Geltonos dėmės ant agurkų lapų: kaip atpažinti netikrą miltligę ir sustabdyti ją per 72 valandas - Aspektas

Geltonos, aštriai gyslomis apribotos dėmės ant agurkų lapų – vienas aiškiausių perspėjimų, kad prasideda netikroji miltligė (peronosporozė). Ši liga per kelias savaites gali sunaikinti didžiąją dalį derliaus, ypač jei oras vėsus ir drėgnas.

Šiame gide sužinosite, kaip greitai atpažinti simptomus, kokius veiksmus atlikti per pirmąsias 72 valandas ir kaip sezoną organizuoti taip, kad grybinė infekcija neturėtų šansų. Palyginsime ir kitas galimas priežastis (maisto medžiagų trūkumus, erkučių pažeidimus, saulės nudegimus), kad sprendimai būtų tikslūs.

Pavojingiausia priežastis – netikroji miltligė (peronosporozė)

Netikroji miltligė agurkuose (dažniausiai sukėlėjas Pseudoperonospora cubensis) yra agresyvi liga, ypač greitai plintanti esant aukštai oro drėgmei ir temperatūrai apie 10–22 °C. Vasaros vidurys ir antroji sezono pusė – rizikingiausi laikotarpiai.

Kaip atrodo tipiniai simptomai

Ant viršutinės lapo pusės atsiranda šviesiai gelsvos, aiškiai gyslomis apribotos, kampuotos dėmės. Jos tarsi „įrėmintos“ gyslų tinklo.
Dėmės greitai plečiasi, geltona spalva tamsėja ir virsta nekrozėmis (ruduoja, džiūsta).
Apatinėje lapo pusėje, drėgnu oru, matomas pilkšvas, alyvinis ar purpurinis apnašas – tai sporuliuojantis patogenas.
Procesas dažnai prasideda ant apatinių, senesnių lapų ir juda aukštyn.

Kodėl tai svarbu: ši išvaizda padeda atskirti netikrąją miltligę nuo kitų problemų, pavyzdžiui, tikrosios miltligės ar mitybos sutrikimų.

Kada liga plinta sparčiausiai

Po dažnų liūčių, rūkų, esant ilgam lapų drėgimo laikui (ilgesniam nei 4–6 val.).
Tankiai pasodintuose, prastai vėdinamuose šiltnamiuose.
Esant nakties temperatūroms, žemesnėms už dienos (kondensatas ant lapų), ir staigiems atvėsimams.

Moksliniai šaltiniai (pvz., Europos maisto saugos tarnyba ir JAV universitetų plėtros tarnybos) nuosekliai rodo, kad lapo drėgmės trukmė ir mikroklimatas yra lemiami veiksniai. Jei lapai šlapi >6–8 val. ir temperatūra 10–22 °C, infekcijos rizika ženkliai išauga.

Kaip atskirti nuo kitų problemų

Tikroji miltligė (balta pudra ant viršaus): apnašas matomas viršutinėje lapo pusėje, dėmės nėra aiškiai „kampuotos“. Netikroji miltligė – apnašas dažniau apačioje, dėmės kampuotos.
Maisto medžiagų trūkumai:
Azoto trūkumas – tolydus pageltimas, be aiškių ribų, prasideda nuo senesnių lapų.
Magnio trūkumas – gelsvėja tarp gyslų, pačios gyslos lieka žalios; nėra purpurinio apnašo apačioje.
Erkutės (voratinklinės erkutės): smulkūs taškeliai, lapai lyg „apibarstyti“, gali būti lengvi voratinkliai, dažnai karštu ir sausu oru.
Saulės nudegimai: gelsvai rudi „išdeginti“ plotai po staigaus karščio ar laistymo per kaitrą; nėra būdingos sporuliacijos.
Bakterinės ar virusinės ligos:
Kampinė lapų dėmėtligė (bakterinė) – vandeningos, vėliau kampuotos dėmės, gali būti lipnus eksudatas; vario produktai veikia, fungicidai – ne visada.
Mozaikiniai virusai – nelygus, mozaikinis raštas, lapai deformuojasi; fungicidai neveikia.

Jei dvejojate, pažiūrėkite į lapo apatinę pusę drėgną rytą: purpurinis ar pilkšvas apnašas – stiprus netikrosios miltligės įrodymas.

Ką daryti, kai geltonos dėmės jau matomos: 72 valandų planas

Greitis lemia, kiek derliaus išsaugosite. Čia – aiškus, patikrintas veiksmų planas.

0–24 val.: stabdykite plitimą ir sukurkite sausą mikroklimatą

Pašalinkite pažeistus lapus:
Nupjaukite tik ryte, kai augalai sausi.
Lapus dėkite į maišą, išneškite iš sklypo. Nekompostuokite karštame komposte nepasiekdami >60 °C.
Dezinfekuokite žirkles (70 % spiritas arba baliklio tirpalas 1:10, tada nuplaukite ir nusausinkite).
Išretinkite lają:
Šiltnamyje pakelkite agurkus ant virvių, pašalinkite apatinius 2–3 lapus iki pirmų vaisių mazgų – geresnė oro cirkuliacija.
Vėdinimas ir drėgmės kontrolė:
Plačiai atverkite orlaides, duris. Sumažinkite kondensatą – daugiau oro judėjimo, mažiau naktinės drėgmės.
Laistymas tik ryte ir tik po šaknimi:
Jokio purškimo ant lapų. Lašelinė sistema – idealu.
Nenaudokite perteklinių azoto trąšų:
Minkšti, „sultingi“ audiniai – lengvas taikinys ligai.

24–72 val.: pasirinkite apsaugos strategiją ir purškite taisyklingai

Atsižvelkite į infekcijos intensyvumą ir orą. Dažnai prireikia derinti biologines ir chemines priemones.

Biologinės priemonės (profilaktikai ir ankstyvoms stadijoms):
Preparatai su Bacillus subtilis, Bacillus amyloliquefaciens, Trichoderma spp., Pythium oligandrum.
Privalumas: saugios, tinka reguliariam purškimui, gerina mikrobiologinę apsaugą.
Taikymas: purkšti kas 5–7 dienas, apipurškiant ir apatinę lapų pusę.
Kontaktiniai ir sisteminiai fungicidai (kai dėmių daugėja):
Vario junginiai (vario hidroksidas, vario oksichloridas) – kontaktiniai, veikia ant paviršiaus, naudingi ir bakterinėms problemoms; rizika nudeginti lapus karštyje.
Fosfitai (kalio fosfitas, fosetil-Al) – stiprina sisteminę apsaugą, dažnai naudojami nuo oomycetų.
Propamokarbas, cymoksanilis, mandipropamidas ir kt. – veiksmingi prieš netikrąją miltligę (rinkitės pagal etiketę ir savo šalies registraciją).
Rotuokite veikliąsias medžiagas pagal FRAC grupes, kad sumažintumėte atsparumo riziką.
Purškimo technika:
Purkškite vakare arba debesuotą dieną, kai nėra kaitros ir lietaus.
Būtina gerai sudrėkinti lapo apatinę pusę – ten sporuluoja patogenas.
Laikykitės etiketės normų, apsauginių priemonių ir nurodyto laukimo laikotarpio iki derliaus (PHI).
Intervalai:
Esant aukštai rizikai, kartokite purškimą kas 5–7 dienas, kol nauji lapai lieka švarūs ir orai stabilizuojasi.

Pastaba: namų „receptai“ (sodos, pieno mišiniai) gali šiek tiek padėti profilaktiškai nuo kai kurių ligų, bet nuo netikrosios miltligės jų efektyvumas ribotas. Jei matote greitą progresą, neeksperimentuokite – naudokite registruotas priemones pagal paskirtį.

Prevencija: kaip visą sezoną išlaikyti lapus žalius

Geriausia apsauga nuo geltonų dėmių – sisteminga prevencija ir mikroklimato kontrolė. Tai mažina infekcijos spaudimą ir leidžia išvengti „ugnies gesinimo“.

Sodinimo ir veislių pasirinkimas

Rinkitės veisles/hibridus su tolerantiškumu netikrajai miltligei (dažnai žymimi kataloguose).
Laikykitės sėjomainos: agurkus ir kitus moliūginius toje pačioje vietoje sodinkite ne dažniau kaip kas 4–5 metus.
Saugokite nuo „savainių“ (pernykščių moliūginių daigų) – jie gali būti infekcijos šaltinis.

Tinkamas atstumas ir formavimas

Palikite 40–60 cm tarp augalų (priklauso nuo veislės ir atramų).
Augalus riškite vertikaliai; nuolat šalinkite senus apatinius lapus, palikdami stiebą atvirą oro srautui.

Laistymas ir mulčas

Lašelinė laistymo sistema – geriausias sprendimas. Jei laistote rankomis, laistykite tik po šaknimi, ryte.
Mulčiuokite (šiaudais, kompostuotu mulču, agrotekstile) – tolygesnė drėgmė, mažiau purškimosi ant lapų.

Šiltnamio higiena ir vėdinimas

Kiekvieną rytą atverkite orlaides, kad nusausintumėte kondensatą.
Jei naktį vėsu, apsaugokite šaknis (mulčas), bet neleiskite kauptis lašams ant lapų.
Dezinfekuokite įrangą tarp darbų su skirtingais augalais.

Mityba ir dirvos sveikata

Subalansuota mityba: azotas – saikingai, kalis ir magnis – pagal poreikį (lapų analizė ar dirvos testai).
Kompostas ir organinė medžiaga gerina dirvos drėgmės valdymą ir mikrobiologinį aktyvumą.
Venkite „perspausto“ azoto, ypač prieš vėsius, drėgnus periodus.

Profilaktiniai purškimai

Esant prognozuojamai didelei rizikai (liūtys, ilgi rūkai), prieš pat blogą orą purkškite leistinus biologinius preparatus arba vario junginius (pagal etiketę).
Apsaugos barjeras turi atsirasti iki sporų masinio plitimo.

Mini kontrolinis sąrašas: – Ar lapų apačia sausa iki 10 val. ryto? – Ar atsparūs hibridai parinkti iš anksto? – Ar yra lašelinė sistema ir mulčas? – Ar šiltnamis kasdien vėdinamas? – Ar pašalinti seni, simptomatiški lapai?

Kitos geltonų dėmių priežastys: atskirkite ir veikite tiksliai

Netikroji miltligė – dažniausia, bet ne vienintelė priežastis. Teisinga diagnozė sutaupo laiką ir pinigus.

Maisto medžiagų trūkumai

Azoto trūkumas:
Simptomai: viso lapo pageltimas, be aiškių ribų; augimas lėtėja.
Sprendimas: subalansuotas tręšimas, palaipsnis papildymas (pvz., organinės trąšos arba kompleksinės su mikroelementais).
Magnio trūkumas:
Simptomai: gelsvėjimas tarp gyslų ant senesnių lapų, gyslos išlieka žalios.
Sprendimas: magnio sulfatas per lašelinę arba per lapus (auštru paros metu), pakoreguoti dirvos pH.
Kalio trūkumas:
Simptomai: lapų pakraščiai gelsta, vėliau ruduojasi, vaisiai smulkesni.
Sprendimas: kalio papildymas (be chloro) pagal dirvos tyrimus.

Svarbu: trūkumų atveju nėra pilkšvai purpurinio apnašo lapo apačioje.

Voratinklinės erkutės

Simptomai: smulkūs gelsvi taškeliai, blyškūs plotai, lapų apačioje gali būti voratinklių.
Kada plinta: karštas, sausas oras, dulkėta aplinka.
Sprendimas:
Nuplaukite lapų apačią stipria vandens srove.
Padidinkite oro drėgnumą aplink lapiją (bet ne ant lapų vakare).
Jei reikia, naudokite registruotus akaricidus, keisdami veikliąsias medžiagas; laikykitės PHI.

Saulės nudegimai ir šiluminis stresas

Simptomai: nelygios gelsvai rudos dėmės po laistymo per kaitrą ar staigiai nuėmus priedangas; be sporuliacijos.
Sprendimas:
Laistykite ryte, ne vidurdienį.
Naudokite šešėliavimo tinklus per karščius.
Palaipsniui pratinant daigus prie saulės, išvengsite šoko.

Bakterinės ir virusinės ligos

Kampinė lapų dėmėtligė (bakterinė):
Simptomai: vandeningos, vėliau kampuotos dėmės, gali būti lipnus eksudatas; pažeisti audiniai iškrenta.
Sprendimas: higiena, atstumai, vario turintys produktai (pagal etiketę), vengti laistymo ant lapų.
Mozaikiniai virusai (pvz., agurkų mozaikos virusas):
Simptomai: mozaikinis raštas, deformacijos, mažesni lapai.
Sprendimas: pašalinti augalus, kovoti su pernešėjais (amarais), naudoti sveikas sėklas, apsaugines tinklines priedangas.

Šiltnamis ir atviras gruntas: specifinės rekomendacijos

Skirtingos auginimo sąlygos – skirtingi prioritetai.

Šiltnamis: valdykite drėgmę ir kondensatą

Ryte atverkite orlaides kuo anksčiau, kad išgaruotų rasa.
Užtikrinkite vertikalų formavimą, pašalinkite apatinius lapus iki 30–40 cm nuo dirvos.
Laistykite tik lašeliniu būdu; vakarinio laistymo venkite.
Ant šiltnamio dangos įrenkite papildomą vėdinimą arba cirkuliacinius ventiliatorius, jei drėgmė nuolat viršija 85 %.
Po derliaus nuėmimo – sanitarija: pašalinkite visus augalų likučius, dezinfekuokite konstrukcijas.

Atviras gruntas: lietaus valdymas ir atstumai

Mulčas mažina dirvos taškymąsi ant lapų per liūtis.
Atramos ir tinkamas retinimas – lemiama oro cirkuliacijai.
Po lietaus, kai tik įmanoma, atsargiai pašalinkite naujai pažeistus lapus, kad sumažintumėte infekcinį foną.

Dažniausios klaidos, kurios kainuoja derlių

Laistymas vakare ir ant lapų – ilgas lapo drėgimas skatina infekciją.
Per tanki laja – menka ventiliacija, greitas ligos šuolis.
Vėluojama šalinti pirmuosius pažeistus lapus – sporų „fabrikai“ lieka vietoje.
Tas pats fungicidas kartojamas visą sezoną – didėja atsparumo rizika.
Per daug azoto trąšų – minkšti audiniai, jautresnis augalas.
Nepaisomas etiketės laukimo laikotarpis iki derliaus – rizika vartotojo saugai.

Patikimumas ir šaltiniai: kuo remiasi rekomendacijos

Ši informacija suderinta su augalų apsaugos ir daržininkystės rekomendacijomis, skelbiamomis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) rizikos vertinimų, FAO integruotos augalų apsaugos gairių, taip pat kelių universitetų plėtros tarnybų (pvz., Viskonsino, Kornelio) medžiagoje. Bendra žinutė visur vienoda: trumpas lapų drėgmės laikas, geras vėdinimas ir laiku taikomas, rotuotas fungicidų naudojimas yra kertiniai netikrosios miltligės valdymo principai.

Jei kyla abejonių dėl konkrečių produktų registracijos jūsų šalyje, tikrinkite nacionalinį registrą arba kreipkitės į agronomą. Visada laikykitės etiketės.

DUK (People Also Ask)

Ar galima valgyti agurkus nuo augalų, kuriuos pažeidė netikroji miltligė?

Taip, jei laikotės laukimo laikotarpio po purškimų (PHI) pagal etiketę ir vaisiai neužteršti. Pati liga vaisių žmonėms nepavojinga, bet nuplaukite agurkus tekančiu vandeniu.

Kaip dažnai reikia purkšti nuo netikrosios miltligės?

Aukštos rizikos laikotarpiu – kas 5–7 dienas, rotuojant veikliąsias medžiagas. Profilaktiškai ar esant žemai rizikai – kas 7–10 dienų, dažnai pakanka biologinių priemonių. Visada remkitės etiketės nurodymais.

Ar padeda sodos, pieno ar išrūgų tirpalai?

Jie gali šiek tiek sumažinti paviršinį patogenų aktyvumą, bet prieš netikrąją miltligę veiksmingumas ribotas. Progresuojant ligai rinkitės registruotus fungicidus ir biologines priemones.

Kuo netikroji miltligė skiriasi nuo tikrosios?

Netikroji miltligė sudaro kampuotas, gyslomis apribotas dėmes, apnašas – dažniausiai lapo apačioje (pilkšvai purpurinis). Tikroji miltligė – baltas „miltelis“ ant viršutinės pusės, dėmės nekampuotos.

Ar sėklų dezinfekcija apsaugo nuo peronosporozės?

Dalies ligų atveju tai padeda, tačiau netikrosios miltligės sporos dažniausiai patenka su oru ir lašais. Todėl svarbiausia – mikroklimatas, atstumai, vėdinimas ir laiku taikoma augalų apsauga.

Esminiai žingsniai dabar (Takeaways)

Patikrinkite lapų apačią: jei matote purpurinį ar pilkšvą apnašą, tai – netikroji miltligė. Pašalinkite pažeistus lapus šiandien.
Nedelsdami pagerinkite vėdinimą: atverkite orlaides, išretinkite apatinius lapus, laistykite tik ryte ir po šaknimi.
Per 24–72 val. pritaikykite apsaugą: biologiniai preparatai ankstyvai stadijai; esant plitimui – registruoti fungicidai, rotuojant veikliąsias medžiagas ir laikantis etiketės.
Suplanuokite prevenciją visam sezonui: atsparios veislės, lašelinis laistymas, mulčas, sėjomaina, reguliarus sanitarinis genėjimas.
Stebėkite orų prognozes: prieš drėgnus, vėsius periodus purkškite profilaktiškai – taip užkirsite kelią „sprogstamam“ plitimui.

Laikantis šių principų, geltonos dėmės taps valdoma problema, o agurkų derlius – stabilus ir gausus net sudėtingais sezonais.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!