Knygos „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ apžvalga: Kaip iš tiesų įveikti paniką ir rasti ramybę? - Aspektas

Ar kada pajutote, kad jūsų širdis staiga pradeda plakti lyg išprotėjusi, o ore pasidaro tarsi per mažai? Atrodo, tuoj neteksite sąmonės ar ištiks kažkas dar blogiau. Jei šios būsenos pažįstamos, jūs – ne vieni. Vis daugiau žmonių Lietuvoje susiduria su panikos priepuoliais ir nerimo sutrikimais, bet apie tai vis dar kalbama per mažai. Naujausia Gintarės Jankauskienės knyga „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“ atveria duris į šią sudėtingą, bet įveikiamą temą – ir gali būti būtent tas tiltas tarp baimės ir vilties, kurio ieškojote.

Leiskite papasakoti, kodėl ši knyga tapo tikru atradimu tiems, kurie nori ne tik suprasti, kas vyksta jų kūne ir galvoje, bet ir žengti pirmą žingsnį tylesnio, ramesnio gyvenimo link.

Panikos priepuoliai: Kas tai ir kodėl apie juos verta kalbėti?

Pradėkime nuo pagrindų. Panikos priepuolis – tai staiga užplūstanti stipraus nerimo, baimės ir fizinių pojūčių banga, kuri dažnai ištinka visiškai netikėtai. Galite jausti dusulį, širdies plakimą, krūtinės spaudimą, netgi pykinimą ar galvos svaigimą. Kartais atrodo, kad šios būsenos tiesiog neištversite. Tačiau, ir tai svarbiausia – panikos priepuoliai patys savaime nėra pavojingi gyvybei, nors pojūčiai būna itin stiprūs.

Kodėl verta apie tai kalbėti garsiai? Nes kiekvienas, kuriam teko patirti panikos ataką, žino, kaip sunku apie tai pasisakyti šeimos nariams ar draugams. Dažnai jaučiama gėda, baimė būti nesuprastam ar nuteistam. Deja, tylėjimas tik maitina baimę ir užkerta kelią pagalbai. Tai viena iš priežasčių, kodėl Gintarės Jankauskienės knyga yra tokia stipri – ji drąsiai apnuogina šią temą, atveria ją be tabu ir siūlo realių sprendimų.

Kodėl ši knyga kitokia? Unikalus požiūris į panikos priepuolių įveikimą

Skaitydamas šią knygą, greitai pastebėsite: tai ne vien medicininis vadovėlis ar sausas mokslinis straipsnis. Autorė sujungia tris esminius elementus:

Asmeninę patirtį ir jautrius apmąstymus
Specialistų žinias ir patarimus
Gyvas realių žmonių istorijas

Toks požiūris leidžia pažvelgti į panikos priepuolius ne tik kaip į diagnozę, bet ir kaip į gyvenimo iššūkį, kurį galima įveikti su tinkama informacija, palaikymu ir sąmoningais veiksmais.

Praktinė nauda skaitytojui

Knygoje rasite aiškiai išdėstytą informaciją: kaip atpažinti panikos priepuolį, kuo jis skiriasi nuo kitų rimtų sveikatos sutrikimų (pvz., infarkto), kas vyksta organizme panikos metu, kokie yra paveldimumo ir vaikystės įtakos aspektai.
Praktiniai patarimai – nuo kvėpavimo pratimų iki emocinio palaikymo užtikrinimo artimųjų rate.
Įkvepiančios sėkmės istorijos, pavyzdžiui, dainininkės Ievos Zasimauskaitės ir menininko Algio Kriščiūno pasakojimai, leidžia kiekvienam suprasti: ši problema universali ir įveikiama.

Kas vyksta kūne ir galvoje panikos priepuolio metu?

(arba, kodėl jūsų kūnas tiesiog bando padėti)

Įsivaizduokite, kad jūsų organizme įjungtas labai jautrus signalizacijos aparatas. Susidūrus su streso ar nerimo šaltiniu, smegenys gauna signalą: „Pavojus!“ Kūnas išskiria streso hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Šie cheminiai pasiuntiniai per kelias sekundes paruošia kūną „kovok arba bėk“ reakcijai.

Tipiški simptomai: – Širdies plakimas – Prakaitavimas – Drebulys – Dusulys – Galvos svaigimas – Rankų ar kojų tirpimas

Šie požymiai evoliuciškai buvo naudingi – padėdavo išgyventi grėsmės akivaizdoje. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje dažniausiai „pavojus“ gyvena mūsų mintyse, o ne realybėje. Panikos priepuolis – tai per stipri, per anksti įjungta signalizacija, kuri mus ne apsaugo, o išgąsdina.

Svarbu: Panikos priepuolis nėra širdies infarktas, nors pojūčiai gali būti panašūs. Knygoje aiškiai išdėstyta, kaip atskirti šias būsenas ir kodėl svarbu nesigėdyti, ieškant pagalbos.

Kuo skiriasi paprastas nerimas nuo panikos priepuolio?

Tai dažnas klausimas: kiek nerimo yra „normalu“?
Štai pagrindiniai skirtumai:

Nerimas dažniausiai būna susijęs su konkrentčiu įvykiu ar situacija (pvz., egzaminu, svarbia prezentacija).
Panikos priepuolis dažnai kyla staiga, be aiškios priežasties ir pasiekia aukščiausią intensyvumą per kelias minutes.
Panikos priepuoliai paprastai būna trumpi (iki 30 min.), bet labai intensyvūs.

Knygoje puikiai paaiškinama, kaip atpažinti šias būsenas, kada būtina pasikonsultuoti su gydytoju, ir kodėl savidiagnostika – ne visada geras sprendimas.

Ar panikos priepuoliai paveldimi? Kas lemia jų atsiradimą?

Vienas iš aktualiausių klausimų – ar panikos priepuoliai gali būti paveldimi?
Tyrimai rodo, kad genetika iš tiesų turi tam tikrą įtaką. Jeigu šeimoje buvo žmonių, turėjusių nerimo ar panikos sutrikimų, tikimybė šiuos sunkumus patirti ir jums – didesnė.

Tačiau čia svarbi viena detalė:
Paveldėjimas nereiškia neišvengiamybės!
Aplinkos veiksniai, vaikystės patirtys, gyvenimo būdas ir kasdieniai sprendimai lemia daug daugiau nei tik genai. Tai reiškia, kad kiekvienas gali sąmoningai prisidėti prie savo emocinės sveikatos stiprinimo.

Knygos autorė daug dėmesio skiria vaikystės svarbai formuojant psichologinį atsparumą. Ji remiasi žinomais moksliniais šaltiniais, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad stiprios, palaikančios vaikystės aplinkos svarba emocinei gerovei – milžiniška.

Kaip stiprinti psichologinę ir emocinę sveikatą nuo vaikystės?

Ar galima padėti vaikui išvengti panikos priepuolių ateityje?
Atsakymas: taip, jei suaugusieji skiria dėmesio šioms sritims:

Saugi emocinė aplinka šeimoje
Atviras, pagarbus bendravimas be gėdinimo
Sveiki dienos režimo įpročiai (miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba)
Mokymasis atpažinti ir reikšti emocijas
Palaikymas sunkiais momentais, o ne jų ignoravimas

Štai kodėl svarbu ne tik kalbėti apie emocijas, bet ir rodyti pavyzdį – būti atviriems, gebėti pripažinti savo ribas, o kartais tiesiog sakyti: „Man šiandien sunku, bet aš ieškau būdų jaustis geriau.“

Ką daryti, jei panikos priepuoliai jau tapo kasdienybės dalimi?

Pirmas žingsnis – pripažinti, kad su šiuo iššūkiu susiduria daugybė žmonių, o pagalba – pasiekiama.
Knygoje akcentuojama, kad svarbiausi „ginklai“ kovoje su panikos priepuoliais yra:

Žinios – kuo daugiau suprasite apie šį reiškinį, tuo mažiau jis jus gąsdins.
Emocinis palaikymas – pasidalinkite jausmais su artimaisiais ar specialistais.
Gyvenimo būdo pokyčiai – meditacija, kvėpavimo pratimai, reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

Praktiniai metodai, kuriuos aptaria knyga:

Kvėpavimo technikos: Lėtas įkvėpimas pro nosį, iškvėpimas pro burną – padeda sumažinti fizinius simptomus.
Kasdienės meditacijos: Net 5–10 minučių per dieną gali sumažinti streso lygį.
Dėmesio atitraukimas: Susitelkimas į įdomią veiklą ar kitą pojūtį (pvz., pojūtį, kai laikote rankoje šalto vandens stiklinę).
Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena efektyviausių pagalbos formų, rekomenduojama tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu (Šaltinis: PSO).

Sėkmės istorijos: Kodėl verta dalintis savo patirtimi?

Vienas iš įkvepiančių knygos bruožų – tikros žmonių istorijos. Čia nėra idealizuotų pasakojimų ar užmaskuoto skausmo. Pavyzdžiui, dainininkė Ieva Zasimauskaitė atvirai dalijasi, kaip panikos priepuoliai pakeitė jos gyvenimą, bet kartu ir atvėrė duris naujam asmeninio augimo etapui. Menininkas Algis Kriščiūnas taip pat kalba apie sudėtingas akimirkas, bet pabrėžia, kad išsikalbėjimas ir pagalbos paieška tapo pirmu žingsniu į laisvę nuo baimės.

Šios istorijos leidžia mums suprasti – panikos priepuoliai neaplenkia nei talentų, nei viešų asmenybių, nei mūsų draugų ar kolegų. Dalinimasis patirtimi mažina stigmą ir drąsina ieškoti pagalbos.

Mitas ar tiesa? Dažniausi panikos priepuolių mitai

Kuo daugiau viešumo, tuo daugiau ir klaidingų įsitikinimų. Panikos priepuolių tema – ne išimtis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių mitų:

„Tai tik silpnų žmonių problema.“
Tai netiesa. Panikos priepuoliai – biocheminiai procesai smegenyse, nepriklausantys nuo asmenybės stiprybės.
„Išgėrę vaistų visam laikui išgysite.“
Vaistai gali padėti suvaldyti simptomus, bet ilgalaikiai pokyčiai dažniausiai reikalauja psichoterapijos ir gyvenimo būdo koregavimo.
„Jei ignoruosite panikos priepuolį, jis praeis pats.“
Ignoravimas dažnai tik padidina baimę ir uždaro užburtame rate. Svarbu pripažinti problemą ir ieškoti sprendimų.

Knyga padeda paneigti šiuos mitus moksliniais faktais ir tikrais pasakojimais.

Kaip padėti artimajam, patiriančiam panikos priepuolius?

Jei jūsų aplinkoje yra žmogus, kuriam teko patirti panikos priepuolį, jūsų parama gali būti itin vertinga.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis:

Nesmerkite ir nesakykite „nurimk“, „viskas bus gerai“. Tai nepadeda, o kartais net žeidžia.
Būkite šalia, kalbėkite ramiu tonu, pasiūlykite kartu pakvėpuoti.
Padrąsinkite kreiptis į specialistą ir pasidomėkite patys, kaip galite padėti.
Nekelkite papildomo spaudimo, neraginkite „laikytis stipriai“ – užtenka tiesiog būti kartu.

Empatija ir supratingumas – stipriausias jūsų ginklas.

Kodėl verta skaityti šią knygą? Ką gausite iš „Panikos priepuoliai. Išsivaduok iš nerimo ir baimių“?

Ši knyga – ne tik informacinis šaltinis ar vadovas. Tai – kelionės pradžia tiems, kurie nori:

Suvokti, kas vyksta jų organizme ir psichikoje panikos priepuolio metu.
Gauti aiškių, praktiškai pritaikomų patarimų.
Išgirsti tikras, įkvepiančias istorijas ir suprasti, kad nėra vieniši.
Išmokti atpažinti pirmuosius simptomus ir reaguoti konstruktyviai.
Rasti viltį, motyvaciją ir drąsą ieškoti pagalbos arba padėti kitiems.

Knyga parašyta suprantama kalba, su empatija ir atvirumu – taip, kaip norėtumėte, kad su jumis kalbėtų geras draugas ar patikimas specialistas.

Išvados: Panikos priepuoliai – ne pabaiga, o pradžia keistis

Panikos priepuoliai gali atrodyti lyg tamsus, viską apimantis debesis. Tačiau ši knyga parodo, kad net ir tamsiausioje naktyje galima įžiebti šviesos – per žinias, pagalbą, bendrystę, o svarbiausia – per pasiryžimą nepasiduoti.
Išgijimas – tai ne stebuklas, o nuoseklus procesas, kurį kiekvienas gali pradėti jau šiandien.

Jei ši tema jums artima, drąsiai rekomenduoju perskaityti Gintarės Jankauskienės knygą. Tai ne tik informacijos šaltinis, bet ir vilties žinutė. Nesvarbu, ar ieškote atsakymų sau, ar norite padėti artimam žmogui – pradėkite nuo šios knygos ir ženkite pirmą žingsnį link ramybės.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kiek laiko trunka panikos priepuolis?

Paprastai panikos priepuolis trunka nuo kelių iki 30 minučių. Intensyviausi pojūčiai dažniausiai pasiekia piką per 10 minučių. Po priepuolio žmogus dažnai jaučiasi išsekęs arba išsigandęs kartojimosi.

Ar panikos priepuoliai pavojingi sveikatai?

Nors pojūčiai itin nemalonūs, patys priepuoliai nėra pavojingi gyvybei. Tačiau jie gali pabloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu ieškoti pagalbos.

Ar galima išvengti panikos priepuolių be vaistų?

Taip, daugeliui žmonių padeda psichoterapija, kvėpavimo pratimai, gyvenimo būdo pokyčiai, meditacija ir streso valdymas. Svarbu individualiai įvertinti situaciją su specialistu.

Kaip atskirti panikos priepuolį nuo širdies problemų?

Pagrindinis skirtumas – panikos priepuolio metu dažnai būna stiprus nerimo pojūtis, tačiau nėra kitų objektyvių širdies veiklos sutrikimų. Esant abejonėms, būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestai rimti fiziniai sutrikimai.

Kuriam specialistui kreiptis dėl panikos priepuolių?

Geriausia pradėti nuo šeimos gydytojo arba psichologo, kuris gali nukreipti pas tinkamą specialistą – psichoterapeutą ar gydytoją psichiatrą.

Ar panikos priepuoliai gali praeiti savaime?

Kai kuriais atvejais simptomai gali sumažėti ar visai išnykti, tačiau dažniausiai reikalingas ilgalaikis darbas su savimi. Pagalba ir žinios padeda pasiekti geresnių rezultatų.

Ką daryti, jei priepuolis ištinka viešoje vietoje?

Stenkitės neskubėti, atsisėskite, jei įmanoma, lėtai kvėpuokite, susitelkite į aplinkos detales arba ką nors laikykite rankoje – tai padeda atitraukti dėmesį. Jei reikia, paprašykite pagalbos aplinkinių.

Ieškote daugiau patikimos informacijos apie psichikos sveikatą? Rekomenduoju apsilankyti Psichikos sveikatos perspektyvos arba Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje.
Jei šis straipsnis jums buvo naudingas – pasidalinkite juo su draugais ar prenumeruokite naujienlaiškį, kad nepraleistumėte kitų įkvėpiančių temų!

Atminkite: drąsa pripažinti iššūkį – jau pusė pergalės.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!