Kodėl invaziniai šliužai užvaldo jūsų daržą ir kaip jiems užtrenkti duris: 7 klaidos, kurios juos vilioja

Invaziniai šliužai Lietuvoje tapo nuolatine problema. Kai tik orai šilti ir drėgni, jie pasirodo masiškai ir per vieną naktį gali sunai kinti ištisus mėnesius puoselėtą derlių. Gera žinia – jų elgesys nuspėjamas. Pašalinę viliojančius „signalus“ ir pakeitę kelis įpročius, galite ženkliai sumažinti žalą.

Šiame gide – kas labiausiai traukia šliužus į sodus, kaip to išvengti ir kokia kontrolės strategija veikia patikimiausiai viso sezono metu.

Drėgmė ir tankūs augalai: slapta bazė šliužams

Šliužų kūnas greitai netenka drėgmės, todėl jie ieško vėsos, pavėsio ir drėgnų slėptuvių. Molinga ar suslėgta dirva ilgiau išlaiko vandenį, o tirštas augalų „džunglių“ vainikas neleidžia saulei išgarinti drėgmės. Rezultatas – ideali buveinė.

Dažniausiai nukenčia: – salotos, ridikėliai, pupelės, kopūstai, braškės, žemuogės; – tankiai pasodintos lysvės, kur lapai liečiasi ir dengia dirvą; – vietos po laistymo žarnomis ar sudrėkintos vakare.

Ką keisti iškart

Laistykite rytais, rečiau, bet gausiau – kad iki vakaro viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūtų.
Retinkite pasėlius – palikite oro tarpą, kad saulė išgarintų drėgmę.
Įrenkite pakeltas lysves (10–20 cm) ir gerinkite drenažą (smėlis, kompostas, struktūrą gerinantys priedai).
Šiltnamyje vėdinkite nuolat; venkite naktinio kondensato, sumažinkite laistymą atvėsus.

Mini kontrolinis sąrašas: – [ ] Ryto laistymas vietoje vakarinio – [ ] Tarpų tarp augalų padidinimas – [ ] Pakeltos lysvės arba puri, neperdrėkstanti dirva

Kompostas ir pūvanti organika: „bufetas“ už tvoros

Skaidantis organinis materialas skleidžia kvapus, kuriuos šliužai „užuodžia“ iš toli. Atvira komposto krūva, pūvantys vaisiai ar palikti augalų likučiai – tai ne tik maisto šaltinis, bet ir veisimosi vieta: šilta, drėgna, apsaugota.

Tvarkingo komposto taisyklės

Naudokite uždaras komposto dėžes su dangčiu ir dugno tinkleliu (sumažins migraciją).
Komposto vietą rinkitės kuo toliau nuo daržo lysvių.
Per nokusius vaisius ir daržovių likučius surinkite kasdien; nepalikite jų ant žemės.
Išrautų piktžolių nepalikite krūvose šalia daržo – iškart išneškite į kompostą ar žaliųjų atliekų vietą.

Papildomas triukas: – Aplink kompostą suformuokite sausą barjerą (žvyras, stambus skaldytas mulčias), kurį saulė greitai išdžiovina. Šliužai vengia atvirų, sausų zonų.

Mulčias: naudingas – bet tik naudojamas protingai

Mulčias saugo drėgmę, gerina dirvos gyvybingumą, slopina piktžoles. Tačiau drėgnais metais ar vietose be gero vėdinimo jis tampa puikia slėptuve šliužams, ypač jei sluoksnis storas, o medžiaga sulaiko vandenį.

Kur rizika didžiausia: – šiaudų, nupjautos žolės, lapų mulčias storu (5–10 cm) sluoksniu; – šešėlingos, prastai vėdinamos vietos; – jaunos, šliužams patrauklios kultūros (salotos, kopūstai) po mulčiu.

Kaip mulčiuoti, kad „nepakviestumėte“ šliužų

Šalia jautrių augalų mulčiuokite plonesniu sluoksniu (2–3 cm) arba atitraukite 5–10 cm atstumą nuo stiebų.
Reguliariai kilstelėkite mulčią ir apžiūrėkite – surinkite pastebėtus šliužus.
Derinkite su atbaidančiais barjerais: pelenais (perimetru), skaldytu kriauklių smėliu, varine juosta ant lysvės bortelių.
Jei sezonas labai drėgnas – dalį mulčio laikinai nuimkite nuo jautriausių lysvių.

Pastaba: diatomitinė žemė sausomis sąlygomis gali veikti kaip mechaninis barjeras, bet drėgmėje efektyvumas krenta; be to, dulkės gali kenkti naudingiems vabzdžiams. Naudokite saikingai ir tik lokaliai.

Kvapai ir „minkšti“ lapai: kas šliužams skamba kaip kvietimas

Šliužus traukia: – pernokę arba ant žemės kritę vaisiai; – fermentacijos kvapai iš pūvančių likučių; – sultingi, minkšti lapai (jaunos salotos, bazilikai, kopūstai, žemuogės); – šešėlyje augantys, lepesni, dažnai laistomi augalai.

Net dekoratyvūs, kvapnūs augalai (pvz., medetkos) drėgmėje ir šešėlyje gali tapti patrauklūs. Kvapas – ne vienintelis veiksnys; svarbiausia mikroklimatas.

Kaip sumažinti kvapų „žinutę“

Kiekvieną vakarą surinkite kritusius vaisius ir pūvančias dalis.
Piktžoles ne tik išraukite, bet ir išneškite – nesandėliuokite lysvių pakraščiuose.
Kompostą laikykite atokiau ir uždarytą.
Jautriems augalams rinkitės saulėtesnę vietą arba suteikite vėdinimą, kad lapai greičiau džiūtų.

Natūralūs sąjungininkai: negriaukime pusiausvyros

Kurmiai, ežiai, varlės, kai kurie paukščiai ir net vabalai ėda šliužus ar jų kiaušinėlius. Išnaikinus kurmius ir „sutvarkius“ visas priedangas, dažnai netyčia pašaliname natūralią kontrolę.

Ką verta daryti: – Jei kurmiai nedaro tiesioginės žalos lysvėse, leiskite jiems egzistuoti – jie mažina šliužų populiaciją požemiuose. – Skatinkite ežius ir varles: vandens lėkštės, tankesnės, bet tvarkingos gyvatvorės, saugūs perėjimai po tvorelėmis. – Palikite „vabzdžių viešbutį“ ar kelis rąstus toliau nuo lysvių – ten apsigyvena šliužų priešai. – Nenaudokite plataus spektro pesticidų – jie kerta per visą maisto tinklą ir ilgainiui tik didina kenkėjų bangas.

Lysvių dizainas ir „greitkeliai“: kaip sustabdyti judėjimą

Tiesūs, siauri takeliai, nelygus reljefas, kampai, kuriuose telkšo vanduo – tai šliužų migracijos maršrutai. Kuo drėgnesnės tarplysvės ir kuo daugiau „tunelių“ (gyvatvorės, krūmynai), tuo greičiau šliužai išplinta.

Praktiniai sprendimai

Formuokite pakeltas lysves ir pasirūpinkite nuolydžiu, kad vanduo nenusistovėtų.
Palikite platesnius, atviresnius tarpus tarp lysvių. Saulė ir vėjas – natūralios kliūtys.
Takelius darykite iš žvyro ar skaldos. Jie greičiau išdžiūsta ir mažiau patrauklūs šliužams.
Aplink labiausiai pažeidžiamas lysves klijuokite varines juostas ant kietų bortelių (medinių, plastikinių). Varis sudaro mikroelektrinį barjerą, nuo kurio šliužai dažnai traukiasi.

Naktinis apšvietimas ir mūsų įpročiai

Šliužai yra naktiniai. Pastovios kiemo ar šiltnamio šviesos gali laikyti dirvos paviršių šiltesnį ir „paankstinti“ jų vakarienę.

Venkite nuolat įjungtų lempų netoli daržo.
Vakarinės apžiūros metu naudokite kryptinę, trumpalaikę šviesą.
Jei šviesa šildo dirvą, išjunkite ją kuo anksčiau.

Veikianti kontrolės taktika: barjerai, gaudyklės, biologinės ir selektyvios priemonės

Sėkmė – kombinuota strategija. Vienkartiniai sprendimai trumpalaikiai, nuoseklumas laimi visą sezoną.

Mechaniniai ir fiziniai barjerai

Varinės juostos ant pakeltų lysvių kraštų – vienas patikimiausių pasyvių barjerų, ypač jei paviršius sausas ir švarus.
Pelenų „žiedai“ aplink augalus – veikia tik sausomis sąlygomis, po lietaus reikia atnaujinti.
Stambus skaldytas kriauklių smėlis, aštrokas žvyras – apsunkina judėjimą, tačiau nepilnai sustabdo.
Naktinis rankinis rinkimas: po lentomis, mulčiu, prie drėgnų pakraščių. Efektyviausia po lietaus ar laistymo.

Ko vengti: – Druskos barstymo ant žemės – ji sukelia dirvos degradaciją ir kenkia augalams. – Stiprios koncentracijos kofeino tirpalų – gali būti fitotoksiški augalams ir nėra registruota priemonė.

Gaudyklės: kaip nesukurti „magneto“ visam kvartalui

Alaus gaudyklės pritraukia šliužus, bet gali traukti ir iš aplinkinių teritorijų; be to, kartais įkrenta naudingų vabzdžių. Jei naudojate – statykite talpas įterptas iki krašto, su stogeliu nuo lietaus, keiskite turinį kas 1–2 dienas ir laikykite toliau nuo jautriausių lysvių.
„Sausos slėptuvės“: lentelė, atversta čerpė ar šiferio gabalas. Ryte šliužus surinkite. Tai selektyviau ir nevilioja iš toli.

Biologinės priemonės

Nematodai (Phasmarhabditis hermaphrodita). Šie mikroskopiniai organizmai natūraliai parazituoja šliužus. Efektyviausi esant 5–20 °C ir vienodai drėgnai dirvai. Taikant kas 6 savaites pavasarį–vasarą galima reikšmingai sumažinti populiaciją. Svarbu laikytis gamintojo instrukcijų ir nelaikyti tirpalo karštyje.
Natūralūs priešai (ežiai, varlės, paukščiai): sukurkite jiems saugią aplinką, vandens prieigą ir slėptuves.

Selektivūs jaukai (naudoti atsakingai)

Geležies fosfato (geležies(III) fosfatas) pagrindo granulės. Tinkamai naudojamos yra laikomos mažiau pavojingomis aplinkai ir naminiams gyvūnams. Berkite pagal etiketę, naudokite stogelius ar specialias jaukų dėžutes, kad apsaugotumėte nuo lietaus ir sumažintumėte ne taikinių kontaktą.
Metaldehidas: Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) įvertino didelę riziką paukščiams ir žinduoliams; ES lygmeniu šiai veikliajai medžiagai patvirtinimas nebuvo atnaujintas. Praktikoje rekomenduojama jo vengti dėl poveikio laukinei gamtai ir reguliacinės situacijos.

Auksinė taisyklė: – Visada skaitykite etiketes ir laikykite priemones vaikams bei gyvūnams nepasiekiamoje vietoje. – Derinkite jaukus su aplinkos tvarkymu – vien jaukai be priežasčių pašalinimo duos trumpą efektą.

Sezoninė strategija: ką daryti pavasarį, vasarą ir rudenį

Šliužų kontrolė – ne vienos nakties reidas, o ritmas per visą sezoną.

Pavasaris

Sutvarkykite peržiemojusias slėptuves: nuimkite storus lapų sluoksnius nuo lysvių.
Įrenkite pakeltas lysves ir paruoškite varinių barjerų vietas.
Pradėkite reguliariai tikrinti po lentomis, akmenimis, mulčiu. Pirmųjų individų pašalinimas žymiai sumažina vėlesnę bangą.
Jei naudojate nematodus – pirmas kursas, kai dirva sušyla iki ≥5–8 °C.

Vasara

Laistykite rytais, prižiūrėkite mulčio storį, vėdinkite šiltnamius.
Rankinis rinkimas po lietaus – labai efektyvus.
Geležies fosfato jaukai – tiksliai, pagal žalos židinius.
Nuolatinė higiena: nelikti pūvančių vaisių, daržovių, piktžolių krūvų.

Ruduo

Surinkite kiaušinėlių sankaupas (permatomos želė pavidalo grupės) po lenta, akmenimis, šiltnamyje.
Išgenėkite tankius pakraščius, sutvarkykite drenažą.
Apsvarstykite paskutinį nematodų kursą, jei orai atitinka reikalavimus.

Dažniausios klaidos, kurios brangiai kainuoja

Laistymas vakare ir „per saują“ kasdien – dirvos paviršius visada drėgnas.
Labai storas, šlapias mulčias aplink sultingus augalus.
Atvira komposto krūva šalia lysvių.
Naktinis, pastovus apšvietimas netoli daržo.
Kurmių, ežių ir varlių „ištrėmimas“ iš sodo ekosistemos.
Vien tik jaukų naudojimas, nepašalinus viliojančių priežasčių.

Šaltiniai ir patikimos įžvalgos

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA): rizikos vertinimai parodė, kad metaldehidas kelia didelę riziką paukščiams ir žinduoliams; dėl to Europos Sąjungoje nebuvo atnaujintas jo patvirtinimas. Išvada – rinktis saugesnes alternatyvas ir mažinti poveikį aplinkai.
Karališkoji sodininkystės draugija (Jungtinė Karalystė): rekomenduoja kompleksinį valdymą – natūralių priešų skatinimą, fizinius barjerus (varį), rankinį rinkimą po lietaus ir geležies fosfato jaukus kaip selektyvesnę priemonę.
Vokietijos universitetų tyrimai (pvz., Bonos universiteto entomologijos grupės darbai): patvirtina šliužų aktyvumą naktimis ir po lietaus, pabrėžia buveinių valdymo svarbą ir nematodų efektyvumą drėgnomis, vėsiomis sąlygomis.
Praktinės Europos daržininkystės rekomendacijos: drėgmės kontrolė (rytiniai laistymai, drenažas), mulčio storio valdymas ir komposto atskyrimas – esminiai veiksniai, mažinantys šliužų prieglaudas.

DUK (People Also Ask)

Koks greičiausias būdas sumažinti šliužų žalą per vieną naktį?

Vakare po lietaus ar laistymo išdėliokite lenteles, šiferio gabalus arba atverstas puodynes. Ryte surinkite po jomis susirinkusius šliužus. Derinkite su varinių barjerų uždėjimu ant jautriausių lysvių kraštų.

Ar pelenai, kiaušinių lukštai ir kava tikrai veikia?

Pelenai gali veikti trumpai ir tik sausomis sąlygomis – po lietaus barjerą reikia atnaujinti. Kiaušinių lukštų poveikis menkas. Stiprios kavos tirpalai gali būti fitotoksiški ir nėra registruota priemonė – geriau rinktis patikrintus metodus (varis, nematodai, geležies fosfatas).

Ar verta mulčiuoti, jei sode daug šliužų?

Taip, bet protingai: plonesnis sluoksnis, atitrauktas nuo stiebų, ir reguliari apžiūra po mulčiu. Jei metai ypač drėgni, laikinai sumažinkite mulčio kiekį prie jautrių kultūrų ir pagerinkite vėdinimą.

Kaip atpažinti, kad šliužus vilioja kompostas?

Jei daug gleivių pėdsakų ir pažeidimų randate lysvių pakraščiuose ar netoli komposto, o naktimis šliužų ypatingai gausu toje zonoje – tai ženklas. Sprendimas: kompostą uždengti, perkelti toliau, tvarkyti pernokusius vaisius kasdien.

Kurie jaukai saugiausi augintiniams ir laukinei gamtai?

Geležies fosfato pagrindo granulės, naudojamos pagal etiketę ir stogelius, laikomos selektyvesnėmis. Vis tiek laikykite atsargiai ir tiksliai dozuokite. Metaldehido rekomenduojama vengti dėl rizikos laukinei gamtai ir reguliacinių apribojimų ES.

Išvados ir veiksmai, kuriuos galite padaryti šiandien

Suvaldykite drėgmę: laistykite rytais, retinkite pasėlius, gerinkite drenažą ir vėdinimą.
Atskirkite „bufetus“: kompostą uždarykite ir perkelkite toliau, surinkite pernokusius vaisius kasdien.
Įrenkite barjerus: varinės juostos ant pakeltų lysvių, žvyras tarplysvėse, pelenų žiedai sausomis dienomis.
Rinkite tikslingai: vakarinės „slėptuvės“ (lentelės, šiferis) ir rytinis surinkimas – greitas populiacijos mažinimas.
Derinkite priemones: esant dideliam spaudimui, papildomai taikykite nematodus ar geležies fosfato jaukus, visada laikydamiesi etikečių.

Šliužai nėra nenugalimi. Pašalinę viliojančius „signalus“, grąžinę pusiausvyrą sodui ir pasirinkę selektyvias priemones, per kelias savaites pamatysite aiškų skirtumą – mažiau gleivių pėdsakų, daugiau nepažeistų lapų ir ramus miegas po lietaus.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!