Širdies permušimai vis dažnėja: 7 priežastys, kodėl šiemet tiek daug žmonių jaučia nereguliarų plakimą

Pastaraisiais mėnesiais vis daugiau žmonių pastebi tą patį keistą pojūtį: lyg širdis praleistų dūžį, staiga stipriau suplaktų ar trumpam „susimėtytų“. Vieniems tai nutinka po kavos, kitiems – vakare ramiai sėdint, o dalis net pabunda naktį nuo neįprasto plakimo.

Nors širdies permušimai dažnai būna nepavojingi, jų dažnėjimas nėra atsitiktinis. Tam įtakos turi stresas, miego stoka, skysčių ir mineralų trūkumas, infekcijos, hormonų pokyčiai ir net kasdieniai įpročiai, kurių dažnas neįvertina. Svarbiausia suprasti, kada tai laikinas organizmo signalas, o kada jau verta nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kas yra širdies permušimai ir kodėl jų daugėja?

Širdies permušimai dažniausiai apibūdina pojūtį, kai širdis plaka neįprastai: per greitai, nelygiai, stipriau arba tarsi „iškrenta“ vienas dūžis. Mediciniškai tai dažnai siejama su ekstrasistolėmis – papildomais širdies susitraukimais, kurie gali pasitaikyti ir visiškai sveikiems žmonėms.

Pats pojūtis dažnai gąsdina labiau nei jo priežastis. Žmogus staiga pajunta smūgį krūtinėje, trumpą pauzę, o po jos – stipresnį dūžį. Tai primena automobilio variklį, kuris akimirkai „užsikosti“, bet vėl dirba toliau. Kartais tai nepavojinga, tačiau pasikartojantys epizodai rodo, kad organizmas patiria apkrovą.

Medikai pastebi, kad pastaruoju metu tokių nusiskundimų daugėja. Tam yra kelios aiškios priežastys.

1. Lėtinis stresas tapo kasdienybe

Ilgalaikis stresas stipriai veikia autonominę nervų sistemą. Kai organizmas nuolat veikia tarsi „pavojaus režimu“, padidėja adrenalino ir kitų streso hormonų kiekis. Širdis į tai reaguoja greičiau ir jautriau.

Kardiologai dažnai pabrėžia, kad ne vienas pacientas pirmuosius permušimus pajunta ne po didelės fizinės apkrovos, o po emocinio nuovargio, įtampos darbe, nerimo ar ilgai besitęsiančio miego trūkumo.

2. Miego stoka išderina visą sistemą

Kai žmogus kelias savaites ar mėnesius miega per trumpai, širdis ilsisi prasčiau. Sutrikęs miegas veikia hormonų pusiausvyrą, kraujospūdį ir nervų sistemos atsaką į dirgiklius. Dėl to net nedidelis kofeino kiekis ar emocinis impulsas gali sukelti nereguliarų plakimą.

Miego medicina tai aiškina paprastai: jei smegenys ir nervų sistema neatsistato, širdis taip pat tampa jautresnė.

3. Žmonės suvartoja daugiau stimuliatorių nei mano

Kava, energiniai gėrimai, stipri arbata, kai kurie papildai prieš treniruotes, nikotinas – visa tai gali veikti širdies ritmą. Dažnas žmogus nesumuoja bendro kiekio per dieną. Rytinė kava, pietų metu dar viena, vėliau stipri arbata, o vakare nuovargiui įveikti dar energinis gėrimas. Organizmas tokį derinį jaučia.

4. Daugėja paslėptų išsekimo ženklų

Net jei kraujo tyrimai „dar normos ribose“, kūnas gali būti išsekęs. Per mažas kalorijų kiekis, nereguliarus valgymas, per intensyvus sportas, menkas atsistatymas po ligų – visa tai didina širdies jautrumą.

Dažniausios širdies permušimų priežastys kasdieniame gyvenime

Dažniausiai širdies ritmą išbalansuoja ne viena, o kelios priežastys vienu metu. Pavyzdžiui, žmogus mažai miega, geria daug kavos, per mažai valgo dieną ir vakare persivalgo. Tada permušimai atrodo lyg atsiradę „iš niekur“, nors iš tiesų organizmas jau kurį laiką siunčia signalus.

Stresas ir nerimas

Stresas yra viena dažniausių priežasčių. Kai nervų sistema tampa įtempta, širdis ima plakti greičiau, stipriau ir ne taip tolygiai. Kai kuriems žmonėms permušimai atsiranda net tada, kai išorėje jau ramu – pavyzdžiui, vakare ar naktį. Taip nutinka todėl, kad organizmas tik tuomet „leidžia“ pajusti visą dieną sukauptą įtampą.

Elektrolitų trūkumas

Širdies raumeniui būtini mineralai:

• magnis
• kalis
• natris
• kalcis

Kai jų pusiausvyra sutrinka, elektriniai impulsai širdyje gali sklisti ne taip stabiliai. Tai dažniau nutinka po:

• gausaus prakaitavimo
• viduriavimo ar vėmimo
• griežtų dietų
• dehidratacijos
• intensyvaus sporto be tinkamo atsistatymo

Europos maisto saugos tarnyba pabrėžia, kad magnis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, o kalis prisideda prie normalios raumenų funkcijos ir kraujospūdžio palaikymo. Širdis yra raumuo, todėl šių medžiagų trūkumas gali pasireikšti labai aiškiai.

Per daug kofeino ir kitų stimuliatorių

Ne visi vienodai jautrūs kofeinui. Vienas žmogus gali išgerti du puodelius kavos ir nejausti nieko, o kitam jau po vieno puodelio atsiranda širdies plakimo šuoliai, nerimas, rankų drebėjimas.

Ypač dažnai problemų kyla tada, kai kofeinas vartojamas:

• nevalgius
• po blogos nakties
• kartu su energiniais gėrimais
• prieš fizinį krūvį
• esant dehidratacijai

Miego trūkumas ir nereguliarus ritmas

Širdis nemėgsta chaoso. Jei vieną dieną miegate 5 valandas, kitą – 9, o savaitgaliais viską „atsigriebiate“, organizmas netenka ritmo. Toks svyravimas veikia širdies plakimą labiau, nei daugelis galvoja.

Persivalgymas ir vėlyvas valgymas

Dalis žmonių permušimus pajunta po gausios vakarienės. Taip nutinka todėl, kad virškinimas taip pat reikalauja daug organizmo resursų. Jei valgoma vėlai, riebiai, gausiai ir po to einama gulti, širdis gali reaguoti stipresniu ar nelygesniu plakimu.

Hormoniniai pokyčiai

Neritmiškas širdies plakimas dažnesnis:

• perimenopauzės ir menopauzės metu
• esant skydliaukės sutrikimams
• kai svyruoja cukraus kiekis kraujyje
• po stiprių virusinių infekcijų

Ypač svarbi skydliaukė. Per aktyvi jos veikla gali tiesiogiai skatinti širdies ritmo sutrikimus. Todėl kartais žmogus ieško problemos širdyje, o tikroji priežastis slypi hormoninėje sistemoje.

Maži dalykai, kurie išbalansuoja širdies ritmą labiau, nei manote

Būtent čia slypi svarbi priežastis, kodėl daug žmonių šiemet dažniau skundžiasi širdies permušimais. Ne vienas didelis veiksnys, o daug mažų.

Sezonų kaita ir organizmo prisitaikymas

Pavasarį ir rudenį žmonės dažniau pastebi savijautos pokyčius. Trumpėja ar ilgėja diena, kinta temperatūra, mažėja arba daugėja natūralios šviesos, keičiasi aktyvumas. Visa tai veikia miegą, hormonų ritmą ir nervų sistemą.

Kai kurie šeimos gydytojai ir kardiologai praktikoje mato, kad pereinamaisiais sezonais pacientai dažniau skundžiasi ne tik nuovargiu, bet ir nereguliariu plakimu.

Paslėpta dehidratacija

Daugelis įsivaizduoja, kad dehidratacija reiškia tik stiprų troškulį karštą dieną. Tačiau net lengvas skysčių trūkumas gali paveikti kraujospūdį ir širdies ritmą. Ypač jei žmogus geria daug kavos, mažai vandens ir aktyviai juda.

Mini kontrolinis sąrašas:

• Ar ryte atsikeliate sausa burna?
• Ar dieną retai geriate vandenį?
• Ar šlapimas dažnai tamsus?
• Ar po fizinio krūvio nepapildote skysčių?

Jei į kelis klausimus atsakėte „taip“, širdies permušimai gali būti bent iš dalies susiję su skysčių trūkumu.

Po virusų likęs poveikis

Po infekcijų organizmas dar kurį laiką gali būti jautresnis. Net jei temperatūros nebėra, širdis, nervų sistema ir bendras tonusas ne visada atsistato iškart. Kai kuriems žmonėms po virusinių ligų kelias savaites ar ilgiau išlieka:

• padažnėjęs pulsas
• silpnumas
• permušimų pojūtis
• mažesnis fizinis pajėgumas

Tokiais atvejais svarbu neskubėti grįžti prie intensyvaus krūvio.

Vaistai ir papildai

Širdies ritmą gali keisti ne tik receptiniai vaistai, bet ir nekalti atrodantys preparatai:

• nosies gleivinę sutraukiantys vaistai
• kai kurie papildai energijai
• riebalų deginimą skatinantys produktai
• didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės
• žoliniai preparatai su stimuliuojančiu poveikiu

Jei permušimai prasidėjo pradėjus vartoti naują priemonę, tai būtina įvertinti.

Kada širdies permušimai yra nepavojingi, o kada būtina kreiptis į gydytoją?

Ne kiekvienas permušimas reiškia rimtą ligą. Tačiau yra aiškūs signalai, kurių ignoruoti nereikėtų.

Dažniausiai nepavojingi atvejai

Dažniau permušimai būna laikini ir mažiau grėsmingi, jei:

• jie reti
• atsiranda po streso, kavos ar nuovargio
• praeina pailsėjus
• nėra kitų simptomų
• žmogus neturi žinomų širdies ligų

Vis dėlto net ir tokiais atvejais verta stebėti pasikartojimo dažnį.

Įspėjamieji simptomai

Kreiptis į gydytoją reikia kuo greičiau, jei permušimus lydi:

• dusulys
• galvos svaigimas
• alpimas ar beveik alpimo pojūtis
• spaudimas arba skausmas krūtinėje
• didelis silpnumas
• labai dažnas arba labai nereguliarus pulsas
• simptomai po fizinio krūvio

Ypač svarbu nedelsti, jei žmogus serga širdies liga, turi aukštą kraujospūdį, cukrinį diabetą ar šeimoje buvo staigių širdies įvykių.

Kokie tyrimai dažniausiai atliekami?

Gydytojas paprastai vertina ne vien širdį, o bendrą būklę. Dažniausiai skiriami:

• elektrokardiograma
• Holterio monitoravimas 24–48 val.
• kraujo tyrimai
• elektrolitų kiekio įvertinimas
• skydliaukės funkcijos tyrimai
• echokardiografija, jei reikia

Vilniaus universiteto ir kitų universitetinių klinikų specialistai ne kartą yra pabrėžę, kad ritmo sutrikimų diagnostikoje labai svarbus kontekstas: kada simptomai prasideda, kiek trunka, kas juos išprovokuoja, ar yra lydinčių požymių.

Kaip nuraminti širdį natūraliais būdais: kas iš tiesų padeda?

Kai permušimai susiję su gyvenimo būdu, dažnai padeda paprasti, bet nuoseklūs pokyčiai. Čia svarbiausia ne viena stebuklinga priemonė, o keli žingsniai kartu.

1. Atkurkite miego ritmą

Pabandykite bent 2 savaites:

• eiti miegoti tuo pačiu metu
• vengti ekranų 1 valandą prieš miegą
• nevartoti kofeino po pietų
• miegamajame palaikyti vėsią, tamsią aplinką

Tai gali atrodyti per paprasta, bet būtent nervų sistemos nuraminimas dažnai sumažina permušimų dažnį.

2. Sumažinkite stimuliatorių kiekį

Jei įtariate, kad kaltas kofeinas, nedarykite vienos klaidos – nekeiskite jo energiniais gėrimais ar papildais. Geriau 1–2 savaitėms aiškiai sumažinkite bendrą kiekį ir stebėkite, kaip reaguoja organizmas.

3. Rūpinkitės skysčiais ir mineralais

Kasdienėje mityboje dažniau rinkitės produktus, turinčius magnio ir kalio:

• bananus
• avokadus
• pupeles
• lęšius
• špinatus
• moliūgų sėklas
• grikius
• bulves
• natūralų jogurtą

Jei gausiai prakaituojate, sergate virškinimo sutrikimu ar daug sportuojate, poreikis gali būti didesnis. Tačiau papildus verta vartoti ne aklai, o pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

4. Nepraleiskite valgymų

Staigūs cukraus kiekio svyravimai kai kuriems žmonėms taip pat gali sukelti širdies plakimo pokyčius. Ilgas nevalgymas, po kurio seka didelis maistas, nėra palankus ritmui.

Paprasta taisyklė: geriau reguliariai ir saikingai, nei retai ir gausiai.

5. Mažinkite bendrą nervų sistemos perkrovą

Naudingi ne tik „dideli“ sprendimai, bet ir maži ritualai:

• 10–20 minučių ramaus vaikščiojimo
• kvėpavimo pratimai
• mažiau informacinio triukšmo vakare
• reguliarios pertraukos dienos metu
• mažesnis intensyvumas po ligos ar sunkaus laikotarpio

6. Veskite simptomų užrašus

Tai labai praktiška. Užsirašykite:

• kada prasideda permušimai
• ką tądien valgėte ir gėrėte
• kiek miegojote
• ar patyrėte stresą
• ar sportavote
• kokie buvo kiti simptomai

Tokie užrašai padeda ne tik jums, bet ir gydytojui.

Ką sako specialistai ir mokslu pagrįstos įžvalgos?

Mokslinė literatūra rodo, kad širdies ritmo pojūčiai labai dažnai susiję su autonominės nervų sistemos aktyvumu, stresu, miegu ir gyvenimo būdu. Klinikiniuose stebėjimuose matoma, kad daliai žmonių simptomai sumažėja vien pakoregavus kasdienius įpročius.

Ekspertai dažnai pabrėžia tris svarbias tiesas:

• ne kiekvienas permušimas yra pavojingas
• pasikartojantys simptomai neturėtų būti ignoruojami
• širdies ritmą reikia vertinti kartu su bendra žmogaus sveikata

Būtent todėl vien tik atsitiktinai išmatuotas pulsas nepasako visos istorijos. Svarbu, kaip gyvenate, ką vartojate, kaip miegate ir kaip atsigavote po ligų ar streso.

DUK: dažniausi klausimai apie širdies permušimus

Ar širdies permušimai visada reiškia širdies ligą?

Ne. Dažnai juos sukelia stresas, miego stoka, kofeinas, dehidratacija ar elektrolitų disbalansas. Tačiau jei simptomai kartojasi ar stiprėja, būtina išsitirti.

Ar magnis gali padėti nuo širdies permušimų?

Kai kuriais atvejais taip, ypač jei yra magnio trūkumas ar didesnis jo poreikis. Vis dėlto ne visi permušimai kyla dėl magnio stokos, todėl vien papildų nepakanka.

Kada dėl permušimų reikėtų skubiai kreiptis pagalbos?

Nedelskite, jei atsiranda dusulys, skausmas krūtinėje, alpimas, stiprus galvos svaigimas ar labai nereguliarus ir greitas pulsas.

Ar kava tikrai gali sukelti nereguliarų širdies plakimą?

Jautriems žmonėms taip. Ypač jei kava geriama nevalgius, po bemiegės nakties, kartu su kitais stimuliatoriais arba per dideliais kiekiais.

Ar širdies permušimai gali atsirasti naktį?

Taip. Naktį žmogus labiau jaučia kūno signalus. Be to, vakare išryškėja dienos stresas, persivalgymas, kofeino poveikis ar nervų sistemos įtampa.

Išvada: ką verta padaryti jau dabar

Širdies permušimai dažnai yra ne liga, o signalas, kad organizmas išsibalansavo. Kartais pakanka kelių korekcijų, kad širdis vėl plaktų ramiau. Tačiau jei simptomai dažnėja ar juos lydi kiti požymiai, delsti nereikia.

Štai 5 svarbiausi žingsniai:

• 1. Bent savaitę stebėkite, kas išprovokuoja permušimus: kava, stresas, miego stoka, vėlyvas valgymas ar fizinis krūvis.
• 2. Sumažinkite stimuliatorius ir padidinkite vandens kiekį kasdien.
• 3. Įtraukite daugiau magnio ir kalio turinčių produktų į mitybą.
• 4. Atkurkite reguliarų miego ritmą ir mažinkite vakarinę nervų sistemos apkrovą.
• 5. Jei permušimai kartojasi dažnai arba juos lydi dusulys, silpnumas, svaigimas ar krūtinės spaudimas, kreipkitės į gydytoją.

Širdis retai „kalba“ be priežasties. Kuo anksčiau įsiklausysite, tuo lengviau bus atkurti pusiausvyrą.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!