Širdies pulsas 50 dūžių per minutę: kada tai normalu, o kada – signalas veikti? - Aspektas

Įžanga

Žemas pulsas gali gąsdinti, bet ne visada reiškia ligą. Sužinosite, kada širdies pulsas 50 yra fiziologiškai normalus, o kada rodo sutrikimą, kokie simptomai svarbūs ir kokių žingsnių imtis.

Šiame gide – aiškūs požymiai, praktiniai veiksmai namuose, gydymo galimybės ir prevencijos patarimai pagal šiuolaikines kardiologijos įžvalgas.

Kas yra normalus pulsas ir ką reiškia pulsas 50?

Ramybės pulsas – tai širdies dūžių skaičius per minutę, kai ilsitės. Daugumai suaugusiųjų jis svyruoja nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Mažiau nei 60 vadinama bradikardija.

Pulsas 50 gali būti normalus, jei esate gerai fiziškai pasirengęs, miegate ar esate giliai atsipalaidavę.
Pulsas 50 gali būti nerimą keliantis, jei atsiranda simptomų: silpnumas, galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas, alpimas, sumišimas.

Paprasta taisyklė: žemas, bet besimptomis pulsas dažnai reiškia prisitaikiusią, efektyviai dirbančią širdį. Žemas ir simptominis pulsas – priežastis įvertinimui.

Bradikardijos priežastys: nuo fiziologinių iki ligų

Bradikardija – ne diagnozė, o būklės apibūdinimas. Svarbiausia surasti priežastį.

Fiziologinės (normalios) priežastys

Reguliarus ištvermės sportas: sportininkų širdis stipresnė, kiekvienu dūžiu išstumia daugiau kraujo, todėl ritmas ramybėje lėtesnis.
Miegas, gili relaksacija: aktyvesnė parasimpatinė nervų sistema lėtina ritmą.
Genetiniai ypatumai: daliai žmonių natūraliai žemesnis pulsas be sveikatos problemų.

Vaistai ir papildai

Širdies ir kraujospūdžio vaistai: beta blokatoriai, kai kurie kalcio kanalų blokatoriai (pvz., verapamilis), antiaritminiai vaistai, digoksinas.
Kiti: kai kurie migdomieji, skausmą malšinantys ar raminamieji vaistai gali slopinti širdies laidumą.
Sąveikos: keli vaistai kartu gali netikėtai sumažinti pulsą.

Skydliaukės ir medžiagų apykaitos veiksniai

Hipotireozė (sumažėjusi skydliaukės veikla) lėtina medžiagų apykaitą ir širdies ritmą.
Hipotermija (peršalimas) gali ryškiai mažinti pulsą.
Mitybos ir elektrolitų disbalansas: kalio, magnio, kalcio sutrikimai veikia širdies elektrinę veiklą.

Širdies elektrinės sistemos sutrikimai

Sinusinio mazgo disfunkcija („sergančio sinuso“ sindromas): natūralus širdies „generatorius“ veikia per lėtai arba nepastoviai.
Atrioventrikulinės laidumo blokados (I–III laipsnio): sutrinka elektrinio signalo perdavimas iš prieširdžių į skilvelius.
Širdies raumens ligos, miokarditas (uždegimas) gali lėtinti ritmą.

Kvėpavimo ir neurologiniai veiksniai

Obstrukcinė miego apnėja: kvėpavimo pauzės naktimis lemia ritmų svyravimus, įskaitant bradikardiją.
Padidėjęs intrakranijinis slėgis, kai kurios neurologinės būklės gali provokuoti žemą pulsą.

Infekcijos ir kitos priežastys

Laimo liga (erkinė boreliozė) gali sukelti laikinas širdies laidumo blokadas.
Sunkios infekcijos, sepsis, intoksikacijos.
Stiprus vagalinis dirginimas (pvz., ryškus pilvo skausmas, vėmimas, stiprus kosulys, staigus stojimasis).

Kada pulsas 50 yra priežastis sunerimti

Ne skaičius pats savaime, o kontekstas ir simptomai lemia riziką. Atkreipkite dėmesį į „raudonas vėliavas“.

Skubios pagalbos požymiai

Skambinkite 112 arba vykite į skubios pagalbos skyrių, jei žemas pulsas 50 ar mažesnis pasireiškia kartu su: – Alpimu, sąmonės netekimu arba sumišimu. – Stipriu krūtinės skausmu ar spaudimu. – Staigiu dusuliu, mėlynavimu, šaltu prakaitu. – Itin žemu kraujospūdžiu, blyškumu, silpnumu, kuris progresuoja. – Pulso kritimu iki 40 ar mažiau, ypač jei tai nauja būklė.

Kreiptis į gydytoją artimiausiu metu

Nuolatinis nuovargis, galvos svaigimas, regos „patamsėjimai“ keliantis.
Nereguliarus ritmas, širdies „praleidimai“.
Naujai atsiradęs žemas pulsas po vaistų dozės keitimo.
Žemas pulsas kartu su skydliaukės simptomais (šalčio netoleravimas, plaukų slinkimas, svorio augimas).
Įtarimas dėl Laimo ligos (buvote gamtoje, įkando erkė, atsirado žiedinė dėmė).

Kai dažniausiai tai normalu

Ramybės pulsas apie 50 be jokių simptomų, ypač jei sportuojate ištvermės režimu.
Naktį ar anksti ryte, kai kūnas ilsisi ir dominuoja parasimpatinė veikla.

Kaip teisingai išmatuoti pulsą namuose

Tiksli informacija padeda priimti teisingus sprendimus.

Žingsniai

1) Ilsėkitės 5 minutes sėdėdami. Nekalbėkite, nejudėkite. 2) Palieskite pulsą ties riešu (stipininė arterija) arba kaklu (miego arterija), bet nestipriai spauskite. 3) Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš 2. Jei ritmas nereguliarus – skaičiuokite visą minutę. 4) Pakartokite 2–3 kartus skirtingu metu (ryte, per dieną, vakare) keliomis dienomis iš eilės. 5) Jei naudojate išmanųjį laikrodį, palyginkite jo rodmenis su matavimu ranka. Jei skirtumas didelis, pasitikėkite rankiniu skaičiavimu.

Ką dar verta užsirašyti

Laikas, veikla prieš matavimą, nuotaika, kavos ar alkoholio vartojimas.
Kraujo spaudimas (jei turite matuoklį).
Simptomai ir jų trukmė.

Ši informacija padės gydytojui greičiau nustatyti priežastį.

Diagnostika: tyrimai, kurių galite tikėtis

Gydytojas vertina ne tik skaičių, bet ir visumą.

Elektrokardiograma (EKG): parodo ritmo tipą, laidumo sutrikimus, pauzes.
Holterio monitoravimas (24–72 val.): fiksuoja kasdienius ritmo svyravimus, ryšį su simptomais.
Įvykio registratorius arba ilgalaikis monitoravimas: jei simptomai reti, bet ryškūs.
Echoskopija (širdies echoskopija): įvertina širdies struktūrą ir siurbimo funkciją.
Kraujo tyrimai: skydliaukės hormonai (TSH, laisvas T4), elektrolitai (natris, kalis, kalcis, magnis), kraujo ląstelių kiekis, inkstų ir kepenų rodikliai, uždegimo žymenys.
Krūvio mėginys: padeda įvertinti, ar širdis adekvačiai pagreitėja fizinio krūvio metu.
Vertinimas dėl miego apnėjos: miego tyrimas, jei būdingas knarkimas, dieninis mieguistumas.

Konsultuokitės su gydytoju kardiologu, jei šeimos gydytojas nustato laidumo sutrikimus ar įtaria stimuliatoriaus poreikį.

Gydymas: nuo priežasties šalinimo iki širdies stimuliatoriaus

Bradikardijos gydymas visada priklauso nuo priežasties ir simptomų.

Kai gydymas nebūtinas

Besimptomė fiziologinė bradikardija (pvz., sportininko). Rekomenduojamas periodinis stebėjimas ir savistaba.

Medikamentų peržiūra

Gydytojas gali koreguoti dozes arba pakeisti vaistą, jei būtent jis lėtina ritmą.
Niekada nesavavališkai nenutraukite širdies vaistų – tai gali būti pavojinga.

Pagrindinės priežasties gydymas

Hipotireozės korekcija skydliaukės hormonais dažnai normalizuoja pulsą.
Miego apnėjos gydymas (pvz., CPAP) stabilizuoja ritmus naktį ir dieną.
Elektrolitų pusiausvyros atkūrimas mityba arba papildais prižiūrint gydytojui.
Infekcijų gydymas (pvz., Laimo ligos antibiotikais), miokardito priežiūra.

Širdies stimuliatorius

Rekomenduojamas esant reikšmingiems laidumo sutrikimams (aukšto laipsnio atrioventrikulinė blokada) arba simptominei sinusinio mazgo disfunkcijai, kai kitos priemonės neveiksmingos.
Šiuolaikiniai stimuliatoriai maži, patikimi; pacientai dažnai grįžta į įprastą aktyvumą po kelių savaičių.

Europos kardiologų draugijos gairės pabrėžia: gydyti reikia simptomines ir kliniškai reikšmingas bradikardijas, ne skaičių „ant popieriaus“.

Gyvenimo būdas ir prevencija: kaip sumažinti riziką

Daugelį su ritmu susijusių problemų veikia kasdieniai įpročiai.

Kasdieniai patarimai

Miegas: 7–9 valandos kokybiško miego, pastovus režimas.
Skysčiai: pakankamas vandens kiekis, ypač po krūvio ar karštomis dienomis.
Mityba: kalio (daržovės, pupelės, bananas), magnio (riešutai, sėklos, žalios lapinės), kalcio (pieno produktai, brokoliai) šaltiniai. Subalansuotas druskos vartojimas.
Kavos ir energinių gėrimų saikas: staigūs kiekiai gali iškreipti ritmą (dažniau didina), o vėliau – „atkritimas“ su lėtesniu pulsu.
Alkoholis: ribokite – naktinės aritmijos ir ritmo svyravimai dažnėja po gausesnio vartojimo.
Venkite staigių temperatūros kontrastų (karšta pirtis + ledinis dušas), jei linkę į svaigimą ar turite žemą pulsą.
Atsargiai su kvėpavimo sulaikymu ir intensyviais įtempimais (Valsalvos manevras) – jie gali trumpam sulėtinti ritmą.

Protingas sportas

Reguliarus ištvermės krūvis 150–300 min. per savaitę, pridedant 2–3 jėgos treniruotes.
Krūvį didinkite palaipsniui; stebėkite, ar širdis adekvačiai pagreitėja krūvio metu ir atsistato po jo.
Jei krūvio metu alpstate ar jaučiate stiprų galvos svaigimą – nutraukite ir pasitikrinkite.

Vaistų ir papildų sauga

Peržiūrėkite visus vartojamus preparatus su gydytoju ar vaistininku, kad išvengtumėte sąveikų, lemiančių bradikardiją.
Elektrolytų papildus vartokite tikslingai, įvertinę kraujo tyrimus. „Atsargai“ gerti nėra saugu.

Specialios situacijos: kas dar svarbu

Sportininkai

Ramybės pulsas 40–55 dažnai normalus, jei gera savijauta ir nėra alpimų.
Signalai pasitikrinimui: naujai krentantis pulsas, negalėjimas pakelti krūvio, naktiniai prabudimai su dusuliu, šeiminė staigių mirčių istorija.

Senjorai

Amžiui bėgant didėja laidumo sutrikimų rizika. Net lengvi simptomai verti kardiologo dėmesio.
Didesnė vaistų sąveikų ir elektrolitų svyravimų tikimybė.

Nėštumas

Dažniausiai pulsas nėštumo metu šiek tiek padidėja. Jeigu jis žemas ir pasireiškia silpnumu ar alpimu – reikalinga apžiūra.

Vaikai ir paaugliai

Normos skiriasi pagal amžių. Paauglių, ypač sportuojančių, ramybės pulsas gali būti apie 50–60. Simptomai – pagrindinis orientyras.

Praktinė mini atmintinė: ką daryti, jei jūsų pulsas 50

Įsivertinkite savijautą: ar yra svaigimas, silpnumas, dusulys, krūtinės skausmas? Jei taip – reaguokite skubiai.
Patikrinkite vaistus ir papildus: ar neseniai keitėte dozes?
Išgerkite vandens, ramiai atsisėskite ar atsigulkite, pakelkite kojas, jei svaigsta.
Išmatuokite pulsą ir kraujospūdį dar kartą po 10–15 min.
Užsirašykite simptomus ir laiką; susitarkite dėl vizito pas šeimos gydytoją ar kardiologą.

Ką sako patikimi šaltiniai

Europos kardiologų draugijos gairės pabrėžia: gydymo reikia, kai bradikardija sukelia simptomus ar sutrinka širdies laidumas; stimuliatorius skiriamas esant aukšto laipsnio blokadoms ir simptominei sinusinio mazgo disfunkcijai.
Pasaulio sveikatos organizacijos ir didžiųjų universitetinių klinikų rekomendacijos akcentuoja priežasties paiešką: skydliaukė, elektrolitai, vaistai, struktūrinės širdies ligos, miego apnėja.
Didelės apimties stebėjimo tyrimai rodo, kad fiziškai aktyvių asmenų žemesnis ramybės pulsas siejasi su geresniu širdies ir kraujagyslių pajėgumu ir ilgesne gyvenimo trukme, jei nėra simptomų.

(Praktinis patarimas: patikimų gairių išvadas trumpai aptars jūsų gydytojas, pritaikydamas jas individualiai situacijai.)

DUK (People Also Ask)

Ar pulsas 50 visada pavojingas?

Ne. Jei jaučiatės gerai, esate fiziškai aktyvūs, toks pulsas gali būti normalus. Pavojus kyla, kai prisideda simptomai (alpimas, krūtinės skausmas, dusulys) arba nustatomi laidumo sutrikimai.

Koks pulsas laikomas per žemu?

Bendra riba – mažiau nei 60. Tačiau „per žemas“ praktikoje reiškia „sukeliantis simptomus“ ar siejamas su EKG laidumo sutrikimais. Pulsas mažesnis nei 40, ypač su simptomais, dažniau reikalauja skubaus įvertinimo.

Ar galima padidinti pulsą kava?

Kofeinas dažniausiai trumpam padidina pulsą, bet tai nėra gydymas. Jei žemas pulsas sukelia simptomus, geriau ieškoti priežasties, o ne maskuoti ją kava. Be to, vėlesnis „atkritimas“ gali vėl lėtinti ritmą.

Ar sportininkui pulsas 50 normalu?

Dažnai taip. Jei nėra galvos svaigimo, alpimų, krūvio netoleravimo ar naktinių simptomų, tai gali būti fiziologija. Vis dėlto periodinė širdies patikra sportuojantiems – protingas sprendimas.

Ką daryti, jei pulsas 50 ir svaigsta galva?

Atsisėskite ar atsigulkite, pakelkite kojas, išgerkite vandens, giliai, ramiai kvėpuokite. Jei per kelias minutes nepagerėja, atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys ar alpstate – skambinkite 112.

Išvada: svarbiausios įžvalgos ir veiksmai

Įsivertinkite kontekstą: žemas pulsas be simptomų dažnai yra normalu, su simptomais – priežastis veikti.
Fiksuokite duomenis: matuokite pulsą taisyklingai, pasižymėkite laiką, spaudimą, simptomus ir vaistus.
Pasitikrinkite priežastis: vaistai, skydliaukė, elektrolitai, miego apnėja – dažni „kaltininkai“.
Neatidėliokite pagalbos: raudonų vėliavų atveju – skubi medicinos pagalba; kitu atveju – planinė kardiologo konsultacija.
Rūpinkitės pagrindais: miegas, skysčiai, subalansuota mityba, protingas krūvis ir alkoholio bei stimuliantų saikas padeda stabilizuoti ritmą.

Ramybės pulsas 50 gali būti ir sveikatos, ir sutrikimo ženklas. Stebėkite savo kūną, remkitės patikimais duomenimis ir bendradarbiaukite su gydytoju – taip priimsite teisingus sprendimus laiku.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!