Gleivės išmatose: kada tai normalu, o kada – pavojaus signalas? Priežastys, tyrimai ir veiksmingi sprendimai

Įžanga

Gleivės išmatose daugeliui kelia nerimą, tačiau dažnai tai – natūralus žarnyno apsaugos mechanizmas. Nedidelis skaidrių gleivių kiekis padeda išmatoms lengviau slinkti ir saugo gleivinę nuo dirginimo.

Svarbu atskirti, kada gleivių matyti dėl nekenksmingų priežasčių, o kada – dėl uždegimo, infekcijos ar kitos ligos. Žemiau – aiškūs požymiai, dažniausios priežastys, tikslūs tyrimai ir gydymo galimybės, kad galėtumėte saugiai ir atsakingai pasirūpinti savo sveikata.

Kas yra gleivės išmatose ir kada tai normalu?

Gleivės – tai storosios žarnos gaminamas apsauginis skystis, daugiausia sudarytas iš mucinų. Jos: – drėkina ir sutepa žarnyno sieneles; – palengvina išmatų slinkimą; – padeda neutralizuoti dirgiklius ir apsaugoti nuo patogenų.

Nedidelis, vos pastebimas skaidrių ar balkšvų gleivių kiekis – normalu. Jų gali būti šiek tiek daugiau: – esant trumpalaikiam vidurių užkietėjimui ar kietoms išmatoms; – po intensyvesnio fizinio krūvio ar dehidratacijos; – vartojant mažai skaidulų arba staiga keičiant mitybą; – po neseniai persirgtos žarnyno infekcijos, kai gleivinė atsistato.

Kada tai kelia įtarimą? – kai gleivių kiekis akivaizdžiai padidėja ir kartojasi; – kai gleivės spalvotos (geltonos, žalios) ar su krauju; – kai kartu atsiranda pilvo skausmas, karščiavimas, nuolatinis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, svorio kritimas, silpnumas.

Dažniausios gleivių išmatose priežastys

Gleivių gausėjimas gali būti nuo visiškai išsprendžiamų iki rimtų būklių požymis. Svarbu vertinti visą simptomų „paveikslą“.

1) Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS)

DŽS – funkcinis žarnyno sutrikimas, kai organinių pažeidimų nerandama, bet vargina: – pilvo skausmas ar spazmai, palengvėjantys po tuštinimosi; – viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaita; – pūtimas, dujų kaupimasis; – gleivės išmatose, ypač viduriavimo epizodų metu.

Kas padeda: – mityba pagal mažo FODMAP principus (laikinai ir prižiūrint specialistui); – tirpios skaidulos (pvz., psilis); – probiotikai, parinkti individualiai; – streso mažinimas, reguliarus judėjimas.

2) Uždegiminės žarnyno ligos (UŽL): Krono liga ir opinis kolitas

Tai lėtinės uždegiminės būklės: – Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, dažnai pasireiškia nuolatiniu viduriavimu, pilvo skausmu, krauju ir gleivėmis išmatose, nuovargiu. – Opinis kolitas dažniausiai apima storąją žarną ir tiesiąją žarną. Būdingi dažni norai tuštintis, kraujas ir gleivės išmatose, pilvo skausmai, skubus tuštinimasis.

Įtarus UŽL, būtini tikslūs tyrimai (išmatų kalprotektinas, endoskopija su biopsija). Gydymas – nuo 5-ASA preparatų ir kortikosteroidų iki imunomoduliatorių bei biologinės terapijos. Nediagnozuota ar negydoma UŽL gali sukelti komplikacijų.

3) Žarnyno infekcijos (bakterinės, virusinės, parazitinės)

Dažniausi požymiai: – staigus viduriavimas (vandeningas ar gleivingas), karščiavimas; – pilvo skausmas, pykinimas, kartais kraujas ir gleivės išmatose; – dehidratacijos požymiai (troškulys, silpnumas, tamsus šlapimas).

Dažnesnės priežastys – maistu ar vandeniu plintančios bakterijos, virusai, parazitai. Reikalingi išmatų tyrimai (pasėliai, toksinų, parazitologiniai, PGR). Savarankiškai vartoti antibiotikus nerekomenduojama – jie skiriami tik esant įrodytai bakterinei infekcijai.

4) Proktitas (tiesiosios žarnos gleivinės uždegimas)

Tipiški simptomai: – skausmas ar deginimas tuštinantis; – nuolatinis noras tuštintis, net ir be išmatų; – gleivės ar pūliai, kartais kraujas.

Priežastys: UŽL, lytiškai plintančios infekcijos, spindulinis gydymas, infekcijos po antibiotikų. Gydymas priklauso nuo priežasties (vietiniai ar sisteminiai vaistai, antibiotikai, antivirusiniai).

5) Maisto netoleravimas ir alergijos

• Laktozės netoleravimas – viduriavimas, pūtimas, spazmai, gleivės išmatose po pieno produktų.
• Celiakija – autoimuninė reakcija į gliuteną, galimi ilgalaikiai virškinimo sutrikimai, gleivės, mitybinių medžiagų trūkumai, svorio kritimas.

Padeda provokacijų vengimas, diagnostika (antikūnai, žarnyno biopsija), dietologo priežiūra.

6) Hemorojus, analinės įplėšos ir tiesiosios žarnos prolapsas

• Hemorojus gali lemti šviežio kraujo pėdsakus ant popieriaus ir gleives dėl dirginimo.
• Analinės įplėšos sukelia aštrų skausmą tuštinimosi metu ir nedidelį kraujavimą.
• Prolapsas (gleivinės išvirtimas) – jausmas, kad „kažkas išeina“, gleivės, diskomfortas.

Gydymas: skaidulų ir skysčių didinimas, vietiniai preparatai, šiltos sėdimos vonelės; sunkesniais atvejais – minimaliai invazinės procedūros ar chirurgija.

7) Vaistai ir kiti veiksniai

• Antibiotikai – pakeičia mikrobiotos pusiausvyrą, gali sukelti gleives, viduriavimą.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – dirgina gleivinę.
• Klizmos ar dažni žvakutės – mechaninis ir cheminis sudirginimas.
• Stresas, miego trūkumas – jautriems žmonėms gali pabloginti DŽS simptomus.

8) Storosios žarnos polipai ir vėžys

Rečiau, bet svarbu neatmesti: – nuolatinis tuštinimosi ritmo pasikeitimas (viduriavimas ar užkietėjimas); – kraujas sumaišytas su gleivėmis; – nepaaiškinamas svorio kritimas, mažakraujystė, nuovargis.

Rizikos veiksniai: amžius >50 m., šeiminė istorija, polipai praeityje, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas. Diagnostikai – kolonoskopija. Ankstyvas nustatymas ženkliai gerina prognozę.

Raudonos vėliavėlės: nedelskite

• ryškus kraujas ar tamsios deguto spalvos išmatos;
• stiprus ar progresuojantis pilvo skausmas, karščiavimas;
• dažnas, vandeningas viduriavimas su dehidratacijos požymiais;
• nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis;
• viduriavimas ar vidurių užkietėjimas >3–4 savaičių;
• simptomai po kelionės į regionus, kur didelė žarnyno infekcijų rizika;
• nauji simptomai vyresniems nei 50 m. ar esant šeiminei storosios žarnos vėžio istorijai.

Kaip nustatoma priežastis: tikslūs tyrimai ir diagnostika

Diagnozė pradedama nuo išsamios apklausos ir apžiūros, o prireikus – tikslingų laboratorinių ir instrumentinių tyrimų.

Anamnezė ir apžiūra

• Gleivių trukmė, kiekis, spalva, ryšys su maistu.
• Gretutiniai simptomai: karščiavimas, skausmas, pūtimas, kraujas, svorio pokyčiai.
• Vaistai, antibiotikai, papildai.
• Mityba (pieno, gliuteno, saldiklių vartojimas), alkoholis, skaidulos, skysčiai.
• Kelionių, kontaktų, nesaugaus maisto rizika.
• Šeiminė onkologinių ir uždegiminių ligų istorija.

Laboratoriniai ir išmatų tyrimai

• Bendras kraujo tyrimas (mažakraujystė), uždegimo rodikliai (CRB), ENG.
• Geležies apykaita (feritinas), vitaminai (B12, folio rūgštis), elektrolitai.
• Išmatų tyrimai:
• koprograma (gleivės, kraujas, riebalai, virškinimo likučiai);
• kalprotektinas (padidėja esant žarnyno uždegimui, padeda atskirti UŽL nuo DŽS);
• okultinio (paslėpto) kraujo testas;
• pasėliai, toksinų testai;
• parazitologinis tyrimas;
• PGR dėl specifinių patogenų.

Vaizdiniai ir endoskopiniai tyrimai

• Rektoskopija ar sigmoidoskopija – tiesiosios ir riestinės žarnos įvertinimui.
• Kolonoskopija su biopsija – „aukso standartas“ įtariant UŽL, polipus, navikus.
• Pilvo echoskopija – papildomai įvertinti pilvo organus.
• KT ar MRT – komplikacijų, uždegimo išplitimo, navikų įvertinimui.
• Kapsulinė endoskopija – įtariant plonosios žarnos pažeidimą.

Kada skubiai į skyrių?

• gausus kraujavimas iš išangės ar juodos deguto spalvos išmatos;
• aukštas karščiavimas su stipriu skausmu ir dažnu viduriavimu;
• dehidratacija (sausos gleivinės, silpnumas, galvos svaigimas);
• stiprėjantys, nepraeinantys simptomai.

Gydymas: nuo mitybos ir probiotikų iki vaistų ir chirurgijos

Gydymas visada priklauso nuo priežasties. Savarankiškas vaistų (ypač antibiotikų) vartojimas gali pakenkti – veiksmingą planą sudaro gydytojas.

Gyvensenos ir mitybos korekcijos

• Skysčiai: 30–35 ml/kg per parą (priderinant prie būklės, širdies/inkstų ligų).
• Skaidulos: 25–38 g per parą. Jei vargina kietos išmatos – didinti palaipsniui, pridedant tirpių skaidulų.
• Subalansuota mityba: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių (jei toleruojama), neskaldytų grūdų, mažiau itin perdirbtų produktų ir sočiųjų riebalų.
• Probiotikai: gali padėti po antibiotikų, esant funkciniams sutrikimams ar kai kurioms infekcijoms; parinkimą geriausia derinti su gydytoju ar dietologu.
• Mažo FODMAP principai DŽS atveju (laikinai, su specialisto priežiūra), po to – individualus produktų „sugrąžinimas“.
• Stresas ir miegas: reguliarus fizinis aktyvumas, kvėpavimo pratimai, miego higiena.
• Tualeto įpročiai: neskubėti, stengtis tuštintis tuo pačiu metu kasdien, patogi poza (pakojėlis, kad keliai būtų aukščiau klubų).

Vaistai pagal priežastį

• DŽS:
• spazmolitikai (raumenų spazmų mažinimui);
• tirpios skaidulos, probiotikai;
• jei vyrauja viduriavimas – simptominius vaistus skiria gydytojas;
• jei vyrauja užkietėjimas – osmosiniai laisvinamieji, mitybos korekcija.
• UŽL:
• 5-ASA preparatai (ypač opiniam kolitui), vietinės žvakutės ar putos proktitui;
• kortikosteroidai paūmėjimams;
• imunomoduliatoriai ir biologinė terapija (skiria gastroenterologas);
• mitybos ir infekcijų profilaktika, skiepai pagal rekomendacijas.
• Infekcijos:
• skysčių ir elektrolitų atstatymas;
• antibiotikai – tik patvirtinus bakterinę priežastį ir pagal jautrumą;
• antiparazitiniai vaistai – patvirtinus parazitines infekcijas.
• Proktitas:
• priklausomai nuo priežasties – vietiniai priešuždegiminiai, antibiotikai ar antivirusiniai;
• gydyti lytiniu keliu plintančias infekcijas bei pranešti partneriams, jei taikoma.
• Hemorojus, analinės įplėšos:
• vietiniai tepalai ir žvakutės, skaidulos, skysčiai, sėdimos vonelės;
• procedūros (skleroterapija, guminių žiedų ligavimas) ar chirurgija, jei neveiksminga konservatyvi taktika.
• Onkologinės ligos:
• gydymas pagal stadiją: chirurgija, chemoterapija, spindulinis gydymas, tikslinė terapija.

Svarbu: nevartokite nereceptinių priešuždegiminių vaistų ilgai be priežasties – jie gali dirginti žarnyną. Pasikonsultuokite dėl papildų (ypač geležies, magnio) – kai kurie gali keisti išmatų spalvą ar konsistenciją ir klaidinti.

Kada pakanka savipagalbos, o kada reikalinga specialisto priežiūra?

• Pakanka savipagalbos: trumpalaikis, vienkartinis gleivių epizodas be kitų simptomų, susijęs su mitybos ar įpročių pokyčiais.
• Būtina konsultacija: pasikartojančios gleivės, ypač su krauju, skausmu, karščiavimu ar ilgaamžiais tuštinimosi pokyčiais; visada – vyresniems nei 50 m. atsiradus naujiems simptomams.

Prevencija ir kasdienė savipagalba

Paprasti įpročiai dažnai apsaugo nuo didesnių problemų: – Gerkite pakankamai vandens, ypač karštomis dienomis ar sportuojant. – Valgykite skaidulingai, įtraukite raugintų produktų, jei toleruojate. – Plaukite rankas, saugiai apdorokite maistą, venkite nešvaraus vandens kelionėse. – Saikingai vartokite alkoholį, nerūkykite. – Judėkite kasdien – bent 150 min. vidutinio intensyvumo krūvio per savaitę. – Venkite nereikalingų klizmų ir žvakučių, jei nerekomendavo gydytojas.

Mini kontrolinis sąrašas: – Ar geriama ≥6–8 stiklinės vandens per dieną? – Ar yra bent 5 porcijos daržovių ir vaisių kasdien? – Ar tuštinimasis vyksta be skausmo ir įtampos? – Ar vengiate skubėjimo tualete ir laikotės rutinos? – Ar pastaruoju metu nebuvo naujų vaistų ar papildų, galinčių dirginti žarnyną?

Kada kreiptis į gydytoją (ir kada – skubiai)?

Kreiptis planine tvarka, jei: – gleivės išmatose kartojasi ≥2–3 savaites; – yra pilvo skausmas, pūtimas, dažni norai tuštintis; – pasireiškia išmatų dažnio, konsistencijos ar spalvos pokyčiai; – yra šeiminė storosios žarnos vėžio ar UŽL istorija.

Skubiai (neatidėliotinai), jei: – gausus kraujavimas iš išangės ar juodos deguto spalvos išmatos; – aukštas karščiavimas, stiprus skausmas, nuolatinis vėmimas; – dehidratacija, alpimas, sunki silpnumo būsena; – staigus ir stiprus būklės pablogėjimas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1) Kodėl kartais matau tik gleives be išmatų? – Tai gali rodyti tiesiosios žarnos dirginimą ar proktitą, kartais – spazmus ir „neteisingą“ norą tuštintis. Jei kartojasi arba yra skausmas, kraujas, būtina konsultacija.

2) Kokių spalvų gleivės kelia didžiausią įtarimą? – Geltonos ar žalios gleivės dažniau siejamos su infekcija. Kruvinos gleivės – su uždegimu, įplyšomis, hemorojumi ar rimtesnėmis ligomis. Skaidrios/baltos – dažniausiai nekenksmingos, jei jų mažai ir nėra kitų simptomų.

3) Ar dirgliosios žarnos sindromas gali sukelti gleives? – Taip. DŽS dažnai pasireiškia gleivėmis, ypač viduriavimo fazėse, kartu su spazmais, pūtimu. Tačiau esant kraujui, karščiavimui ar svorio kritimui reikia atmesti kitas ligas.

4) Ar probiotikai padeda sumažinti gleives išmatose? – Kai kuriais atvejais – taip, ypač po antibiotikų ar esant funkciniams sutrikimams. Geriausia parinkti padermes ir vartojimo trukmę su gydytoju ar dietologu, stebėti poveikį 4–8 savaites.

5) Kada gleivės išmatose pavojingos? – Kai jų daug ir kartu yra kraujas, karščiavimas, stiprus skausmas, dehidratacija, ilgaamžis tuštinimosi ritmo pokytis arba nepaaiškinamas svorio kritimas. Tokiais atvejais reikalinga skubi diagnostika.

Išvados ir praktiniai žingsniai

• Stebėkite kontekstą: nedidelis skaidrių gleivių kiekis dažnai normalu, bet pasikartojantys ar spalvoti gleivių epizodai – signalas ieškoti priežasties.
• Įsivertinkite „raudonas vėliavėles“: kraujas, karščiavimas, stiprus skausmas, svorio kritimas – priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją.
• Pradėkite nuo pagrindų: vanduo, skaidulos, reguliarus judėjimas, streso mažinimas ir miego higiena.
• Nesiimkite savigydos antibiotikais: reikalingas tikslus tyrimų pagrindimas ir gydytojo paskyrimas.
• Jei simptomai tęsiasi >2–3 savaites ar atsinaujina, suplanuokite konsultaciją ir aptarkite išmatų tyrimus (ypač kalprotektiną) bei, jei reikia, endoskopiją.

Šaltiniai

• Herath M. ir bendraaut. (2020). Gastrointestinalinės gleivių sistemos vaidmuo žarnyno homeostazėje ir sąsajos su nervų sistemos sutrikimais. Recenzuojamas mokslinis straipsnis. DOI: 10.3389/fcimb.2020.00248.
• Nooredinvand H. A., Poullis A. (2022). Storosios žarnos gleivės ir jų reikšmė gastroenterologinėje diagnostikoje: apžvalga. Recenzuojamas mokslinis straipsnis.
• Europos gastroenterologijos ekspertų rekomendacijos dėl uždegiminių žarnyno ligų diagnostikos ir gydymo (naujausios gairės; endoskopijos ir kalprotektino vaidmuo).
• Klinikinės rekomendacijos dėl dirgliosios žarnos sindromo diagnostikos ir mitybos valdymo (įskaitant mažo FODMAP principus), patvirtintos Europos dietologų ir gastroenterologų draugijų.
• Įrodymais pagrįstos apžvalgos apie probiotikų vaidmenį ūminio viduriavimo ir poantibiotikinio disbiozės valdyme (Kochrano bendrijos publikacijos).

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!