Ar prisimenate tą jausmą, kai pro virtuvės duris tvyro lengvas šiltos varškės ir sviesto aromatas? Kai vos iškeptas pyragas ant stalo sukviečia visą šeimą ir net tie, kas „nevalgo saldumynų”, prašo mažo gabalėlio? Būtent toks yra senovinis varškės pyragas – ne tik desertas, o tikrų namų simbolis. Tai pyragas, kuris neapkrauna sudėtingais ingredientais ar išpuoštomis…
Ar kada pastebėjote, kaip tam tikri kvapai sugrąžina į vaikystę greičiau nei bet kokios nuotraukos ar žodžiai? Vienas toks kvapas – ką tik iš orkaitės ištrauktas mamos mielinis pyragas su varške. Švelniai iškilusi tešla, trapus cukraus plutelės traškesys ir purus, kvapnus kąsnis… Tai ne tik desertas, tai – šilčiausia nostalgija ant stalo, kurioje telpa visa…
Ar kada nors svajojote išsikepti tikrą kaimišką šimtalapį savo virtuvėje – tokį, kuris traška, sklinda sviesto ir aguonų aromatu, o suplėšius gabalėlį, sluoksniai tiesiog byra tarp pirštų? Jei manote, kad tokie desertai – tik močiučių paslaptis ar konditerijos meistrų privilegija, leiskite paneigti šį mitą. Šiandien noriu atskleisti, kaip paprastais produktais, trupučiu kantrybės ir aiškiais žingsniais…