Kaip išlaikyti nuolatinį kiaušinių dėjimą be pertraukų: dilgėlių ir mielių mišinys, kuris tikrai veikia

Jei vištos maitintos vien grūdais ima dėti rečiau, išeitis nebūtinai slepiasi brangiuose papilduose. Yra senas, patikimas ir visiškai natūralus sprendimas: džiovintos dilgėlės ir kepimo (arba alaus) mielės. Šis derinys stiprina imunitetą, ramina paukščius, gerina virškinimą ir dažnai atstato reguliarų dėjimą net po streso ar pašaro kaitos.

Toliau rasite, kodėl šis priedas veikia, kaip jį paruošti ir dozuoti, kada laukti rezultatų, o svarbiausia – kada net ir geriausias natūralus priedas nepadės be tinkamos šviesos, vandens ir aplinkos.

Kodėl vištos kartais nustoja dėti: esmė per 3 minutes

Vištos kiaušinių dėjimą reguliuoja keli tarpusavyje susiję veiksniai: – Šviesa. Dėjimui reikia ilgesnės dienos – apie 14–16 valandų apšvietimo. Trumpėjant dienoms, dėjimas natūraliai lėtėja. – Mityba. Trūkstant baltymų, mineralų (ypač kalcio) ir vitaminų, dėjimas sutrinka, o kiaušinių lukštai plonėja. – Stresas. Pervežimas, naujas lesalas, grūsčiai, parazitai, plėšrūnų baimė – visa tai mažina produktyvumą. – Sveikata ir amžius. Moltas (šėrimasis), ligos, virškinimo sutrikimai ar vyresnis amžius trumpam ar visam laikui sumažina dėjimą.

Dilgėlės ir mielės taikliai sprendžia mitybos ir žarnyno sveikatos grandį, o netiesiogiai mažina ir streso padarinius. Tačiau jos nėra „stebuklinga lazdelė“ – veiks geriausiai, kai užtikrinsite šviesą, švarą, vandenį ir erdvę.

Natūralus priedas vištoms: džiovintos dilgėlės – vitaminų ir mineralų granata

Dilgėlės – vienas vertingiausių „nemokamų“ priedų iš daržo ar pakelės. Jose gausu geležies, kalcio, magnio, kalio, vitaminų A, C, K ir chlorofilo. Tai natūralus imuniteto, kraujotakos ir odos-plunksnų būklės stiprintuvas.

Ką pastebi ūkininkai: – Vištos ramesnės, aktyvesnės, plunksnos žvilga. – Rečiau pasireiškia sezoninis dėjimo „duobe“ pavasarį ir rudenį. – Gerėja bendras tonusas ir apetitas.

Ekspertų įžvalga: Europos maisto saugos tarnyba pabrėžia mikroelementų ir vitaminų svarbą dedeklėms – trūkumas tiesiogiai siejamas su silpnesniais lukštais ir lėtesniu dėjimu. Dilgėlės padeda užpildyti dalį šių spragų natūraliai.

Kaip rinkti, džiovinti ir laikyti dilgėles

Rinkite nuo pavasario iki vasaros vidurio, rinkitės švarias vietas, toliau nuo kelių.
Mūvėkite pirštines, pjaukite viršutines 20–30 cm ūglių dalis.
Džiovinkite pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje 5–10 dienų, kol lapai traškės.
Visiškai išdžiūvusias sumalkite į rupesnius miltelius. Laikykite sandariai, sausoje, tamsioje vietoje iki 12 mėn.

Kiek duoti dilgėlių

Kasdienis palaikomasis kiekis: 2–5 % nuo bendro pašaro masės.
Praktikoje: 20–50 g džiovintų dilgėlių 1 kg pašaro.
Intensyvesnis kursas (2–3 savaitės po streso ar pašaro kaitos): 5–7 % (iki 70 g/kg), po to grįžkite prie palaikomojo kiekio.

Kaip įmaišyti

Pabarstykite ant drėgnesnio lesalo (virtos bulvės, drėgnas kombikormas) – taip milteliai geriau prilimpa.
Galite sumaišyti su trupintais grūdais prieš pat šėrimą.
Jei naudojate automatinį šėryklą, nedėkite per daug – milteliai gali kauptis dugne; geriau duoti atskirai 3–4 kartus per savaitę.

Mielės vištoms: greitas postūmis virškinimui ir dėjimui

Kepimo ar alaus mielės – lengvai prieinamas B grupės vitaminų, baltymų ir fermentų šaltinis. Jos palaiko žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą, gerina pašaro įsisavinimą ir padeda atstatyti energiją.

Ką tai duoda praktiškai: – Vištos geriau pasisavina baltymus ir mineralus – „tas pats“ lesalas duoda daugiau naudos. – Trumpalaikis stresas (perkėlimas, pašaro kaita) daro mažesnį poveikį dėjimui. – Dažnai atsinaujina reguliarus dėjimas per 3–10 dienų.

Mokslinis kontekstas: paukštininkystės tyrimai rodo, kad pašarinės mielės ir jų dariniai padeda stabilizuoti žarnyno terpę, mažina patogenų prisitvirtinimą ir gerina svorio prieaugį bei produktyvumą. Tai viena iš priežasčių, kodėl mielės veikia greitai ir „iš vidaus“.

Kaip paruošti mieles vištoms

Paimkite 10–15 g mielių 1 litrui šilto (ne karšto) vandens.
Išmaišykite, palikite 1–2 val., kol suaktyvės.
Gautą skystį sumaišykite su drėgnu lesalu ar virtomis bulvėmis.
Duokite kartą per savaitę ryte. Po ligų ar streso – 2 kartus per savaitę 2 savaites.

Alternatyva: galite naudoti sausas mieles tiesiai į pašarą – 5–10 g vienai vištai per savaitę, padalijus į 1–2 šėrimus.

Saugumas ir klaidos, kurių vengti

Nepilkite mielių į karštą vandenį – aukšta temperatūra jas sunaikins.
Neperdozuokite. Per daug mielių gali pūsti strumą ir dirginti žarnyną.
Neduokite kasdien be pertraukų mėnesių mėnesiais – laikykitės ritmų (apie juos žemiau).

Dilgėlių ir mielių kompleksas: savaitės planas be galvos skausmo

Šis derinys paprastas, pigus ir ypač veiksmingas, kai naudojamas nuosekliai. Ūkiuose jis dažnai vadinamas „senolių mišiniu“ – žolelių miltai ir suaktyvintos mielės.

Pagrindinis receptas (10 vištų, 1 savaitė)

Džiovintos dilgėlės: 350–500 g per savaitę (maždaug sauja vienam šėrimui kasdien).
Mielės: 50–100 g per savaitę (padalinti į 1–2 kartus).
Pagrindinis pašaras: pilnavertis kombikormas ar grūdų mišinys su baltymų šaltiniu.

Savaitės ritmas

Pirmadienis, trečiadienis, penktadienis: į rytinį drėgną pašarą įmaišykite po 1–2 saujas dilgėlių miltų.
Antradienis: duokite mielių mišinį (paruoštą pagal instrukciją) su virtomis bulvėmis ar drėgnu lesalu.
Šeštadienis: kartokite mieles, jei reikalingas „atstatymo“ kursas (po ligos, pervežimo, pašaro kaitos). Jei viskas stabilu, mieles duokite tik antradienį.
Kasdien: pasirūpinkite švariu vandeniu, laisvu kalcio šaltiniu (kriauklių, kalkakmenio smulkiniu) ir sausa pakrata.

Kaip pritaikyti sezonams

Šaltuoju laiku, kai dėjimas natūraliai lėtėja: laikykite dilgėles 5 % ribose, mieles – kartą per savaitę. Pagalvokite apie papildomą apšvietimą.
Po šėrimosi (molto): darykite 2–3 savaičių kursą – dilgėlės 5–7 %, mielės 2 kartus per savaitę. Tai padeda greičiau grįžti į ritmą.

Kada net ir natūralūs priedai nepadės: patikrinkite šiuos 7 punktus

1) Šviesa – Dedeklėms reikia 14–16 val. šviesos. Jei žiemą to nėra – dėjimas kris. – Sprendimas: įjunkite papildomą apšvietimą ryte arba vakare (ne per ryškią, 3–5 W LED per 2–3 m² pakanka). Naudokite laikmatį.

2) Vanduo – Net kelių valandų vandens trūkumas sumažina kiaušinių skaičių. – Sprendimas: vanduo visada prieinamas, žiemą – neledinis. Plauti girdyklas 2–3 kartus per savaitę.

3) Kalcis ir gritai – Lukštams formuotis reikia kalcio, o tinkamam virškinimui – akmenukų (gritų). – Sprendimas: atskiras indas su kriauklių/trupinto kalkakmenio mišiniu ir su šiurkščiu gritu.

4) Baltymai ir energija – Vien grūdai dažnai per silpni dedeklėms. Reikia 15–17 % žalių baltymų pašare. – Sprendimas: įdėkite saulėgrąžų, žirnių, ankštinių ar „dedeklių“ kombikormo.

5) Parazitai ir ligos – Išorės parazitai ir kirmėlės „vagia“ energiją, mažina dėjimą. – Sprendimas: reguliari patikra, pelenų-dulkių vonelės, veterinaro rekomenduotas dehelmintizavimas.

6) Stresas ir grūsčiai – Per daug paukščių mažoje erdvėje – tiesiausias kelias į prastą dėjimą. – Sprendimas: bent 4–6 vištos per m² vištidėje, daugiau erdvės kieme, pastovūs šėrimo laikai.

7) Temperatūra ir skersvėjai – Šaltis ir skersvėjai eikvoja energiją – ji „nenueina“ kiaušiniams. – Sprendimas: sausa, be skersvėjų patalpa, ventiliacija be tiesioginio vėjo.

Pastaba: kai šie pagrindai sutvarkyti, dilgėlių ir mielių kompleksas atskleidžia pilną potencialą. Be jų – rezultatas bus ribotas.

Praktiniai patarimai, kad mišinys suveiktų greičiau

Šerkite ryte. Rytinis šėrimas su priedais dažniau duoda greitesnį efektą, nes dienos metu geriau įsisavinama.
Maišykite su mėgstamu pašaru. Jei vištos išrankios, naudokite virtas bulves ar drėgną kombikormą – priedai geriau „prilimpa“.
Stebėkite kiaušinių kokybę. Ryškesnis trynys, tvirtesnis lukštas ir reguliarus dėjimas – ženklai, kad einate teisinga kryptimi.
Darykite „poilsio langus“. Po 4–6 savaičių nuoseklaus taikymo padarykite 1 savaitės pertrauką nuo mielių. Dilgėles galite mažinti iki 2–3 %.
Venkite perteklinio druskos ir pelėsių. Priedai neveiks, jei bazinis pašaras sugedęs ar per sūrus.

Papildomi natūralūs pastiprinimai (nebūtina, bet padeda)

Daiginti grūdai. Daigai praturtina pašarą fermentais ir vitaminu E. Duokite 2–3 kartus per savaitę nedideliais kiekiais.
Obuolių actas (nefiltruotas). 5–10 ml į 1 l vandens 1–2 kartus per savaitę – žarnyno pusiausvyrai. Nedėkite, jei duodate vaistus.
Džiovinti kiaušinių lukštai. Iškepkite 100–120 °C, sutrinkite ir pateikite atskirai kaip papildomą kalcio šaltinį.
Žalios žolės ir daržovių likučiai. Ypač žiemą – kopūstas ant virvės ar morkos gabalai mažina nuobodulį ir pešimąsi.

Šie priedai nėra būtini, tačiau su dilgėlėmis ir mielėmis sudaro subalansuotą, ekonomišką schemą be sintetinių papildų.

Ką sako patirtis ir mokslas: balansas laimi

Praktika ūkiuose: dilgėlės + mielės per 3–10 dienų dažnai stabilizuoja dėjimą po pašaro kaitos, pervežimo ar šėrimosi pradžios.
Mitybos principai: dedeklėms ypač svarbūs B grupės vitaminai, kalcis, vitaminas D ir pakankamas baltymų kiekis. Dilgėlės ir mielės padengia svarbią dalį šių poreikių.
Institucijų rekomendacijos: veterinarijos akademijų ir Europos maisto saugos tarnybos gairės akcentuoja visuminę priežiūrą – tik mitybos korekcijos nepakanka be šviesos, vandens ir higienos.

Trumpai: kai laikomasi bazinių paukščių gerovės principų, natūralus priedas vištoms – džiovintos dilgėlės ir mielės – tampa efektyvia, saugia ir pigiąja „paslaptimi“ nuolatiniam kiaušinių dėjimui.

DUK: dažniausi klausimai ir aiškūs atsakymai

Klausimas: Ar galima duoti šviežias dilgėles, jei neturiu džiovintų? Atsakymas: Taip. Smulkiai supjaustykite ir užplikykite karštu vandeniu, kad numalšintumėte „gelimą“, ar sumaišykite su drėgnu pašaru. Dozė – maždaug sauja 3–5 vištoms per šėrimą. Tačiau džiovintos patogesnės ir koncentruotesnės.

Klausimas: Per kiek laiko pamatysiu rezultatą? Atsakymas: Dažniausiai per 3–10 dienų. Po stipraus streso ar šėrimosi gali prireikti 2–3 savaičių. Jei pokyčių nėra po 3–4 savaičių, patikrinkite šviesos trukmę, vandenį, kalcį ir parazitus.

Klausimas: Ar mielės tinka duoti nuolat? Atsakymas: Geriausia – kursais. 1 kartą per savaitę, o po streso – 2 kartus per savaitę 2–3 savaites. Po 4–6 savaičių padarykite 1 savaitės pertrauką. Dilgėles galite duoti nuosekliai, 2–5 % pašaro.

Klausimas: Ar šis mišinys tinka jauniklėms ir gaidžiams? Atsakymas: Jauniklėms – mažesnėmis dozėmis (1–2 % dilgėlių, nedidelės mielių porcijos) ir tik nuo 6–8 gyvenimo savaitės. Gaidžiams – taip, bet be „intensyvių“ kursų; laikykitės palaikomojo lygio.

Klausimas: Ką daryti, jei kiaušinių lukštai plonėja? Atsakymas: Padidinkite kalcio šaltinį (kriauklių, kalkakmenio smulkinys), pridėkite vitaminą D šaltinių (saulė, apšvietimo režimas), toliau taikykite dilgėles ir mieles. Įsitikinkite, kad vištos negauna per daug sūrių ar pelijusių likučių.

Esminės įžvalgos ir veiksmai dabar

Pradėkite nuo bazės: 14–16 val. šviesos, švarus vanduo, kalcio ir grito indai visada prieinami.
Įtraukite dilgėles: 2–5 % pašaro kasdien arba 3–4 kartus per savaitę drėgname pašare.
Naudokite mieles protingai: 10–15 g/l vandens, 1–2 val. aktyvavimas, duokite 1 kartą per savaitę (po streso – 2 kartus per savaitę 2–3 savaites).
Taikykite savaitinį planą: aiškus ritmas padės pamatyti pokytį per 3–10 dienų.
Stebėkite ir koreguokite: jei pokyčio nėra per 3–4 savaites, tikrinkite šviesą, kalcį, parazitus ir grūsčius – tik tada didinkite priedų intensyvumą.

Kai natūralus priedas vištoms derinamas su protinga priežiūra, dedeklės dažniausiai dėkoja reguliariu dėjimu, tvirtais lukštais ir ryškiu tryniu – be sintetinių papildų ir be bereikalingų išlaidų.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!