|

Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo: kas iš tiesų padeda, o kada būtina kreiptis į gydytoją

Galvos svaigimas nėra tik „nemalonus pojūtis“. Kai kambarys tarsi sukasi, kojos tampa minkštos, o atsistojus reikia įsikibti į sieną, nukenčia darbas, vairavimas, miegas ir paprasti kasdieniai judesiai. Dalis žmonių tokį svaigimą pajunta retai, pavyzdžiui, nepakankamai išgėrę vandens ar staigiai atsistoję. Kitiems jis kartojasi savaitėmis.

Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo gali padėti, kai priežastis susijusi su nuovargiu, skysčių trūkumu, įtampa, mitybos klaidomis ar lengvais kraujotakos svyravimais. Vis dėlto natūralios priemonės nėra stebuklingas pakaitalas gydytojo konsultacijai, ypač jei svaigimas atsirado staiga, stiprėja arba lydi kiti simptomai.

Geriausias rezultatas dažniausiai pasiekiamas ne viena arbata ar vienu papildu, o kelių dalykų deriniu: pakankamu skysčių kiekiu, reguliaria mityba, ramiu kvėpavimu, tinkamais pratimais ir aiškiu supratimu, kada nebedelsti.

Kodėl svaigsta galva: dažniausios priežastys, kurias verta atpažinti

Galvos svaigimas gali reikšti skirtingus pojūčius. Vienas žmogus sako, kad „sukasi kambarys“, kitas jaučia silpnumą, trečias – nestabilumą einant. Nuo pojūčio tipo dažnai priklauso ir tikėtina priežastis.

Dažniausiai pasitaikančios galvos svaigimo priežastys:

  • skysčių trūkumas;
  • staigus kraujospūdžio kritimas atsistojus;
  • vidinės ausies pusiausvyros sutrikimai;
  • mažas cukraus kiekis kraujyje;
  • pervargimas ir miego trūkumas;
  • stresas, nerimas, paviršutiniškas kvėpavimas;
  • mažakraujystė ar vitaminų bei mineralų trūkumas;
  • vaistų šalutinis poveikis;
  • infekcijos, migrena, širdies ritmo sutrikimai.

Medicinos šaltiniai pabrėžia, kad galvos svaigimas nėra viena liga, o simptomas. Mayo klinikos paaiškinimuose apie galvos svaigimą nurodoma, jog jo priežastys gali būti nuo paprastos dehidratacijos iki rimtesnių neurologinių ar širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Todėl pirmas žingsnis – ne griebtis visų priemonių iš eilės, o stebėti, kada ir kaip svaigimas prasideda.

Jei galva svaigsta ryte atsikėlus, verta pagalvoti apie kraujospūdį, skysčių trūkumą ar nepakankamą vakarienę. Jei pojūtis stiprėja pasukus galvą ar atsigulus ant vieno šono, galima įtarti vidinės ausies kilmės svaigimą. Jei kartu atsiranda širdies plakimas, dusulys, krūtinės skausmas ar kalbos sutrikimas, liaudiškų priemonių bandyti nereikėtų – reikia skubios medicinos pagalbos.

Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo: natūralios priemonės, kurios gali padėti

Liaudies medicinoje daug priemonių perduodama iš kartos į kartą, tačiau ne visos jos vienodai pagrįstos. Geriausia rinktis tas, kurios turi aiškų veikimo pagrindą: padeda atkurti skysčių balansą, palaiko cukraus kiekį kraujyje, mažina pykinimą, ramina nervų sistemą arba gerina kraujotaką.

Imbieras – kai svaigimą lydi pykinimas

Imbieras dažnai minimas kaip viena praktiškiausių natūralių priemonių nuo pykinimo ir lengvo svaigimo. Jis ypač tinka žmonėms, kuriems galvos svaigimas primena supimą automobilyje ar laive.

Moksliniuose leidiniuose imbieras dažniausiai nagrinėjamas dėl pykinimą mažinančio poveikio. Mokslinių publikacijų apžvalgose apie imbierą aprašoma, kad jis gali būti naudingas esant pykinimui, nors poveikis priklauso nuo dozės, žmogaus būklės ir priežasties.

Kaip vartoti:

  • nupjaukite 2–3 plonus šviežio imbiero griežinėlius;
  • užpilkite puodeliu karšto vandens;
  • palaikykite 8–10 minučių;
  • gerkite mažais gurkšniais.

Jei skonis per aštrus, galima įdėti šaukštelį medaus. Jautresnį skrandį turintiems žmonėms imbierą geriau vartoti po valgio. Atsargumo reikia vartojant kraują skystinančius vaistus ar turint kraujavimo riziką.

Vanduo su citrina ir žiupsneliu druskos – kai trūksta skysčių

Viena paprasčiausių priežasčių, kodėl svaigsta galva, yra dehidratacija. Ji gali atsirasti karštą dieną, po sporto, viduriavimo, vėmimo, gausesnio prakaitavimo ar tiesiog ilgai pamirštant gerti.

Europos maisto saugos tarnyba yra pateikusi orientacines rekomendacijas dėl vandens suvartojimo: suaugusioms moterims iš visų šaltinių per dieną vidutiniškai rekomenduojama apie 2 litrus, vyrams – apie 2,5 litro skysčių. Šios gairės aprašytos Europos maisto saugos tarnybos dokumentuose apie vandens poreikį.

Praktiškas gėrimas:

  • stiklinė vandens;
  • pusės citrinos sultys;
  • mažas žiupsnelis druskos;
  • pasirinktinai – šaukštelis medaus.

Toks gėrimas gali padėti, kai svaigimas susijęs su prakaitavimu, karščiu ar per mažu skysčių kiekiu. Vis dėlto žmonėms, kuriems ribojama druska dėl aukšto kraujospūdžio, inkstų ar širdies ligų, druskos dėti nereikėtų.

Medus su cinamonu – greitai energijai, bet ne kasdieniam „gydymui“

Medus suteikia greitai pasisavinamų angliavandenių. Tai gali būti naudinga, jei svaigimas atsirado ilgai nevalgius, po fizinio krūvio ar sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje. Cinamonas suteikia skonio, o kai kuriems žmonėms padeda sumažinti potraukį saldumynams.

Kaip vartoti:

  • pusė arbatinio šaukštelio cinamono;
  • vienas arbatinis šaukštelis medaus;
  • galima įmaišyti į šiltą vandenį arba arbatą.

Svarbu nepersistengti. Tai nėra priemonė diabetui ar kraujospūdžio sutrikimams gydyti. Sergantieji cukriniu diabetu medų turėtų vertinti kaip cukraus šaltinį ir vartoti tik suderinę su mitybos planu.

Ginkmedis – ne visiems tinkantis augalinis preparatas

Ginkmedis dažnai reklamuojamas kaip kraujotaką ir atmintį palaikanti priemonė. Kai kurie žmonės jį vartoja ir dėl galvos svaigimo, ypač jei įtaria, kad pojūtis susijęs su kraujotaka.

Čia reikia daugiau atsargumo nei su arbata. Ginkmedis gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais, kai kuriais antidepresantais, vaistais nuo traukulių. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio papildomos ir integracinės sveikatos centro informacijoje apie ginkmedį pabrėžiama, kad augaliniai preparatai gali turėti šalutinį poveikį ir sąveikų.

Jei norite išbandyti ginkmedžio ekstraktą, geriausia:

  • rinktis standartizuotą preparatą;
  • laikytis gamintojo dozavimo;
  • nevartoti kartu su kraują skystinančiais vaistais nepasitarus su gydytoju;
  • nutraukti vartojimą prieš operacijas, jei taip nurodo medikai.

Bazilikas, melisa ir mėta – kai svaigimą sustiprina įtampa

Ne kiekvienas galvos svaigimas kyla dėl vidinės ausies ar kraujospūdžio. Kartais žmogus ilgai sėdi įsitempęs, kvėpuoja paviršutiniškai, mažai valgo, geria daug kavos ir po kelių valandų pajunta lengvą nestabilumą.

Tokiu atveju gali padėti švelnios žolelių arbatos:

  • melisų;
  • mėtų;
  • bazilikų;
  • ramunėlių.

Jos ne „gydo“ galvos svaigimą tiesiogiai, bet padeda nurimti, lėčiau kvėpuoti, sumažinti įtampą. Jei svaigimas susijęs su nerimu, tokia rutina kartais duoda daugiau naudos nei dar vienas kavos puodelis.

Migdolai, sėklos ir magnis – nervų sistemai ir raumenų tonusui

Magnis dalyvauja nervų ir raumenų veikloje, energijos apykaitoje, kraujospūdžio reguliacijoje. Jo stoka nėra vienintelė galvos svaigimo priežastis, bet prasta mityba, stresas ir didelis fizinis krūvis gali didinti poreikį.

Į kasdienį racioną galima įtraukti:

  • migdolų;
  • moliūgų sėklų;
  • saulėgrąžų;
  • grikių;
  • avižų;
  • ankštinių daržovių;
  • juodojo šokolado su didesniu kakavos kiekiu.

Praktiškas variantas ryte: sauja per naktį mirkytų migdolų arba avižinė košė su sėklomis ir bananais. Tai ne momentinė pagalba stipriam svaigimui, bet geras ilgalaikis įprotis.

Mityba nuo galvos svaigimo: ką valgyti, o ko geriau vengti

Mityba tiesiogiai veikia cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį, skysčių pusiausvyrą ir nervų sistemos darbą. Jei žmogus pusryčiams išgeria tik kavos, pietus praleidžia, o vakare suvalgo sūrų ir riebų patiekalą, galvos svaigimo epizodai gali kartotis dažniau.

Produktai, kurie dažniausiai naudingi

Į racioną verta dažniau įtraukti:

  • lapines daržoves – špinatus, salotas, gražgarstes, lapinius kopūstus;
  • pilno grūdo produktus – avižas, grikius, ruduosius ryžius;
  • baltymų šaltinius – žuvį, kiaušinius, varškę, jogurtą, ankštinius;
  • vaisius ir uogas – bananus, obuolius, mėlynes, apelsinus;
  • riešutus ir sėklas – migdolus, graikinius riešutus, linų sėmenis;
  • raugintus pieno produktus – kefyrą, natūralų jogurtą;
  • pakankamai vandens, ypač ryte ir tarp valgymų.

Jei svaigimas susijęs su žemu kraujospūdžiu, kai kuriems žmonėms padeda reguliari mityba mažesnėmis porcijomis. Ilgi tarpai be maisto gali pabloginti savijautą.

Maistas, galintis pabloginti savijautą

Ne visiems reikia griežtų apribojimų, bet dažni kaltininkai yra šie:

  • labai sūrūs užkandžiai;
  • stipriai perdirbti mėsos gaminiai;
  • saldūs gazuoti gėrimai;
  • dideli kiekiai saldumynų;
  • alkoholis;
  • keli kavos puodeliai per trumpą laiką;
  • energiniai gėrimai;
  • riebus, sunkiai virškinamas maistas.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems riboti druskos suvartojimą iki mažiau nei 5 gramų per dieną. Per didelis druskos kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu ir širdies bei kraujagyslių rizika, apie tai plačiau rašoma Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose dėl druskos.

Įdomu tai, kad esant tam tikroms vidinės ausies ligoms, pavyzdžiui, Menjero ligai, gydytojai dažnai rekomenduoja mažinti druską, nes skysčių pusiausvyra gali turėti įtakos simptomams. Tačiau savarankiškai diagnozuoti tokios būklės nereikėtų.

Paprastas dienos planas, jei galva svaigsta dėl nuovargio ir nereguliarios mitybos

Ryte:

  • stiklinė vandens;
  • pilno grūdo košė arba kiaušiniai su daržovėmis;
  • kava tik po maisto, ne vietoj pusryčių.

Dieną:

  • pietūs su baltymais, daržovėmis ir sudėtiniais angliavandeniais;
  • vanduo mažais kiekiais kas kelias valandas;
  • jei reikia – užkandis: jogurtas, riešutai, bananas.

Vakare:

  • lengvesnė vakarienė;
  • mažiau druskos ir alkoholio;
  • ramus pasivaikščiojimas vietoj ilgo sėdėjimo.

Toks planas skamba paprastai, bet praktikoje būtent jis dažnai sumažina „neaiškaus silpnumo“ ir lengvo svaigimo epizodus.

Kvėpavimo, pusiausvyros ir vidinės ausies pratimai

Kai galvos svaigimas susijęs su įtampa, paviršutinišku kvėpavimu ar poziciniais vidinės ausies sutrikimais, pratimai gali būti labai naudingi. Juos reikia atlikti ramiai, saugioje vietoje, geriausia atsisėdus arba ant lovos.

Gilus kvėpavimas – greita pagalba įtampos metu

Jei pajutote, kad svaigimą lydi nerimas, spaudimas krūtinėje, paviršutiniškas kvėpavimas, išbandykite paprastą metodą:

  • atsisėskite;
  • pėdas pastatykite ant grindų;
  • įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki keturių;
  • trumpai sulaikykite kvėpavimą;
  • iškvėpkite lėtai, skaičiuodami iki šešių;
  • kartokite 3–5 minutes.

Šis pratimas padeda sulėtinti kvėpavimą ir sumažinti nervų sistemos sujaudinimą. Jei svaigimas stiprus, geriau atsigulti ant šono arba nuleisti galvą žemiau ir kviesti pagalbą.

Epley manevras – kai svaigimas kyla keičiant galvos padėtį

Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas atsiranda, kai vidinėje ausyje pasislenka smulkūs kalcio kristalai. Tuomet svaigimas dažnai prasideda pasukus galvą, verčiantis lovoje, lenkiantis ar žiūrint aukštyn.

Epley manevras yra vienas geriausiai žinomų metodų tokio tipo svaigimui mažinti. Jo veiksmingumas aprašomas ir klinikinėse rekomendacijose, o mokslinėse apžvalgose apie Epley manevrą nurodoma, kad jis gali padėti daugeliui pacientų, kai diagnozė aiški.

Bendras principas:

  • atsisėskite ant lovos;
  • pasukite galvą maždaug 45 laipsniais į svaigimą sukeliančią pusę;
  • greitai atsigulkite ant nugaros, galvą laikydami pasuktą;
  • pabūkite apie 30 sekundžių;
  • lėtai pasukite galvą į kitą pusę;
  • pasukite kūną ta pačia kryptimi;
  • po pusės minutės lėtai atsisėskite.

Pirmą kartą šį manevrą geriau atlikti su kineziterapeutu, gydytoju ar bent jau šalia esančiu žmogumi. Netinkamai atliekamas pratimas gali sustiprinti pykinimą ar išgąstį.

Brandt-Daroff pratimai – prisitaikymui ir pusiausvyrai

Šie pratimai dažnai taikomi žmonėms, kuriems kartojasi pozicinis svaigimas. Jie padeda smegenims prisitaikyti prie signalų iš vidinės ausies.

Kaip atlikti:

  • atsisėskite ant lovos krašto;
  • pasukite galvą 45 laipsniais į vieną pusę;
  • atsigulkite ant priešingo šono;
  • pabūkite 30 sekundžių arba kol svaigimas sumažės;
  • grįžkite į sėdimą padėtį;
  • pakartokite į kitą pusę.

Pradžioje gali svaigti labiau, todėl nereikėtų skubėti. Jei atsiranda stiprus pykinimas, vėmimas, galvos skausmas ar silpnumas, pratimus nutraukite.

Pusiausvyros treniruotė kasdienai

Kai ūmus svaigimas praeina, naudinga stiprinti pusiausvyrą:

  • lėtai vaikščioti tiesia linija;
  • stovėti suglaudus pėdas prie stabilios atramos;
  • kelis kartus per dieną švelniai pasukti galvą į šonus;
  • daryti kaklo ir pečių atpalaidavimo pratimus;
  • daugiau vaikščioti lauke, vengiant staigių judesių.

Vyresniems žmonėms svarbu pašalinti griuvimo riziką namuose: kilimėlius, laidus, slidžias grindis, prastą apšvietimą. Galvos svaigimas pavojingas ne tik pats savaime, bet ir dėl traumų.

Įpročiai, kurie dažnai išprovokuoja galvos svaigimą

Natūralios priemonės veikia silpniau, jei kasdieniai įpročiai nuolat provokuoja simptomus. Dažniausiai problemą palaiko ne vienas veiksnys, o jų derinys.

Per mažai vandens ir per daug kavos

Kava nebūtinai bloga, tačiau keli puodeliai be vandens ir maisto gali sukelti drebulį, širdies plakimą, nerimą ir svaigimą. Jei pastebite ryšį, pabandykite savaitę kavą gerti tik po valgio ir kiekvieną puodelį „atsverti“ stikline vandens.

Staigus atsistojimas

Kai kuriems žmonėms atsistojus trumpam sumažėja kraujospūdis. Tai vadinama ortostatine hipotenzija. Harvardo medicinos mokyklos leidiniuose aprašoma, kad kraujospūdžio kritimas atsistojus ypač dažnas vyresniame amžiuje, vartojant tam tikrus vaistus ar trūkstant skysčių.

Praktinis patarimas: prieš keldamiesi iš lovos pasėdėkite 30–60 sekundžių, pajudinkite pėdas, tik tada stokitės.

Miego trūkumas ir įtampa

Miego stoka silpnina dėmesį, didina jautrumą stresui ir gali sustiprinti galvos svaigimo pojūtį. Jei miegate po 5–6 valandas, o dieną laikotės ant kavos, natūralios priemonės veiks tik trumpai.

Padeda:

  • pastovus miego laikas;
  • mažiau ekranų prieš miegą;
  • lengva vakarienė;
  • vakarinis pasivaikščiojimas;
  • kvėpavimo pratimai.

Alkoholis ir rūkymas

Alkoholis gali paveikti vidinę ausį, skysčių pusiausvyrą, cukraus kiekį kraujyje ir miegą. Rūkymas blogina kraujagyslių būklę ir gali prisidėti prie kraujotakos problemų. Jei svaigimas kartojasi, alkoholis ir cigaretės yra vieni pirmųjų dalykų, kuriuos verta mažinti.

Kada liaudiškų priemonių nepakanka: simptomai, kurių negalima ignoruoti

Galvos svaigimas kartais būna rimtos būklės signalas. Natūralūs būdai tinka tik tada, kai simptomai lengvi, pažįstami ir nėra pavojaus ženklų.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei galvos svaigimą lydi:

  • staigus, labai stiprus galvos skausmas;
  • vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas;
  • kalbos sutrikimas;
  • veido perkreipimas;
  • dvejinimasis akyse;
  • sąmonės netekimas;
  • krūtinės skausmas;
  • stiprus dusulys;
  • nereguliarus širdies plakimas;
  • naujas svaigimas po galvos traumos;
  • aukšta temperatūra, kaklo sustingimas;
  • nuolatinis vėmimas.

Jungtinės Karalystės sveikatos tarnyba aiškina, kad galvos svaigimas ir vertigo dažnai būna nepavojingi, bet kai kuriais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas. Ypač jei simptomai kartojasi, trunka ilgiau nei kelias dienas arba trukdo vaikščioti.

Pas gydytoją verta kreiptis ir tada, kai:

  • svaigimas kartojasi kas savaitę ar dažniau;
  • atsirado klausos pablogėjimas ar ūžesys ausyse;
  • svaigimas prasidėjo pradėjus naujus vaistus;
  • pastebite neįprastą nuovargį, blyškumą, širdies plakimą;
  • sunku vairuoti ar dirbti;
  • jaučiate stiprią baimę dėl galimo griuvimo.

Gydytojas gali pasiūlyti kraujo tyrimus, kraujospūdžio matavimą gulint ir stovint, ausų apžiūrą, neurologinį įvertinimą ar nukreipti pas kineziterapeutą.

Dažniausios klaidos gydantis natūraliai

Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo gali būti naudingi, bet tik tada, kai naudojami protingai. Praktikoje dažnai kartojasi tos pačios klaidos.

Klaida: viską priskirti „kraujotakai“

Žmonės dažnai sako: „Matyt, prasta kraujotaka.“ Tačiau svaigimą gali sukelti vidinė ausis, migrena, vaistai, cukraus svyravimai, mažakraujystė, nerimas. Jei priežastis neaiški, vien kraujotakos „gerinimas“ gali neduoti jokios naudos.

Klaida: vartoti daug papildų vienu metu

Ginkmedis, magnis, geležis, vitaminai, žolelių ekstraktai – viskas kartu gali sukelti šalutinį poveikį ar sąveikas. Geriau pradėti nuo paprastų dalykų: vandens, mitybos, miego, kavos mažinimo. Papildus rinktis tik tada, kai aišku, kodėl jų reikia.

Klaida: ignoruoti vaistų poveikį

Kai kurie kraujospūdį mažinantys, raminamieji, migdomieji, antidepresantai ar šlapimą varantys vaistai gali sukelti svaigimą. Vaistų savarankiškai nutraukti negalima, bet apie simptomus būtina pasakyti gydytojui.

Klaida: daryti staigius pratimus be diagnozės

Epley manevras tinka ne visiems galvos svaigimo tipams. Jei svaigimą lydi neurologiniai simptomai, stiprus galvos skausmas ar sąmonės sutrikimas, jokių manevrų namuose atlikti nereikia.

Klaida: per mažai valgyti „dėl sveikatos“

Griežtos dietos, ilgas badavimas, labai mažai angliavandenių turintys režimai kai kuriems žmonėms sukelia silpnumą ir svaigimą. Sveika mityba neturi reikšti nuolatinio alkio.

Mini gidas: ką daryti, kai galva pradeda svaigti dabar

Jei svaigimas prasidėjo staiga, bet nėra pavojaus ženklų, išbandykite šiuos veiksmus:

  1. Atsisėskite arba atsigulkite.
  2. Nevairuokite ir nelipkite laiptais.
  3. Lėtai kvėpuokite 2–3 minutes.
  4. Išgerkite kelis gurkšnius vandens.
  5. Jei seniai valgėte, suvalgykite lengvą užkandį.
  6. Venkite staigių galvos judesių.
  7. Pastebėkite, kas sukėlė svaigimą: atsistojimas, galvos pasukimas, karštis, alkis, stresas.
  8. Jei simptomai stiprėja arba atsiranda neįprastų požymių, kreipkitės į medikus.

Trumpalaikis palengvėjimas svarbus, bet dar svarbiau suprasti pasikartojimo modelį. Užsirašykite, kada svaigo galva, ką valgėte, kiek gėrėte vandens, ar vartojote alkoholio, ar miegojote pakankamai. Tokie užrašai labai padeda ir gydytojui.

DUK: dažniausi klausimai apie galvos svaigimą ir liaudiškas priemones

Ar imbieras tikrai padeda nuo galvos svaigimo?

Imbieras labiausiai padeda tada, kai svaigimą lydi pykinimas ar supimo pojūtis. Jis nėra universalus gydymas, bet imbiero arbata daugeliui žmonių yra saugi ir praktiška priemonė. Atsargumo reikia vartojant kraują skystinančius vaistus.

Ką gerti, kai svaigsta galva?

Pirmiausia rinkitės vandenį. Jei svaigimas galėjo kilti dėl prakaitavimo ar karščio, gali padėti vanduo su citrina. Žolelių arbata tinka, kai yra įtampa. Kavos ir alkoholio geriau vengti, kol savijauta nepagerės.

Ar galvos svaigimas gali būti nuo streso?

Taip. Stresas, nerimas ir paviršutiniškas kvėpavimas gali sukelti nestabilumo, lengvumo galvoje ar net sukimosi pojūtį. Tokiais atvejais padeda kvėpavimo pratimai, poilsis, miego režimas, fizinis aktyvumas. Jei epizodai kartojasi, verta pasitarti su specialistu.

Kada galvos svaigimas pavojingas?

Pavojinga, jei svaigimą lydi kalbos sutrikimas, vienos pusės silpnumas, veido perkreipimas, stiprus galvos skausmas, krūtinės skausmas, sąmonės netekimas, dvejinimasis akyse ar dusulys. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos.

Ar galima pačiam daryti Epley manevrą?

Galima, jei jau žinote, kad svaigimą sukelia gerybinis pozicinis galvos svaigimas, ir gydytojas ar kineziterapeutas parodė, kaip tai atlikti. Pirmą kartą geriau nedaryti vienam, nes gali sustiprėti pykinimas ir prireikti pagalbos.

Ar obuolių actas padeda nuo galvos svaigimo?

Kai kurie žmonės jį vartoja dėl virškinimo ar cukraus kiekio kraujyje svyravimų, bet stiprių įrodymų, kad obuolių actas tiesiogiai gydo galvos svaigimą, nėra. Be to, jis gali dirginti skrandį ir dantų emalį. Jei vartojate, skieskite vandeniu ir nepersistenkite.

Išvada: natūralios priemonės padeda geriausiai, kai žinote priežastį

Liaudiški vaistai nuo galvos svaigimo gali būti gera pirmoji pagalba, jei simptomai lengvi ir susiję su skysčių trūkumu, nuovargiu, įtampa ar nereguliaria mityba. Imbiero arbata, vanduo su citrina, švelnios žolelių arbatos, magnio turintys produktai, kvėpavimo pratimai ir pusiausvyros treniruotės gali realiai pagerinti savijautą.

Didžiausia klaida – ilgai kentėti ir viską aiškinti „silpnumu“ ar „kraujotaka“. Jei svaigimas kartojasi, stiprėja, atsiranda po traumos, trukdo vaikščioti ar pasireiškia su pavojingais simptomais, reikia gydytojo įvertinimo.

Pradėti galite jau šiandien: išgerkite pakankamai vandens, valgykite reguliariai, sumažinkite alkoholį ir perteklinę kavą, atsistokite lėčiau, skirkite laiko miegui. Natūralios priemonės veikia geriausiai tada, kai tampa ne atsitiktiniu bandymu, o ramesnio, stabilesnio gyvenimo ritmo dalimi.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!

Panašūs Straipsniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *