Helicobacter pylori: kaip užsikrečiama, kokie simptomai ir koks gydymas tikrai veikia

Įžanga

Helicobacter pylori – viena dažniausių skrandžio bakterijų, galinti tyliai gyventi gleivinėje metų metus ir didinti opų bei skrandžio vėžio riziką. Laiku atpažinti infekciją, pasirinkti tikslų tyrimą ir veiksmingą gydymą – Jūsų geriausia apsauga nuo komplikacijų.

Šiame gide aiškiai ir praktiškai: kaip plinta H. pylori, kokie simptomai išduoda infekciją, kokie tyrimai patikimiausi, kokios gydymo schemos šiandien rekomenduojamos, bei kaip sumažinti pakartotinio užsikrėtimo riziką.

Kas yra Helicobacter pylori ir kuo ji pavojinga?

Helicobacter pylori – spiralės formos bakterija, prisitaikiusi išgyventi rūgščioje skrandžio aplinkoje. Ji pažeidžia gleivinę, silpnina apsauginius barjerus ir skatina uždegimą. Pasaulyje užsikrėtusi gali būti iki pusės žmonių; dažniausiai infekcija įgyjama vaikystėje ir išlieka, jei nėra gydoma.

Kodėl svarbu ją nustatyti ir gydyti: – Sukelia iki 80–90 % dvylikapirštės žarnos ir didelę dalį skrandžio opų atvejų. – Ilgalaikė infekcija didina skrandžio vėžio ir MALT limfomos riziką (Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra H. pylori priskiria 1 grupės kancerogenams). – Gali lemti geležies stokos anemiją, vitamino B12 stoką, imuninę trombocitopeniją, lėtinį dispepsinį skausmą.

Daugelis žmonių nejaučia simptomų, tačiau komplikacijos gali atsirasti staiga. Todėl svarbu žinoti rizikos veiksnius, simptomus ir tiksliai ištirti, jei kyla įtarimų.

Kaip plinta Helicobacter pylori?

H. pylori perduodama žmogus–žmogui, dažniausiai: – Burna–burna keliu (per seiles, artimą kontaktą šeimoje, dalijantis indais). – Fekalijų–burnos keliu (prasta rankų ir maisto higiena). – Per užterštą vandenį ar maistą prastos sanitarijos sąlygomis.

Infekcijos riziką didina: – Susigrūdęs gyvenimas, dalijamos indų ir dantų priežiūros priemonės. – Vaikystėje patirta infekcija šeimoje (užsikrėtimai klasteriuose). – Prasta vandens kokybė, nepakankama rankų higiena. – Rūkymas, reguliarus nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimas – didina opų riziką užsikrėtus.

Keli praktiniai patarimai, mažinantys plitimą: – Plauti rankas su muilu prieš valgį ir po tualeto. – Naudoti atskirus dantų šepetėlius, netalpyti jų kartu. – Ne dalintis indais, ypač su vaikais. – Gerti tik saugų vandenį; kelionėse – buteliuotą arba virintą. – Laikytis saugaus maisto ruošimo taisyklių (šiluminis apdorojimas, švarūs paviršiai).

Pagrindiniai H. pylori simptomai ir kada būtina kreiptis skubiai

H. pylori simptomai dažnai primena įprastą „dirglų“ skrandį, todėl lengvai ignoruojami. Įtarti infekciją reikėtų, jei pasireiškia:

• Viršutinės pilvo dalies (epigastriumo) skausmas ar deginimas, ypač nevalgius.
• Rėmuo, raugėjimas, rūgštus ar kartus skonis burnoje.
• Pykinimas, rečiau – vėmimas.
• Greitas sotumas, pilvo pūtimas, diskomfortas po valgio.
• Apetito sumažėjimas, neplanuotas svorio kritimas.
• Silpnumas dėl anemijos (jei yra lėtinis kraujavimas ar sutrikusi geležies absorbcija).

Skubios pagalbos ženklai („raudonos vėliavos“), kai delsti negalima: – Vėmimas krauju ar „kavos tirščių“ pavidalu. – Juodos, deguto spalvos išmatos (melena). – Staigus reikšmingas svorio kritimas, nuolatinis vėmimas. – Ryškus silpnumas, alpimas, krentantis hemoglobinas. – Skausmas ar rijimo sutrikimai, ypač naujai atsiradę vyresniems nei 55–60 m.

Šie požymiai gali reikšti opą ar kraujavimą – būtina skubi gydytojo apžiūra.

Diagnostika: kurie tyrimai patikimiausi ir kada jie skiriami

Tikslus diagnozės nustatymas leidžia parinkti gydymą ir patvirtinti pasveikimą. Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis (Maastricht VI/Florencija, 2022; Amerikos gastroenterologų kolegija, 2024), pirmenybė teikiama neinvaziniams, aukšto tikslumo testams.

Pirmo pasirinkimo neinvaziniai tyrimai

• Kvėpavimo ureazės testas (13C): labai tikslus, nustato aktyvią infekciją. Po specialaus tirpalo suvartojimo matuojamas anglies izotopas iškvėptame ore. Tinka diagnozei ir gydymo sėkmei patikrinti.
• Išmatų H. pylori antigeno testas (monokloninis): taip pat patikimas aktyviai infekcijai nustatyti ir išnaikinimui patikrinti.

Pastaba dėl pasiruošimo: siekiant išvengti klaidingai neigiamų rezultatų, prieš šiuos testus reikėtų: – Nutraukti protonų siurblio inhibitorius (PPI) bent 2 savaites. – Nutraukti antibiotikus ir bismuto preparatus bent 4 savaites. – Jei įmanoma, vengti H2 blokatorių 24–48 val. prieš testą (mažiau veikia, bet vis tiek gali iškreipti rezultatą).

Kada reikalinga endoskopija su biopsija

Endoskopija (gastroskopija) atliekama, jei: – Yra „raudonų vėliavų“ simptomų ar kraujavimo požymių. – Amžius ir rizikos veiksniai kelia vėžio riziką (pvz., nauji simptomai >55–60 m., šeiminė skrandžio vėžio istorija). – Reikia įvertinti opą, erozijas, atrofiją ar židinius, paimti biopsijas. – Būtina ištirti atsparumą antibiotikams (kultūra, PGR makrolidų atsparumui).

Biopsijos metu atliekami greitas ureazės testas, histologinis įvertinimas, prireikus kultūra ir genetiniai atsparumo tyrimai.

Kuriais atvejais serologija (antikūnai) prasminga

Kraujo antikūnų tyrimai gali parodyti kontaktą su bakterija, bet neatspindi aktyvios infekcijos ir netinka gydymo sėkmei patikrinti. Jie svarstytini tik specifinėmis aplinkybėmis, kai kiti testai netinkami ar nepasiekiami.

Kam verta pasitikrinti net be ryškių simptomų

• Pirmojo laipsnio giminaičiai asmenų, sirgusių skrandžio vėžiu.
• Asmenys su nepaaiškinta geležies stokos anemija ar imune trombocitopenija.
• Sergantieji ar sirgę skrandžio/dvylikapiršte opa.
• Prieš ilgalaikį NVNU ar mažų dozių aspirino vartojimą (ypač turint opų rizikos veiksnių).
• Asmenys iš didelės rizikos regionų ar namų ūkių, kur infekcija paplitusi.

Gydymas: naujausios schemos ir sėkmės didinimas

Tikslas – visiškai išnaikinti H. pylori (eradikuoti). Dėl didėjančio atsparumo antibiotikams, šiandien prioritetas teikiamas keturgubėms schemoms ir tinkamai gydymo trukmei. Daugeliu atvejų sėkmės tikimybė siekia 85–95 %, jei laikomasi rekomendacijų.

Pagrindinės rekomenduojamos schemos

• Bismuto keturgubis gydymas 14 dienų:
• PPI (pvz., omeprazolas, ezomeprazolas) 2 k./d.
• Bismuto preparatas 4 k./d.
• Tetraciklinas 4 k./d.

• Metronidazolas 3–4 k./d. Ši schema veiksminga net esant metronidazolo atsparumui, jei dozuojama tinkamai.

• Neklaritromicininė „konkuruojanti“ (concomitant) keturgubė schema 14 dienų:

• PPI 2 k./d. + amoksicilinas + metronidazolas + klaritromicinas vienu metu. Tinka regionams, kur atsparumas klaritromicinui nėra itin didelis ir nėra alergijos penicilinui. Vis dažniau jos vengiamasi, jei atsparumas makrolidams >15–20 %.

• Alternatyvos ir gelbėjimo schemos:

• Rifabutino triplas (PPI + amoksicilinas + rifabutinas) – ankstesniems gydymams žlugus.
• Levofloksacino triplas – atsižvelgiant į vietinį atsparumą ir individualią riziką.
• Vonoprazano pagrindu (kalio konkurenciniai rūgšties inhibitoriai) su amoksicilinu – kai kuriose šalyse parodė aukštą veiksmingumą.

Svarbu: klasikinė triplė su PPI + amoksicilinu + klaritromicinu neturėtų būti pirmo pasirinkimo, jei nėra įrodyta, kad atsparumas klaritromicinui regione žemas, arba jei PGR tyrimu patvirtintas jautrumas.

Jei esate alergiškas penicilinui

• Bismuto keturgubė schema išlieka tinkama.
• Alternatyvos parenkamos individualiai, įvertinus atsparumo duomenis; neretai rekomenduojama alergologinė penicilino alergijos peržiūra, nes daliai pacientų „alergija“ nepasitvirtina.

Gydymo trukmė ir laikymasis

• Optimaliai – 14 dienų. Trumpos (7–10 d.) schemos šiandien mažiau veiksmingos.
• Laikykitės tikslaus laikrodžio: vartojimas reguliariais intervalais užtikrina terapinį lygį.
• Nevartokite alkoholio su metronidazolu (nemalonios reakcijos).
• Pasitarkite dėl vaistų sąveikų (pvz., antikoaguliantai, antiretrovirusiniai, antiepilepsiniai).

Nepageidaujamos reakcijos ir kaip jas suvaldyti

• Dažniausiai: metalo skonis burnoje, viduriavimas, pykinimas, pilvo diskomfortas, tamsesnės išmatos (dėl bismuto).
• Kaip palengvinti:
• Gerkite probiotikus gydymo metu ir 1–2 savaites po jo (kai kurie tyrimai rodo mažiau viduriavimo ir pykinimo).
• Valgykite mažesnėmis porcijomis, venkite aštraus ir riebaus maisto.
• Gerkite pakankamai vandens.

Ar išnaikinimas pavyko? Testas po gydymo – būtinas

• Patvirtinimas atliekamas 4 savaites po antibiotikų pabaigos ir bent 2 savaites be PPI:
• Kvėpavimo testas arba išmatų antigenas – pirmas pasirinkimas.
• Jei teigiamas – gydytojas parinks alternatyvią schemą (atsižvelgiant į jau vartotus antibiotikus ir atsparumą).

Ar H. pylori sugrįžta?

• Suaugusiems po sėkmingo išnaikinimo pakartotinis užsikrėtimas išsivysčiusiose šalyse retas (apie 1–2 % per metus), tačiau jis gali būti didesnis prastesnių sanitarinių sąlygų regionuose arba šeimose, kur infekcija labai paplitusi. Higiena ir šeimos narių ištyrimas pagal indikacijas padeda mažinti riziką.

Mityba, gyvenimo būdas ir prevencija

Gydymas yra vaistinėmis schemomis, tačiau gyvenimo būdas gali palengvinti simptomus ir pagerinti savijautą.

Ką daryti gydymo metu ir po jo

• Venkite dirginančių produktų: aštrus, itin rūgštus, labai riebus maistas, gazuoti gėrimai, gausus kofeinas, alkoholis.
• Valgykite reguliariai, mažesnėmis porcijomis.
• Nerūkykite – rūkymas trukdo gleivinės gijimui ir didina opų riziką.
• Jei vartojate NVNU ar aspiriną, pasitarkite dėl gastroprotekcijos ar alternatyvų.

Ar yra „liaudiškų“ priemonių, kurios veikia?

• Medus, propolis, brokolių daigai, probiotikai ir panašūs naturalūs komponentai gali padėti sumažinti simptomus ar šalutinius reiškinius, tačiau:
• Jie NEPAKEIČIA antibiotikų ir PPI derinio.
• Neturi pakankamo veiksmingumo išnaikinti H. pylori vieni.
• Remkitės įrodymais pagrįstu gydymu ir gydytojo rekomendacijomis; „stebuklingi“ receptai dažniausiai tik vilkina laiką ir didina komplikacijų riziką.

Prevencija kasdien

• Kruopšti rankų higiena (ypač vaikams).
• Saugus geriamasis vanduo ir maisto ruošimas.
• Atskirai laikomos burnos higienos priemonės.
• Šeimoje nustačius aktyvią infekciją ir esant dideliam paplitimui, aptarkite su gydytoju kitų šeimos narių ištyrimo tikslingumą.
• Nėra licencijuotos vakcinos nuo H. pylori, todėl higiena lieka kertinis prevencijos akmuo.

Dažnos klaidos ir mitai, kurių verta vengti

• „Jei simptomai praeina su rūgštingumą mažinančiais vaistais, gydytis nereikia.“ Net ir palengvėjus, bakterija išlieka ir gali sukelti opas bei didinti vėžio riziką. Reikia tikslaus tyrimo ir eradikacijos.
• „Kraujo antikūnų testas parodys, ar pasveikau.“ Antikūnai gali išlikti ilgai; gydymo sėkmei tikrinti naudokite kvėpavimo testą arba išmatų antigeną.
• „Liaudiškos priemonės pakanka.“ Jos negali patikimai išnaikinti H. pylori – reikalingi antibiotikai ir rūgšties sekrecijos kontrolė.
• „Užsikrėtus vieną kartą, visada grįš.“ Po tinkamo gydymo suaugusiems recidyvai reti; higiena ir gydymo taisyklių laikymasis ženkliai sumažina riziką.

DUK (People Also Ask)

Klausimas: Ar H. pylori gali sukelti vėžį? Atsakymas: Taip, ilgalaikė infekcija didina skrandžio adenokarcinomos ir MALT limfomos riziką. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra H. pylori priskiria 1 grupės kancerogenams. Laiku išnaikinus bakteriją, rizika mažėja.

Klausimas: Koks tyrimas tiksliausias? Atsakymas: Pirmo pasirinkimo neinvaziniai testai – 13C kvėpavimo testas ir išmatų H. pylori antigenas. Jie nustato aktyvią infekciją ir tinka gydymo sėkmei patikrinti.

Klausimas: Ar galiu vartoti probiotikus gydymo metu? Atsakymas: Taip, probiotikai dažnai padeda sumažinti viduriavimo ir pykinimo riziką antibiotikų terapijos metu. Jie nepakeičia antibiotikų, bet gali pagerinti toleravimą.

Klausimas: Kiek laiko trunka gydymas? Atsakymas: Dažniausiai 14 dienų. Trumpesnės schemos šiandien žymiai rečiau rekomenduojamos dėl mažesnio veiksmingumo ir didesnės atsparumo rizikos.

Klausimas: Kada galiu tikrinti, ar pasveikau? Atsakymas: Po 4 savaičių nuo antibiotikų pabaigos ir bent 2 savaičių be PPI. Rekomenduojamas kvėpavimo testas arba išmatų antigeno testas.

Išvada: ką pritaikyti dabar

• Jei turite dispepsijos simptomų ar rizikos veiksnių, suplanuokite vizitą pas gydytoją ir aptarkite kvėpavimo arba išmatų antigeno testą.
• Jei gydymas paskirtas – laikykitės schemos 14 dienų, nevartokite alkoholio su metronidazolu, aptarkite visus vartojamus vaistus dėl sąveikų.
• Po gydymo būtinai atlikite „testą dėl išnaikinimo“ (kvėpavimo arba išmatų antigeno) tinkamu laiku.
• Kasdienė higiena ir šeimos švietimas – paprasti žingsniai, mažinantys pakartotinio užsikrėtimo riziką.
• Venkite „liaudiškų“ išgydymo pažadų – įrodymais pagrįstas gydymas užtikrina didžiausią sėkmės tikimybę ir saugumą.

Pastabos šaltiniams ir gairėms: tarptautinės rekomendacijos (Maastricht VI/Florencija, 2022), Amerikos gastroenterologų kolegijos gairės (2024), Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros klasifikacija patvirtina H. pylori reikšmę opoms ir skrandžio vėžiui bei rekomenduoja neinvazinių testų ir keturgubių gydymo schemų taikymą didėjančio atsparumo sąlygomis.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!