Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų: kas iš tiesų padeda nuraminti ritmą natūraliai - Aspektas

Širdies permušimai dažnai užklumpa netikėtai: sėdite ramiai, ruošiatės miegoti ar tiesiog išgeriate antrą puodelį kavos, ir staiga širdis tarsi „šokteli“, suplaka stipriau arba trumpam praleidžia taktą. Toks pojūtis gali išgąsdinti, nors ne visada reiškia pavojingą ligą.

Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų dažniausiai siejami su vaistažolėmis, raminančiomis arbatomis, kvėpavimo pratimais, skysčių atstatymu ir kasdienybės sulėtinimu. Dalis šių priemonių tikrai gali padėti, ypač kai permušimus provokuoja stresas, pervargimas, kofeinas, miego trūkumas ar dehidratacija.

Vis dėlto širdis nėra vieta eksperimentams. Natūralios priemonės gali būti gera pirmoji pagalba ir profilaktika, tačiau jos neturi pakeisti gydytojo konsultacijos, jei permušimai kartojasi, stiprėja ar atsiranda kartu su dusuliu, krūtinės skausmu, alpimu ar stipriu silpnumu.

Kodėl atsiranda širdies permušimai ir kada jie nebūtinai pavojingi?

Širdies permušimai – tai pojūtis, kad širdis plaka neįprastai: per greitai, per stipriai, netolygiai arba tarsi „užsikirsdama“. Mediciniškai tai gali būti susiję su ekstrasistolėmis, tachikardija ar kitais ritmo pokyčiais, tačiau žmogui dažniausiai svarbiausia ne terminas, o pats jausmas: „kažkas vyksta ne taip“.

Dažnos kasdienės priežastys:

stiprus emocinis stresas;
nerimas ar panikos epizodai;
miego trūkumas;
per daug kavos ar stiprios arbatos;
energetiniai gėrimai;
alkoholis;
rūkymas;
skysčių trūkumas;
magnio, kalio ar kitų mineralų disbalansas;
persivalgymas, ypač vakare;
intensyvus fizinis krūvis;
hormoniniai pokyčiai;
kai kurie vaistai ar papildai.

Viena didžiausių klaidų – į kiekvieną permušimą reaguoti panika. Nerimas pats savaime gali dar labiau pagreitinti pulsą, padidinti adrenalino kiekį ir sukurti uždarą ratą: pajutote permušimą, išsigandote, širdis pradėjo plakti dar stipriau.

Tarptautinės sveikatos institucijos nurodo, kad širdies permušimai dažnai būna nepavojingi, tačiau reikia atsižvelgti į jų dažnumą, trukmę ir lydinčius simptomus. Apie galimas priežastis ir rizikos ženklus plačiau rašo Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba.

Praktiškai naudinga užduoti sau kelis klausimus:

Ar permušimai prasidėjo po kavos, alkoholio, streso ar nemiegotos nakties?
Ar jie praeina pailsėjus, atsigėrus vandens, nusiraminus?
Ar kartu nėra krūtinės skausmo, dusulio, alpimo?
Ar tai kartojasi kasdien?
Ar turite širdies, skydliaukės, kraujospūdžio problemų?

Jeigu permušimai pavieniai, trumpi ir aiškiai susiję su gyvenimo būdu, dažnai padeda paprastos priemonės. Bet jei jie tampa nauju, dažnu ar intensyviu reiškiniu, geriau pasitikrinti.

Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų: kas gali padėti namuose?

Liaudiškos priemonės vertingos tada, kai jos naudojamos protingai. Geriausiai jos veikia ne kaip „greitas stebuklas“, o kaip visuma: mažiau dirgiklių, daugiau miego, pakankamai skysčių, raminančios vaistažolės, kvėpavimas ir kūno signalų stebėjimas.

Pirmoji pagalba, kai širdis staiga pradeda „šokinėti“

Jei pajutote permušimus, pirmas žingsnis – sustoti. Ne bėgti ieškoti visų įmanomų priemonių, o leisti nervų sistemai nusiraminti.

Paprastas veiksmų planas:

Atsisėskite arba atsigulkite.
Atlaisvinkite ankštus drabužius.
Lėtai įkvėpkite per nosį.
Iškvėpkite ilgiau nei įkvėpėte.
Išgerkite kelis gurkšnius vandens.
Patikrinkite, ar prieš tai nebuvo kavos, alkoholio, streso ar fizinio krūvio.
Stebėkite, ar atsiranda pavojingų simptomų.

Daugeliu atvejų jau vien sąmoningas kvėpavimas padeda sumažinti įtampą. Širdis glaudžiai susijusi su nervų sistema, todėl kai kūnas gauna signalą „pavojaus nėra“, pulsas dažnai ima rimti.

Kvėpavimas, kuris padeda nuraminti širdies ritmą

Vienas paprasčiausių būdų – lėtas diafragminis kvėpavimas. Jis ne mistinis ir ne sudėtingas: esmė ta, kad kvėpuojate ne paviršutiniškai krūtine, o giliau, leidžiant kilti pilvui.

Išbandykite:

įkvėpkite per nosį per 4 sekundes;
sulaikykite kvėpavimą 1–2 sekundes;
iškvėpkite per 6–8 sekundes;
kartokite 3–5 minutes.

Ilgesnis iškvėpimas aktyvina raminančią nervų sistemos dalį. Tai gali padėti ne tik esant permušimams, bet ir nerimui, įtampai, sunkumui užmigti.

Harvardo medicinos mokyklos specialistai pabrėžia, kad atsipalaidavimo technikos, kvėpavimas ir streso valdymas gali būti naudingi širdies sveikatai bei kraujospūdžio kontrolei. Apie tai plačiau rašoma Harvardo medicinos mokyklos sveikatos leidinyje.

Klajoklio nervo sužadinimas: liaudiškai paprasta, fiziologiškai pagrįsta

Klajoklis nervas jungia smegenis su širdimi, plaučiais ir virškinimo sistema. Kai jis aktyvinamas, organizmas dažniau pereina į ramesnį režimą: pulsas gali lėtėti, kvėpavimas gilėti, mažėti įtampa.

Kai kurie žmonės naudoja paprastus metodus:

veido apšlakstymą šaltu vandeniu;
šaltą kompresą ant veido ar kaklo;
lėtą, gilų kvėpavimą;
švelnų kosėjimą;
trumpą kvėpavimo sulaikymą.

Kartais minimas ir Valsalvos manevras – kai žmogus įkvepia, sulaiko kvėpavimą ir tarsi bando iškvėpti prieš uždarus kvėpavimo takus. Vis dėlto su šiuo metodu reikia atsargumo. Jo nereikėtų taikyti, jei turite širdies ligų, aukštą kraujospūdį, alpstate ar nesate tikri, ar jums tai saugu.

Tokios priemonės gali padėti trumpam nuraminti ritmą, bet jos neturi tapti būdu ignoruoti pasikartojančius simptomus.

Vanduo, magnis ir kalis: pamiršti širdies ritmo stabilumo pagrindai

Kartais širdies permušimų priežastis būna stebėtinai paprasta – organizmui trūksta skysčių arba mineralų. Širdies darbas priklauso nuo elektrinių impulsų, o jų perdavimui reikalingi elektrolitai: kalis, magnis, kalcis, natris.

Kai trūksta vandens, kraujas tampa tirštesnis, širdžiai tenka dirbti intensyviau, o pulsas gali padažnėti. Jei kartu sutrinka mineralų pusiausvyra, širdies ritmas gali tapti jautresnis.

Kada įtarti skysčių trūkumą?

Į dehidrataciją gali rodyti:

troškulys;
sausa burna;
tamsesnis šlapimas;
galvos skausmas;
silpnumas;
dažnesnis pulsas;
permušimai po sporto, pirties, karštos dienos;
permušimai po alkoholio.

Paprastas įprotis – pradėti rytą stikline vandens ir dienos metu gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio. Ypač tai aktualu vyresniems žmonėms, nes troškulio pojūtis su amžiumi gali silpnėti.

Magnis ir širdies permušimai

Magnis dalyvauja raumenų, nervų sistemos ir širdies veikloje. Jo trūkumas gali pasireikšti mėšlungiu, nervingumu, prastesniu miegu, didesniu jautrumu stresui ir kai kuriais atvejais – širdies ritmo pojūčiais.

Natūralūs magnio šaltiniai:

moliūgų sėklos;
migdolai;
grikiai;
avižos;
ankštiniai;
špinatai;
juodasis šokoladas su dideliu kakavos kiekiu;
mineralinis vanduo, kuriame yra magnio.

Europos maisto saugos tarnyba yra aprašiusi magnio svarbą normaliai nervų sistemos ir raumenų funkcijai. Daugiau apie maistinių medžiagų normas galima rasti Europos maisto saugos tarnybos informacijoje apie mitybos normas.

Papildai gali padėti, bet jų nereikėtų vartoti aklai. Ypač atsargūs turi būti žmonės, sergantys inkstų ligomis, vartojantys kraujospūdžio ar širdies vaistus.

Kalis – naudingas, bet ne žaislas

Kalis svarbus širdies ritmui, tačiau su juo reikia dar daugiau atsargumo. Per mažas kalio kiekis gali būti pavojingas, bet per didelis – taip pat. Todėl kalio papildų nereikėtų vartoti be tyrimų ar gydytojo rekomendacijos.

Saugiau kalį gauti su maistu:

bulvėmis;
bananais;
avokadais;
pupelėmis;
lęšiais;
pomidorais;
džiovintais abrikosais;
žalialapėmis daržovėmis.

Jei permušimai kartojasi, verta atlikti kraujo tyrimus ir patikrinti elektrolitus, skydliaukės hormonus, geležies atsargas, vitaminą D, gliukozę. Kartais atsakymas slypi ne arbatos puodelyje, o tyrimų lape.

Vaistažolės širdžiai ir nervams: kurios turi daugiausia prasmės?

Vaistažolės nuo seno naudojamos širdies permušimams, nerimui, nemigai ir įtampai mažinti. Tačiau jas reikėtų vertinti ne kaip nekaltą „žolytę“, o kaip biologiškai aktyvią priemonę. Kai kurie augalai gali sąveikauti su vaistais, mažinti kraujospūdį, stiprinti raminamųjų poveikį ar netikti nėštumo metu.

Gudobelė

Gudobelė liaudies medicinoje laikoma viena svarbiausių širdžiai palankių vaistažolių. Ji siejama su kraujotakos palaikymu, širdies raumens aprūpinimu deguonimi, lengvu raminamuoju poveikiu.

Dažniausiai vartojama:

arbata;
skystas ekstraktas;
tinktūra;
kapsulės.

Gudobelė netinka savarankiškam vartojimui, jei geriate širdies vaistus, kraujospūdį mažinančius vaistus ar turite diagnozuotų ritmo sutrikimų. Moksliniuose leidiniuose gudobelės poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai tiriamas jau seniai, tačiau jos vartojimas turi būti atsakingas. Apžvalgų apie augalinių preparatų poveikį širdies ligoms galima rasti mokslinių publikacijų duomenų bazėje.

Sukatžolė

Sukatžolė dažnai vadinama „širdies žole“. Ji tradiciškai vartojama, kai permušimai susiję su nervine įtampa, susijaudinimu, emociniu pervargimu.

Ji gali būti naudinga, jei:

širdis daužosi po streso;
sunku užmigti;
jaučiamas vidinis drebulys;
permušimai sustiprėja vakare;
kūnas sunkiai „išsijungia“ po įtemptos dienos.

Sukatžolė gali mažinti kraujospūdį ir stiprinti raminamąjį poveikį, todėl jos nederėtų vartoti kartu su raminamaisiais ar širdies vaistais nepasitarus su specialistu.

Melisa

Melisa – viena švelniausių ir universaliausių raminamųjų žolelių. Ji tinka žmonėms, kurių permušimai atsiranda dėl nerimo, virškinimo įtampos, nemigos ar emocinio išsekimo.

Melisos arbata ypač naudinga vakare:

ramina nervų sistemą;
padeda lengviau užmigti;
mažina įtampos pojūtį krūtinėje;
švelniai atpalaiduoja virškinimą.

Praktinis mišinys vakarui:

1 dalis melisos;
1 dalis ramunėlių;
0,5 dalies levandų;
užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu;
palaikyti 7–10 minučių.

Toks gėrimas ne „gydo širdį“, bet padeda kūnui pereiti į ramesnę būseną, o būtent to dažnai ir reikia.

Valerijonas

Valerijonas stipresnis už melisą. Jis dažniau naudojamas nemigai, nerimui, nervinei įtampai mažinti. Kai kuriems žmonėms jis padeda, tačiau kitiems gali sukelti mieguistumą, sunkumo jausmą ar net paradoksinį suaktyvėjimą.

Valerijono nereikėtų maišyti su alkoholiu, stipriais raminamaisiais ar migdomaisiais. Jei vairuojate ar dirbate darbą, kuriam reikia budrumo, būkite atsargūs.

Ramunėlė, levanda, pipirmėtė

Šios žolelės švelnesnės, todėl dažnai tinka kasdieniam raminančiam ritualui.

Ramunėlė padeda esant įtampai ir virškinimo jautrumui. Levanda naudinga emocinei ramybei, ypač vakare. Pipirmėtė gali atpalaiduoti, bet kai kuriems žmonėms, turintiems refliuksą, ji gali pabloginti rėmenį, o tai kartais imituoja nemalonius pojūčius krūtinėje.

Kaip saugiai vartoti vaistažoles?

Laikykitės kelių taisyklių:

nepradėkite kelių naujų žolelių vienu metu;
stebėkite kraujospūdį ir pulsą;
nedidinkite dozių manydami, kad „natūralu, vadinasi, saugu“;
darykite pertraukas;
nevartokite tinktūrų su alkoholiu, jei alkoholis provokuoja permušimus;
pasitarkite su gydytoju, jei vartojate vaistus.

Ypač atsargūs turi būti nėščiosios, žindančios moterys, vyresnio amžiaus žmonės, sergantys inkstų, kepenų, širdies ligomis.

Kasdieniai įpročiai, kurie dažnai veikia geriau nei arbata

Jei žmogus miega po 5 valandas, kasdien geria daug kavos, valgo paskubomis, nuolat patiria stresą ir vakare „nusiramina“ alkoholiu, vien melisos arbata problemos neišspręs. Širdies ritmas jautriai reaguoja į visą gyvenimo būdą.

Kofeinas: nebūtina atsisakyti visiems, bet stebėti būtina

Kava vieniems žmonėms visiškai netrukdo, kitiems net vienas puodelis gali sukelti drebulį ir permušimus. Individuali reakcija labai skiriasi.

Pabandykite 2 savaičių eksperimentą:

sumažinkite kavą iki 1 puodelio ryte;
negerkite kavos po pietų;
atsisakykite energetinių gėrimų;
stebėkite, ar sumažėjo permušimų;
užsirašykite, kada jie pasireiškia.

Jei permušimai aiškiai susiję su kofeinu, sprendimas paprastas – mažinti kiekį arba rinktis silpnesnę kavą.

Alkoholis ir širdies ritmas

Alkoholis gali provokuoti širdies ritmo sutrikimus net ir tiems, kurie šiaip jaučiasi sveiki. Ypač dažnai permušimai pasireiškia kitą dieną po gausesnio alkoholio vartojimo, kai organizmui trūksta skysčių, sutrinka miegas, krenta cukraus kiekis kraujyje, keičiasi elektrolitų pusiausvyra.

Jei pastebite, kad širdis „daužosi“ po vyno, alaus ar stipriųjų gėrimų, tai aiškus signalas mažinti arba atsisakyti alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad alkoholis siejamas su daugybe sveikatos rizikų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas. Daugiau apie tai pateikiama Pasaulio sveikatos organizacijos informacijoje apie alkoholį.

Miegas – širdies ritmo reguliatorius

Miego trūkumas didina streso hormonų kiekį, jautrina nervų sistemą, gali kelti kraujospūdį ir provokuoti permušimus. Dažnas scenarijus: žmogus po kelių prastų naktų pradeda jausti stipresnį pulsą vakare arba gulėdamas lovoje.

Kas padeda:

eiti miegoti panašiu metu;
paskutinį kavos puodelį išgerti pirmoje dienos pusėje;
vakare sumažinti ekranų laiką;
nevalgyti labai sunkiai prieš miegą;
miegamajame palaikyti vėsesnę temperatūrą;
vakare rinktis ramų ritualą: arbata, knyga, dušas, kvėpavimas.

Judėjimas, kuris stiprina širdį

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda širdžiai dirbti efektyviau, mažina stresą, gerina kraujotaką ir miegą. Nebūtina pradėti nuo intensyvių treniruočių. Jei permušimai gąsdina, per didelis krūvis gali tik padidinti nerimą.

Saugus startas:

20–30 minučių ėjimo kasdien;
lengva mankšta ryte;
tempimo pratimai;
ramus važiavimas dviračiu;
plaukimas;
darbas sode.

Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja reguliariai judėti kiekvieną savaitę, derinant vidutinio intensyvumo fizinį aktyvumą ir raumenų stiprinimą. Rekomendacijos pateikiamos Pasaulio sveikatos organizacijos fizinio aktyvumo gairėse.

Jei permušimai atsiranda fizinio krūvio metu, kartu jaučiate skausmą krūtinėje, dusulį ar silpnumą, sportuoti „per jėgą“ negalima – reikia pasitikrinti.

Dažniausios klaidos gydantis liaudiškomis priemonėmis

Natūralios priemonės gali būti naudingos, bet tik tada, kai jos naudojamos blaiviai. Širdies permušimų atveju žmonės dažnai daro tas pačias klaidas.

Klaida Nr. 1 – viską nurašyti stresui

Taip, stresas labai dažnai provokuoja permušimus. Bet ne visada. Panašius pojūčius gali sukelti skydliaukės veiklos sutrikimai, mažakraujystė, elektrolitų disbalansas, vaistų poveikis ar širdies ritmo sutrikimai.

Jei permušimai kartojasi, verta atlikti bent pagrindinius tyrimus.

Klaida Nr. 2 – gerti per daug papildų

Magnis, kalis, kofermentai, žolelių ekstraktai – viskas vienu metu. Tokia „sauja sveikatai“ gali pakenkti, ypač jei žmogus vartoja vaistus. Papildai turi būti parenkami pagal poreikį, o ne pagal baimę.

Klaida Nr. 3 – naudoti alkoholines tinktūras, kai alkoholis provokuoja simptomus

Kai kurios liaudiškos tinktūros gaminamos su alkoholiu. Jei alkoholis jums sukelia permušimus, tokia priemonė gali pabloginti savijautą, net jei pati žolelė teoriškai raminanti.

Klaida Nr. 4 – ignoruoti kraujospūdį

Permušimai ir kraujospūdis dažnai eina greta. Jei namuose turite matuoklį, naudinga užsirašyti pulsą ir kraujospūdį simptomų metu. Tai padeda gydytojui daug tiksliau įvertinti situaciją.

Klaida Nr. 5 – skaityti pulsą kas penkias minutes

Nuolatinis savęs tikrinimas gali stiprinti nerimą. Jei gydytojas nenustatė pavojingos būklės, geriau stebėti bendras tendencijas, o ne kiekvieną širdies dūžį.

Kada liaudiškų priemonių nebeužtenka?

Yra situacijų, kai nereikia laukti, kol „praeis savaime“. Skubi pagalba reikalinga, jei širdies permušimus lydi:

stiprus ar spaudžiantis krūtinės skausmas;
dusulys;
alpimas arba jausmas, kad tuoj nualpsite;
šaltas prakaitas;
stiprus silpnumas;
mėlynuojančios lūpos;
labai greitas, nereguliarus pulsas;
simptomai po fizinio krūvio;
permušimai kartu su neurologiniais simptomais, pavyzdžiui, kalbos sutrikimu ar vienos kūno pusės silpnumu.

Pas gydytoją verta registruotis, jei:

permušimai kartojasi dažnai;
jie trunka ilgiau nei kelias minutes;
atsirado naujai ir be aiškios priežasties;
turite širdies ligų;
vartojate vaistus nuo kraujospūdžio, ritmo, skydliaukės ar depresijos;
šeimoje buvo staigių širdinių mirčių;
kartu krenta svoris, dreba rankos, vargina prakaitavimas – tai gali rodyti skydliaukės aktyvumą.

Viena žinomiausių JAV medicinos įstaigų nurodo, kad širdies permušimus būtina vertinti rimčiau, jei jie pasireiškia kartu su krūtinės skausmu, alpimu ar dusuliu. Daugiau apie rizikos ženklus rašoma informacijoje apie širdies permušimus.

Gydytojas gali paskirti elektrokardiogramą, kraujo tyrimus, Holterio stebėseną, skydliaukės tyrimus ar kitus tyrimus. Tai nereiškia, kad būtinai ras rimtą ligą. Dažnai tyrimai kaip tik suteikia ramybę.

Mini gidas: ką daryti artimiausias 7 dienas, jei kartojasi permušimai

Jei simptomai nėra pavojingi, bet kartojasi, galite savaitę sąmoningai stebėti save. Tai padeda atskirti atsitiktinius permušimus nuo aiškių provokatorių.

1 diena: pradėkite užrašus

Užsirašykite:

kada atsirado permušimai;
kiek truko;
ką valgėte ir gėrėte;
kiek miegojote;
ar buvo streso;
koks buvo pulsas;
ar buvo kitų simptomų.

2–3 diena: sumažinkite dirgiklius

Laikinai atsisakykite:

energetinių gėrimų;
alkoholio;
labai stiprios kavos;
nikotino;
vėlyvo persivalgymo.

4 diena: pasirūpinkite skysčiais

Gerkite vandenį tolygiai per dieną. Jei daug prakaituojate, sportuojate ar buvote pirtyje, pasirūpinkite ir mineralų turinčiu maistu.

5 diena: įtraukite raminantį ritualą

Vakare išgerkite melisos ar ramunėlių arbatos, 5 minutes pakvėpuokite lėtai, išjunkite ekranus bent pusvalandžiui prieš miegą.

6 diena: pajudėkite švelniai

Pasivaikščiokite 30 minučių. Ne varžybų režimu, o taip, kad galėtumėte kalbėtis neuždusdami.

7 diena: įvertinkite tendenciją

Jei permušimų sumažėjo, tikėtina, kad didelę įtaką turėjo gyvenimo būdas. Jei niekas nesikeičia arba simptomai stiprėja – metas gydytojo konsultacijai.

Mitai apie širdies permušimus

Mitas: jei širdis permuša, vadinasi, turiu rimtą širdies ligą

Nebūtinai. Daug permušimų būna gerybiniai, ypač jei jie trumpi, reti ir atsiranda po streso, kavos ar nuovargio. Tačiau dažni ar stiprūs simptomai turi būti įvertinti.

Mitas: natūralios priemonės visada saugios

Ne. Vaistažolės gali sąveikauti su vaistais, keisti kraujospūdį, veikti krešėjimą ar sukelti alergines reakcijas.

Mitas: magnis tinka visiems

Magnis naudingas, jei jo trūksta arba yra padidėjęs poreikis. Bet sergant inkstų ligomis ar vartojant tam tikrus vaistus papildai gali būti netinkami.

Mitas: sportas pavojingas, jei jaučiu permušimus

Ne visada. Lengvas ir reguliarus judėjimas dažnai padeda. Bet jei permušimai atsiranda krūvio metu arba kartu su skausmu, dusuliu, alpimu – reikia pasitikrinti prieš tęsiant sportą.

DUK: dažniausi klausimai apie širdies permušimus ir liaudiškas priemones

Ar liaudiški vaistai nuo širdies permušimų gali visiškai išgydyti ritmo sutrikimus?

Jei permušimus sukelia stresas, miego trūkumas, kofeinas ar dehidratacija, natūralios priemonės gali labai padėti. Tačiau tikrų širdies ritmo sutrikimų jos neišgydo. Tokiais atvejais reikia gydytojo įvertinimo.

Kokia arbata geriausia nuo širdies permušimų?

Dažniausiai renkamasi melisa, sukatžolė, ramunėlė, levanda, gudobelė. Jei permušimai susiję su nervine įtampa, švelniausias pasirinkimas pradžiai – melisos arba ramunėlių arbata. Gudobelę geriau vartoti atsargiau, ypač jei vartojate širdies vaistus.

Ar širdies permušimus gali sukelti skysčių trūkumas?

Taip. Dehidratacija gali padažninti pulsą ir sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą. Tai ypač aktualu po sporto, pirties, karštomis dienomis, po alkoholio ar viduriavimo.

Kada dėl permušimų reikia kreiptis skubiai?

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei permušimus lydi krūtinės skausmas, dusulys, alpimas, stiprus silpnumas, šaltas prakaitas arba labai greitas ir nereguliarus pulsas.

Ar galima vartoti magnį nuo širdies permušimų?

Galima, jei yra poreikis, bet geriausia pirmiausia įvertinti mitybą ir, jei simptomai kartojasi, pasitarti su gydytoju. Magnio papildai netinka visiems, ypač sergant inkstų ligomis.

Kodėl permušimai dažniau jaučiami vakare ar gulint?

Vakare kūnas nurimsta, todėl labiau pastebime širdies darbą. Be to, įtakos gali turėti nuovargis, stresas, vėlyvas maistas, alkoholis, kofeinas, refliuksas ar nerimas prieš miegą.

Išvada: širdį dažnai nuramina ne viena priemonė, o visas ritmas

Liaudiški vaistai nuo širdies permušimų gali būti naudingi, kai jie suprantami plačiau nei tik žolelių arbata. Širdžiai reikia vandens, mineralų, miego, mažiau dirgiklių, daugiau ramybės ir reguliaraus judėjimo. Vaistažolės – melisa, sukatžolė, ramunėlė, gudobelė ar valerijonas – gali papildyti šią rutiną, bet neturėtų tapti vieninteliu atsakymu.

Pradėti galima jau šiandien: išgerkite vandens, sumažinkite kofeiną, vakare skirkite kelias minutes lėtam kvėpavimui, rinkitės lengvesnę vakarienę ir stebėkite, kada širdis siunčia signalus. Jei permušimai reti ir aiškiai susiję su stresu ar nuovargiu, toks kelias dažnai duoda apčiuopiamą palengvėjimą.

Tačiau jei širdis permuša dažnai, stipriai, nepaaiškinamai arba kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, svaigimas ar alpimo jausmas, liaudiškų priemonių nebeužtenka. Tokiu atveju geriausia pagalba sau – ne dar viena arbata, o savalaikė gydytojo konsultacija. Natūralumas ir atsargumas gali puikiai derėti, kai pirmoje vietoje lieka sveikas protas ir pagarba savo širdžiai.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!