučių ar širdies liga – vadovaukitės gydytojo nurodytu tiksliniu intervalu.

Patikrintos strategijos, kaip palaikyti optimalų deguonies lygį

Įpročiai ir aplinka daro didžiausią įtaką. Štai veiksmai, kuriuos galite pritaikyti nuo šiandien.

Kvėpavimo efektyvumo didinimas

Diafragminis kvėpavimas: atsisėskite, viena ranka ant pilvo, kita ant krūtinės. Lėtai įkvėpkite per nosį 3–4 sek., siekite, kad labiau kilnotųsi pilvas, ne krūtinė. Iškvėpkite 4–6 sek. Kartokite 5–10 min. 1–2 k./d.
Kvėpavimas su sučiaupomis lūpomis: įkvėpkite per nosį 2 sek., iškvėpkite per pusiau sučiaupas lūpas 4 sek. Lėtina kvėpavimą, gerina dujų apykaitą, ypač padeda dusulio metu.
Tempimo ir krūtinės atvėrimo pratimai: pagerina plaučių „mechaniką“, palengvina ventiliaciją.

Šias technikas plačiai rekomenduoja kvėpavimo terapijos specialistai ir torakalinės draugijos. Tinkamai atliekami pratimai mažina kvėpavimo raumenų nuovargį ir gerina saturaciją esant lengvam ar vidutiniam kvėpavimo nepatogumui.

Fizinis aktyvumas – sistemingai, bet saugiai

150 min./sav. vidutinio intensyvumo ištvermės aktyvumo (ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas).
2–3 k./sav. jėgos pratimai didžiosioms raumenų grupėms.
Esant lėtinei plaučių ligai – plaučių reabilitacijos programos padidina ištvermę ir deguonies panaudojimo efektyvumą.

Reguliarumas didina mitochondrijų skaičių ir kapiliarų tinklą, todėl audiniai geriau panaudoja tiekiamą deguonį.

Oro kokybė ir aplinkos valdymas

Venkite tabako dūmų ir pasyvaus rūkymo. Nikotinas ir smalkės mažina deguonies tiekimą ir kenkia plaučių audiniui.
Vėdinkite namus 2–3 kartus per dieną, naudokite oro valytuvą, jei gyvenate užterštoje vietovėje.
Stebėkite lauko oro kokybę; esant smogo epizodams, ribokite aktyvumą lauke.

Mityba ir kraujo geba pernešti deguonį

Geležis: raudona mėsa, kepenėlės, ankštiniai, lapinės daržovės. Kartu su vitaminu C (paprikos, citrusai) geresnis pasisavinimas.
B grupės vitaminai, folatai: svarbūs eritropoezei (kiaušiniai, ankštiniai, žalios lapinės).
Baltymai: atkuria audinius ir kvėpavimo raumenis.
Hidratacija: pakankamas vandens kiekis gerina kraujo klampumą ir kraujotaką.

Anemijos įtarimą (silpnumas, blyškumas, dusulys, dažni galvos svaigimai) patvirtina kraujo tyrimai. Savarankiškai geležies papildų nevartokite ilgai be gydytojo patarimo.

Miegas ir kvėpavimas naktį

7–9 val. kokybiško miego, reguliarus režimas.
Jei knarkiate, jaučiate dieninį mieguistumą ar matote naktinius SpO2 kritimus – paklauskite gydytojo dėl miego apnėjos. Gydymas (pvz., nuolatinis teigiamo slėgio prietaisas) reikšmingai sumažina deguonies kritimus ir širdies-kraujagyslių riziką.

Ūmūs sprendimai, kai „pritrūksta oro“

Sustokite, atsisėskite pusiau sėdomis, atpalaiduokite pečius (trikojo poza), kvėpuokite su sučiaupomis lūpomis.
Venkite panikos – lėtas kvėpavimas atkuria ritmą.
Jei kartu skausmas krūtinėje, mėlynavimas, sumišimas ar SpO2 krenta < 90 % – skubioji pagalba.

Svarbu: papildomas medicininis deguonis – tik su gydytojo nurodymu. Per didelis deguonies srautas kai kurioms būklėms gali pakenkti (pvz., kai kuriems LOPL pacientams).

Kada būtina kreiptis į medikus ir kokių tyrimų tikėtis

Kreipkitės skubiai, jei: – SpO2 nuolat < 90–92 % jūros lygyje arba staigiai krenta. – Stiprus, progresuojantis dusulys, mėlynuojančios lūpos ar pirštai. – Krūtinės skausmas, sumišimas, sunkus silpnumas. – Po ūminės infekcijos (pvz., pneumonija, COVID-19) išlieka žema saturacija ar didelis fizinio krūvio netoleravimas.

Planuotai kreipkitės, jei: – SpO2 kartotinai 92–94 % ir turite simptomų (dusulys, nuovargis). – Įtariate miego apnėją. – Sergate lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis ir pastebite naujų simptomų.

Galimi tyrimai: – Arterinio kraujo dujos (PaO2, PaCO2, pH, bikarbonatai). – Laboratoriniai tyrimai (bendras kraujo tyrimas, geležies apykaita, uždegiminiai žymenys). – Krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija. – Spirometrija, difuzijos testas (plaučių funkcijos vertinimas). – EKG, echoskopija širdies patologijos įtarimu. – Miego tyrimai (poligrafija ar polisomnografija).

Gydytojas parengs individualų planą: nuo kvėpavimo kineziterapijos, reabilitacijos iki vaistų ar, esant indikacijoms, deguonies terapijos.

Dažni mitai apie deguonies kiekį kraujyje

„Daugiau deguonies visada geriau.“ Ne. Per didelis deguonies tiekimas gali skatinti oksidacinį stresą, kai kuriems pacientams didinti anglies dioksido sulaikymą.
„Buteliukuose parduodamas „sportinis“ deguonis pagerins ištvermę.“ Sveikiems žmonėms tai neturi reikšmingo ir ilgalaikio poveikio.
„Jei SpO2 normalus, audiniuose tikrai netrūksta deguonies.“ Ne visada. Esant anemijai ar kraujotakos sutrikimams audiniai gali badauti, nors saturacija rodo normą.
„Kvėpavimo pratimai pakeičia gydymą.“ Jie padeda, bet nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų ar terapijų.
„Jei jaučiu panikos priepuolį, kvėpuosiu į popierinį maišelį.“ Tai gali būti pavojinga, ypač jei dusulio priežastis – plaučių ar širdies problema. Geriau lėtas nosies įkvėpimas ir iškvėpimas per sučiaupas lūpas, ramioje padėtyje.

Ką sako ekspertai ir tyrimai

Europos respiratologų draugija ir Amerikos torakalinė draugija rekomenduoja 88–92 % tikslinį SpO2 esant tam tikroms lėtinėms plaučių būklėms, kad būtų balansuojama tarp pakankamos oksigenacijos ir anglies dioksido sulaikymo rizikos.
Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad pulsoksimetrija – svarbus, bet kartu su klinikine apžiūra vertinamas rodiklis, ypač kvėpavimo ligų diagnostikoje ir stebėsenai.
Didesnės apimties apžvalgos rodo, kad plaučių reabilitacija ir aerobinis krūvis reikšmingai gerina gyvenimo kokybę ir fizinį pajėgumą bei mažina dusulį sergant lėtinėmis kvėpavimo ligomis.

Norėdami gauti patikimą informaciją, remkitės universiteto ligoninėmis ir nacionalinėmis gairėmis, o ne socialinių tinklų patarimais.

DUK (People Also Ask)

Q: Koks deguonies kiekis kraujyje laikomas per žemu? A: Daugumai suaugusiųjų jūros lygyje įprasta riba – SpO2 < 94–95 %. Vertinkite su simptomais. Jei SpO2 < 90–92 % ar jaučiate ryškų dusulį, kreipkitės skubiai.

Q: Ar pulsoksimetras gali klysti? A: Taip. Įtaką daro šaltos rankos, judesiai, nagų lakas, ryški šviesa, prasti davikliai, taip pat neįprasti hemoglobino tipai. Ramiai sėdėkite, sušildykite rankas, darykite kelis matavimus ir stebėkite tendenciją.

Q: Ar galima natūraliai „pakelti“ deguonies lygį? A: Taip, dažnu atveju padeda diafragminis kvėpavimas, ėjimas, kūno padėties korekcija, geresnė oro kokybė, hidratacija. Tačiau jei yra liga (pvz., pneumonija, astma, anemija) – reikalingas gydymas.

Q: Koks normalus SpO2 miegant? A: Daugeliui sveikų žmonių jis išlieka > 94–95 %, tačiau galimi trumpi kritimai. Dažni kritimai < 90 % ar ryškus knarkimas – signalas tirti miego apnėją.

Q: Ar anemija sumažina SpO2? A: Ne būtinai. SpO2 gali išlikti normali, bet dėl mažesnio hemoglobino audiniai vis tiek gauna mažiau deguonies. Sprendžia gydytojas, remdamasis kraujo tyrimais ir simptomais.

Išvada ir praktiškos įžvalgos

Žinokite savo „bazę“. Susimatuokite SpO2, kai esate sveiki, ramybėje. Vėliau turėsite orientyrą.
Matavimų higiena. Šiltos rankos, ramybė, keli matavimai ir kontekstas – raktas į teisingą interpretaciją.
Pagrindai veikia. Kasdienis ėjimas, diafragminis kvėpavimas, nerūkymas, subalansuota mityba ir kokybiškas miegas palaiko optimalią oksigenaciją.
Atpažinkite riziką. Staigus SpO2 kritimas, dusulys, krūtinės skausmas, mėlynavimas – priežastis skubiai kreiptis pagalbos.
Individualizuokite tikslus. Sergant lėtinėmis ligomis, aptarkite su gydytoju jums tinkamą SpO2 intervalą ir veiksmų planą.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jei abejojate dėl savo savijautos ar matavimų, kreipkitės į sveikatos specialistą.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!