Pavojingas pulsas: kada širdies ritmas kelia grėsmę gyvybei ir kokių veiksmų imtis nedelsiant - Aspektas

Pulsas yra vienas paprasčiausių, bet kartu ir svarbiausių rodiklių, parodančių, kaip dirba širdis. Daug žmonių žino, kad „normalus pulsas“ dažniausiai svyruoja tarp 60 ir 100 dūžių per minutę ramybės būsenoje, tačiau vien skaičiaus nepakanka. Svarbu suprasti, kada nukrypimai gali būti nepavojingi, o kada jie signalizuoja skubią medicininę problemą.

Jei kada nors pastebėjote labai greitą, labai lėtą ar nereguliarų pulsą, ši informacija gali padėti greičiau įvertinti situaciją. Žemiau rasite aiškias pulso ribas, pavojingus simptomus, galimas priežastis, matavimo būdus ir veiksmus, kurių verta imtis iš karto.

Koks yra normalus pulsas ir kada jis tampa pavojingas?

Suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje dažniausiai yra nuo 60 iki 100 dūžių per minutę. Tačiau realybėje svarbu vertinti ne tik ribas, bet ir bendrą savijautą, amžių, fizinį pasirengimą, vartojamus vaistus bei tai, ar pulsas yra reguliarus.

Normalus pulsas ramybės būsenoje

Daugumai suaugusiųjų įprastu laikomas toks pulsas:

60–100 dūžių per minutę ramybės būsenoje
sportuojantiems ar fiziškai labai aktyviems žmonėms pulsas gali būti ir mažesnis nei 60
emocinis stresas, kava, karščiavimas ar dehidratacija pulsą gali laikinai padidinti

Amerikos širdies asociacija ir daugelis kardiologijos gairių pabrėžia, kad vienkartinis nukrypimas dar nebūtinai reiškia ligą. Daug svarbiau, ar rodiklis kartojasi, ar jį lydi simptomai.

Kada pulsas laikomas per žemu?

Per žemas pulsas vadinamas bradikardija. Dažniausiai taip vadinamas pulsas, mažesnis nei 60 dūžių per minutę. Tačiau pavojus priklauso nuo aplinkybių.

Didesnį nerimą kelia:

pulsas mažesnis nei 50, jei žmogus nesportuoja ir blogai jaučiasi
pulsas mažesnis nei 40 ramybės būsenoje
žemas pulsas kartu su silpnumu, alpimu, galvos svaigimu ar dusuliu

Kada pulsas laikomas per aukštu?

Per aukštas pulsas vadinamas tachikardija. Suaugusiam žmogui ramybės būsenoje ji dažniausiai apibrėžiama kaip daugiau nei 100 dūžių per minutę.

Pavojingesnės situacijos:

ramybės būsenoje pulsas virš 120–130
pulsas virš 140 be aiškios priežasties
labai greitas ir kartu nereguliarus pulsas
greitas pulsas su krūtinės skausmu, dusuliu ar sąmonės sutrikimu

Orientacinė pulso lentelė

Pulso dažnis ramybės būsenoje	Galimas vertinimas	Ką tai gali reikšti
Mažiau nei 40	Pavojingai žemas	Galimas rimtas ritmo sutrikimas, reikia skubaus vertinimo
40–59	Žemas	Gali būti normalu sportininkams, bet su simptomais reikia gydytojo
60–100	Įprastas	Daugumai suaugusiųjų normali riba
101–120	Padidėjęs	Gali lemti stresas, karščiavimas, skysčių trūkumas, vaistai
121–140	Labai aukštas	Reikia įvertinti priežastį, ypač jei ramybės būsenoje
Daugiau nei 140	Pavojingai aukštas	Gali kelti grėsmę, ypač esant simptomams

Ši lentelė yra orientacinė. Tikslus pavojingumo vertinimas priklauso nuo žmogaus būklės ir simptomų.

Koks pulsas pavojingas gyvybei: svarbiausi įspėjamieji signalai

Pavojų kelia ne tik pats skaičius. Kartais net vidutiniškai pakitęs pulsas gali būti rimtos būklės ženklas, jei kartu atsiranda kiti simptomai. Širdis veikia kaip siurblys. Jei ritmas per lėtas, organai gali negauti pakankamai kraujo. Jei per greitas ar chaotiškas, širdis nespėja efektyviai prisipildyti ir išstumti kraujo.

Kada būtina skubi pagalba

Nedelsdami kreipkitės į skubią medicinos pagalbą, jei pulsą lydi bent vienas iš šių simptomų:

krūtinės skausmas ar spaudimas
dusulys
alpimas arba beveik alpimas
staigus stiprus silpnumas
sumišimas
pamėlynavusios lūpos ar oda
labai stiprus širdies plakimas
nereguliarus ritmas kartu su bloga savijauta

Jei žmogus praranda sąmonę, sunkiai kvėpuoja arba nereaguoja, reikia skambinti skubios pagalbos numeriu nedelsiant.

Pavojingai žemas pulsas

Pavojingai žemas pulsas dažniausiai kelia grėsmę tada, kai širdis nebesugeba užtikrinti pakankamos kraujotakos. Tai gali atsitikti dėl laidumo sutrikimų širdyje, tam tikrų vaistų poveikio, elektrolitų disbalanso ar kitų ligų.

Ypač pavojingos situacijos:

pulsas mažesnis nei 40
pulsas mažėja staiga
atsiranda sąmonės pritemimas
žmogus atrodo išsekęs, blyškus, šaltu prakaitu

Kai kuriems ištvermės sportininkams 40–50 dūžių per minutę gali būti norma. Tačiau jei nesate sportininkas ir jaučiatės blogai, toks rodiklis nėra „tiesiog lėtas pulsas“.

Pavojingai aukštas pulsas

Labai aukštas pulsas reiškia, kad širdis dirba neekonomiškai. Jei tai tęsiasi, gali kristi kraujospūdis, blogėti aprūpinimas deguonimi, didėti komplikacijų rizika.

Didžiausią nerimą kelia:

daugiau nei 140 dūžių per minutę ramybėje
staiga prasidėjęs „šuoliuojantis“ pulsas
labai greitas ir nereguliarus ritmas
pulso padidėjimas be fizinio krūvio, karščiavimo ar streso

Anot universitetinių ligoninių kardiologų, vienas pavojingiausių dalykų yra ne pats greitis, o tai, kad žmogus delsia. Ypač jei simptomai priskiriami „nerimui“ ar „nuovargiui“, nors iš tiesų gali būti ritmo sutrikimas.

Pavojingo pulso priežastys: nuo nekaltų veiksnių iki rimtų ligų

Pulso pokyčius gali lemti ir visai paprasti dalykai, ir rimtos širdies bei kitų organų problemos. Todėl svarbu ne spėlioti, o suprasti galimas priežastis.

Širdies ritmo sutrikimai

Viena dažniausių priežasčių, kodėl pulsas tampa pavojingas, yra aritmijos. Tai širdies ritmo sutrikimai, kai impulsai formuojasi ar sklinda netaisyklingai.

Dažnesni sutrikimai:

prieširdžių virpėjimas
supraventrikulinė tachikardija
skilvelinė tachikardija
sinusinė bradikardija
atrioventrikulinė blokada

Kai kurie jų gali sukelti insultą, sąmonės netekimą ar net staigią mirtį, jei nėra gydomi.

Vaistai ir medžiagos

Pulsą gali pakeisti:

kraujospūdį mažinantys vaistai
beta adrenoblokatoriai
kai kurie antiaritminiai vaistai
skydliaukės hormonai
stimuliuojančios medžiagos
didelis kofeino kiekis
alkoholis
narkotinės medžiagos

Svarbu niekada savavališkai nenutraukti gydymo. Jei įtariate, kad kaltas vaistas, tai turi įvertinti gydytojas.

Elektrolitų disbalansas ir skysčių trūkumas

Širdis ypač jautri kalio, magnio, kalcio ir natrio pusiausvyrai. Vėmimas, viduriavimas, gausus prakaitavimas ar nepakankamas skysčių vartojimas gali pakeisti elektrolitų lygį ir išprovokuoti ritmo sutrikimus.

Dažni požymiai:

mėšlungis
silpnumas
širdies permušimai
galvos svaigimas
nuovargis

Skydliaukės ir hormonų sutrikimai

Skydliaukė veikia visą medžiagų apykaitą, todėl jos sutrikimai dažnai atsispindi pulse.

hipertireozė dažniau didina pulsą
hipotireozė gali jį lėtinti

Taip pat pulsą veikia menopauzė, mažakraujystė, infekcijos ir karščiavimas.

Stresas, panika ir miego stoka

Nors emocinės priežastys dažnai nėra gyvybei pavojingos, jos gali sukelti labai nemalonius simptomus. Panikos priepuolio metu pulsas gali stipriai pagreitėti. Vis dėlto savarankiškai nuspręsti, kad tai „tik stresas“, neverta, ypač jei simptomai atsirado pirmą kartą arba yra neįprastai stiprūs.

Kaip teisingai matuoti pulsą namuose

Tikslus matavimas padeda nepervertinti ir nenuvertinti situacijos. Klaidos čia labai dažnos. Žmonės pulsą matuoja vos kelias sekundes, po fizinio aktyvumo ar būdami išsigandę, tada iškart daro išvadas.

Matavimas ant riešo

Atsisėskite ir bent 5 minutes pabūkite ramiai.
Padėkite rodomąjį ir vidurinį pirštą ant vidinės riešo pusės, po nykščiu.
Švelniai spauskite, kol pajusite pulsą.
Skaičiuokite dūžius 30 sekundžių ir padauginkite iš 2.
Jei ritmas nereguliarus, skaičiuokite visą minutę.

Matavimas ant kaklo

Uždėkite du pirštus ant kaklo šono, šalia trachėjos.
Nespauskite per stipriai.
Skaičiuokite taip pat kaip ir matuojant ant riešo.

Kada matavimas bus tiksliausias

Geriausia pulsą matuoti:

ryte, prieš kavą
po 5–10 minučių ramybės
ne iškart po sporto
ne iškart po emocinio streso
kelias dienas iš eilės tuo pačiu metu, jei norite palyginti

Išmanusis laikrodis ar aparatas: ar galima pasitikėti?

Išmanieji laikrodžiai gali būti naudingi stebėjimui, bet jie nėra tobuli. Ypač jei judate, prakaituojate ar laikrodis netinkamai prigludęs. Jei įrenginys rodo neįprastą pulsą, verta pasitikrinti rankiniu būdu arba naudoti patikimą kraujospūdžio matuoklį.

Ką daryti, jei pulsas per žemas arba per aukštas?

Svarbiausia taisyklė paprasta: žiūrėkite ne tik į skaičių, bet ir į savijautą. Jei savijauta bloga, nelaukite.

Jei pulsas per aukštas

Jei pulsas padidėjęs, bet žmogus sąmoningas ir kvėpuoja normaliai:

atsisėskite arba atsigulkite
nusiraminkite ir lėtai kvėpuokite
išgerkite vandens, jei galimas skysčių trūkumas
venkite kavos, energetinių gėrimų, nikotino
po 5–10 minučių pakartokite matavimą

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei:

pulsas ramybėje virš 140
skauda krūtinę
trūksta oro
alpstate ar jaučiate, kad galite apalpti
pulsas labai nereguliarus

Jei pulsas per žemas

Jei pulsas mažas ir jaučiate silpnumą:

atsisėskite arba atsigulkite
nebandykite staigiai stotis
stebėkite kvėpavimą ir sąmoningumą
pakartokite matavimą po kelių minučių

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei:

pulsas mažesnis nei 40
svaigsta galva
alpstate
skauda krūtinę
atsiranda sumišimas ar stiprus silpnumas

Ko nedaryti

neignoruokite pakartotinai pasikartojančių epizodų
nevartokite papildomų vaistų be gydytojo nurodymo
nepriskirkite visko vien stresui
neatidėliokite, jei yra krūtinės skausmas ar dusulys

Kaip gydytojai nustato, kodėl pulsas pavojingas?

Jei pulsas dažnai per žemas, per aukštas arba nereguliarus, gydytojas dažniausiai ieškos ne tik simptomo, bet ir priežasties. Tai svarbu, nes vienam žmogui gali reikėti tik koreguoti gyvenimo būdą, o kitam – skubaus gydymo.

Dažniausi tyrimai

Gydytojas gali skirti:

elektrokardiogramą
Holterio monitoravimą 24–72 valandoms
kraujo tyrimus
elektrolitų tyrimus
skydliaukės funkcijos tyrimus
echokardiografiją
fizinio krūvio mėginį

Galimi gydymo būdai

Priklausomai nuo priežasties, gali būti taikoma:

vaistų korekcija
skysčių ir elektrolitų atstatymas
skydliaukės gydymas
antiaritminiai vaistai
elektrinė kardioversija
širdies stimuliatorius
kateterinė abliacija

Šiuolaikinė kardiologija leidžia sėkmingai gydyti daugelį ritmo sutrikimų. Svarbiausia – nelaukti, kol epizodai kartosis ar sunkės.

Kaip sumažinti pavojingo pulso riziką kasdien?

Ne visų problemų galima išvengti, bet daugelį rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Širdis mėgsta ritmą, poilsį ir pastovumą.

Kasdieniai įpročiai, kurie padeda

reguliariai miegokite
gerkite pakankamai vandens
ribokite alkoholį
nepadauginkite kofeino
nerūkykite
judėkite reguliariai, bet protingai
stebėkite kraujospūdį
tikrinkite cholesterolį ir gliukozę
neignoruokite skydliaukės simptomų

Mini kontrolinis sąrašas širdies ritmui stebėti

Kartą per savaitę verta savęs paklausti:

koks mano pulsas ryte ramybės būsenoje?
ar jis pastaruoju metu pakito?
ar jaučiu permušimus?
ar dažniau svaigsta galva?
ar greitai uždūstu?
ar pradėjau vartoti naujų vaistų?

Tokie paprasti klausimai kartais padeda anksti pastebėti problemą.

DUK: dažniausi klausimai apie pavojingą pulsą

Ar 50 dūžių per minutę pulsas yra pavojingas?

Ne visada. Jei esate fiziškai aktyvus, jaučiatės gerai ir neturite simptomų, tai gali būti norma. Jei nesportuojate ir jaučiate silpnumą, svaigimą ar alpimą, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar 110 pulsas ramybės būsenoje jau pavojingas?

Tai nėra normalu ilgą laiką, tačiau ne visada reiškia gyvybei pavojingą būklę. Priežastis gali būti stresas, karščiavimas, skysčių trūkumas ar vaistai. Jei toks pulsas kartojasi arba lydi simptomai, reikia ištyrimo.

Koks pulsas laikomas pavojingu miego metu?

Miego metu pulsas dažnai natūraliai sumažėja. Tačiau labai žemas pulsas, ypač jei žmogus knarkia, dūsta miegodamas, prabunda išsigandęs ar dieną jaučia didelį nuovargį, gali rodyti miego apnėją ar kitą problemą.

Ar nereguliarus pulsas visada pavojingas?

Ne visada, bet jis visada vertas dėmesio. Kartais tai tik pavieniai permušimai, o kartais – prieširdžių virpėjimas ar kita aritmija. Jei nereguliarumas dažnas arba jį lydi simptomai, reikia kreiptis į gydytoją.

Kada dėl pulso reikia skambinti skubiai pagalbai?

Nedelsiant skambinkite, jei labai pakitusį pulsą lydi krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, sumišimas ar stiprus silpnumas. Taip pat tada, kai pulsas yra labai aukštas ar labai žemas ir žmogaus būklė akivaizdžiai blogėja.

Išvada: ką verta prisiminti ir pritaikyti šiandien

Pulsas yra tarsi greitas signalas apie tai, kaip jaučiasi jūsų širdis. Vien skaičiaus nepakanka, bet tam tikros ribos tikrai turėtų įspėti. Ypač tada, kai kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, alpimas ar didelis silpnumas.

Svarbiausi žingsniai:

pasimatuokite pulsą teisingai, ramybės būsenoje
stebėkite ne tik skaičių, bet ir simptomus
jei pulsas mažesnis nei 40 ar didesnis nei 140 ramybėje, neatidėliokite pagalbos
peržiūrėkite vaistus, skysčių vartojimą, miegą ir streso lygį
jei epizodai kartojasi, kreipkitės į šeimos gydytoją ar kardiologą

Jei abejojate, geriau pasitikrinti anksčiau nei per vėlai. Širdies ritmo sutrikimai dažnai yra sėkmingai gydomi, kai pastebimi laiku.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!