Mažas akmuo inkstuose: vaistažolės, kurios gali padėti jį pašalinti natūraliai - Aspektas

Mažas akmuo inkstuose dažnai atrodo kaip problema, kuri „praeis pati“. Kartais taip ir nutinka, ypač kai akmenukas labai smulkus. Tačiau net kelių milimetrų darinys gali sukelti aštrų skausmą, šlapimo takų spazmus, kraują šlapime ar pasikartojantį uždegimą.

Vaistažolės nuo akmenų inkstuose liaudies medicinoje naudojamos seniai: jos skatina šlapimo išsiskyrimą, ramina sudirgusius šlapimo takus, padeda sumažinti uždegiminį foną. Vis dėlto čia reikia aiškumo: ne kiekvieną akmenį galima „ištirpdyti“ žolelėmis. Kai kurios priemonės gali padėti organizmui lengviau pašalinti smulkų akmenuką, bet ūmaus skausmo ar infekcijos jos nepakeičia gydytojo pagalbos.

Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai žmogus veikia anksti: geria pakankamai vandens, stebi simptomus, koreguoja mitybą ir vaistažoles renkasi atsakingai. Inkstai nemėgsta nei delsimo, nei eksperimentų.

Inkstų akmenys dažnai apie save praneša dar iki stipraus skausmo

Inkstų akmenys susidaro tada, kai šlapime padaugėja kristalus formuojančių medžiagų: kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties, fosfatų ar kitų druskų. Jei šlapimo per mažai, jis tampa koncentruotas, o kristalai lengviau sulimpa į smėlį ar akmenukus.

Pasak Mejo klinikos pateikiamos informacijos apie inkstų akmenis, skausmas dažnai prasideda tada, kai akmuo pajuda iš inksto į šlapimtakį. Būtent judėjimas sukelia spazmą, užsikimšimą ir stiprų dieglių tipo skausmą.

Tačiau iki to gali būti subtilesnių signalų.

Dažniausi požymiai, kad inkstuose arba šlapimo takuose gali būti smulkių akmenų:

maudimas juosmens srityje, dažniau vienoje pusėje;
dažnesnis noras šlapintis;
deginimas ar perštėjimas šlapinantis;
nutrūkstanti šlapimo srovė;
drumstas, tamsesnis ar rausvas šlapimas;
stipresnis, aštresnis šlapimo kvapas;
skausmas, plintantis į pilvo apačią ar kirkšnį;
pykinimas, ypač kai skausmas stiprėja bangomis;
nedidelė temperatūra, jei prisideda uždegimas.

Vien tik šie simptomai dar nereiškia, kad tikrai turite akmenų. Panašiai gali pasireikšti šlapimo takų infekcija, prostatos problemos, ginekologinės būklės, raumenų įtampa ar net virškinimo sutrikimai. Tačiau jei maudimas kartojasi, šlapimas keičia spalvą ar atsiranda skausmas šlapinantis, nereikėtų laukti, kol „praeis“.

Smulkūs akmenukai dažniausiai kelia mažiau rizikos, kai šlapimas teka laisvai, nėra karščiavimo, o skausmas nestiprėja. Tokiais atvejais natūralios priemonės, tarp jų ir vaistažolės nuo akmenų inkstuose, gali būti pagalbinė priemonė. Bet jos turi būti naudojamos protingai.

Vaistažolės nuo akmenų inkstuose: kada jos gali padėti, o kada ne

Liaudiški vaistai nuo inkstų akmenų dažnai apibūdinami paprastai: „tirpdo akmenis“. Mediciniškai tai ne visada tikslu. Skirtingi akmenys elgiasi skirtingai.

Dažniausi inkstų akmenų tipai:

kalcio oksalato akmenys;
kalcio fosfato akmenys;
šlapimo rūgšties akmenys;
struvitiniai akmenys, dažniau susiję su infekcijomis;
cistininiai akmenys, reti ir dažniausiai susiję su genetiniais veiksniais.

Kalcio oksalato akmenys yra vieni dažniausių. Jų paprastai nepavyksta tiesiog „ištirpdyti“ arbata. Tačiau galima mažinti sąlygas naujiems kristalams formuotis ir padėti mažiems akmenukams pasišalinti su šlapimu.

Šlapimo rūgšties akmenys kai kuriais atvejais gali mažėti, kai tinkamai koreguojamas šlapimo rūgštingumas. Tam kartais skiriami vaistai, keičiama mityba, didinamas skysčių kiekis. Savarankiškai šlapimo šarminimas soda ar stipriais mišiniais nėra gera mintis, nes galima sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą.

Europos urologų draugijos rekomendacijose pabrėžiama, kad akmenų gydymas priklauso nuo dydžio, vietos, sudėties, simptomų ir infekcijos rizikos. Tai išsamiai aptariama Europos urologų draugijos inkstų akmenų gairėse.

Kur čia vieta žolelėms? Jos gali būti naudingos kaip pagalba, kai:

akmuo mažas;
nėra karščiavimo;
skausmas lengvas arba vidutinis;
šlapimas teka normaliai;
nėra stipraus kraujavimo;
gydytojas nėra nustatęs inkstų funkcijos sutrikimo;
žmogus nevartoja vaistų, su kuriais žolelės gali sąveikauti.

Vaistažolės dažniausiai veikia trimis kryptimis:

skatina šlapimo išsiskyrimą;
mažina gleivinių sudirgimą;
padeda palaikyti šlapimo takų švarą.

Tai nereiškia, kad jos visada saugios. Natūralus produktas gali būti stiprus. Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys lėtinių inkstų ligų, vartojantys kraują skystinančius, šlapimą varančius, kraujospūdį mažinančius vaistus, taip pat nėščiosios ir žindančios moterys.

Geriausiai žinomos žolelės inkstams ir šlapimo takams

Vaistažoles verta rinktis ne pagal garsiausią pažadą, o pagal poveikį. Vienos labiau varo šlapimą, kitos veikia antiseptiškai, trečios ramina spazmus. Praktikoje dažnai naudojami trumpi kursai, darant pertraukas ir stebint savijautą.

Dirvinis asiūklis

Dirvinis asiūklis liaudies medicinoje vertinamas kaip šlapimą varanti žolelė. Jis gali padėti tada, kai reikia švelniai paskatinti šlapimo takų „praplovimą“. Dėl to smulkios druskų sankaupos lengviau pasišalina.

Kaip vartojama tradiciškai:

1 arbatinis šaukštelis džiovintos žolės užpilamas stikline verdančio vandens;
palaikoma apie 10–15 minučių;
geriama po trečdalį stiklinės 2–3 kartus per dieną;
kursas dažniausiai trunka iki 1–2 savaičių.

Atsargumas: asiūklio nereikėtų vartoti ilgai be pertraukų. Jis netinka sergant sunkiomis inkstų ligomis, esant ryškiam skysčių netekimui, vartojant stiprius diuretikus. Jei atsiranda silpnumas, galvos svaigimas ar širdies permušimai, vartojimą reikia nutraukti.

Meškauogė

Meškauogės lapai dažniau siejami su šlapimo takų infekcijomis, bet liaudiškai naudojami ir tada, kai smulkūs akmenukai dirgina šlapimo takus. Šis augalas turi antiseptinių savybių ir gali būti naudingas, kai šlapimas tampa drumstas ar nemalonaus kvapo.

Tradicinis paruošimas:

1 valgomasis šaukštas džiovintų lapų užpilamas stikline vandens;
trumpai pavirinama apie 5 minutes;
palaikoma dar 15–20 minučių;
nukošiama;
geriama po pusę stiklinės 1–2 kartus per dieną.

Atsargumas: meškauogės negalima vartoti ilgai. Ji netinka nėščiosioms, vaikams, žmonėms, sergantiems inkstų nepakankamumu ar turintiems jautrų skrandį. Jei šlapime yra kraujo ar karščiuojate, ši žolelė neturi tapti pagrindiniu gydymu.

Bendrą informaciją apie vaistažolių saugumą ir galimas sąveikas pateikia JAV papildomosios ir integracinės sveikatos centras, pabrėžiantis, kad augaliniai preparatai gali veikti kartu su vaistais ir keisti jų poveikį.

Paprastoji dilgėlė

Dilgėlė dažnai naudojama pavasariniam organizmo stiprinimui, tačiau ji turi ir šlapimą varančių savybių. Inkstams ji gali būti naudinga tada, kai norima švelniai paskatinti skysčių pasišalinimą ir sumažinti uždegiminį foną.

Kaip ruošiama:

1 arbatinis šaukštelis džiovintų dilgėlių lapų užpilamas stikline verdančio vandens;
palaikoma apie 10 minučių;
geriama po pusę stiklinės 2 kartus per dieną;
kursas dažniausiai trunka 10–14 dienų.

Atsargumas: dilgėlė gali netikti vartojant kraują skystinančius vaistus, turint kraujo krešėjimo sutrikimų ar polinkį į skysčių susilaikymą dėl širdies ligų. Ji taip pat gali veikti kraujospūdį.

Petražolė

Petražolė virtuvėje atrodo nekalta, tačiau stipresnės petražolių arbatos ar sultys veikia kaip šlapimą varanti priemonė. Liaudiškai ji naudojama, kai juntamas sunkumas, tinimas, šlapimo susilaikymas.

Galimi vartojimo būdai:

1 valgomasis šaukštas smulkintų lapų arba šaknų užpilamas stikline verdančio vandens;
palaikoma 10–15 minučių;
geriama mažais kiekiais per dieną.

Kai kurie žmonės vartoja šviežias petražolių sultis, tačiau čia reikia saiko: koncentruotos sultys nėra tas pats, kas sauja žalumynų salotose.

Atsargumas: didesni petražolių kiekiai netinka nėštumo metu, sergant inkstų uždegimu, vartojant šlapimą varančius ar kraują skystinančius vaistus.

Kukurūzų purkos

Kukurūzų purkos yra viena švelnesnių priemonių, dažnai naudojama šlapimo takams. Jos skatina šlapimo išsiskyrimą, gali padėti mažinti gleivinės sudirgimą ir skysčių kaupimąsi.

Paruošimas:

1 valgomasis šaukštas džiovintų kukurūzų purkų užpilamas stikline verdančio vandens;
palaikoma 15–20 minučių;
nukošiama;
geriama po trečdalį stiklinės 2–3 kartus per dieną.

Ši priemonė dažnai toleruojama geriau nei stipresni augalai, tačiau žmonės, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio, cukrinio diabeto ar skysčių pertekliaus, turėtų pasitarti su specialistu.

Vaistinė šventagaršvė

Šventagaršvė dažniau siejama su virškinimu, tačiau tradicinėje praktikoje naudojama ir spazmams mažinti. Kai smulkus akmenukas juda šlapimo takais, spazmas gali sustiprinti skausmą, todėl spazmus švelniai mažinantys augalai kai kuriems žmonėms palengvina būklę.

Tradicinis paruošimas:

1 arbatinis šaukštelis susmulkintų šaknų užpilamas stikline verdančio vandens;
palaikoma 10–15 minučių;
geriama po 100 ml 1–2 kartus per dieną.

Atsargumas: šventagaršvė gali didinti jautrumą saulei, netikti vartojant kai kuriuos vaistus, taip pat nerekomenduojama nėštumo metu.

Vien žolelių neužtenka: kas iš tikrųjų padeda akmenukui pasišalinti

Jei žmogus geria žolelių arbatą, bet per dieną išgeria vos kelias stiklines skysčių, valgo labai sūriai ir nuolat atidėlioja šlapinimąsi, rezultato tikėtis sunku. Inkstų akmenų prevencija prasideda nuo kasdienybės.

Vanduo yra pagrindinė priemonė

Skysčiai praskiedžia šlapimą. Kuo šlapimas labiau koncentruotas, tuo palankesnės sąlygos kristalams augti. Europos maisto saugos tarnyba yra pateikusi rekomendacijas dėl vandens poreikio, tačiau realus kiekis priklauso nuo kūno svorio, prakaitavimo, fizinio aktyvumo, oro temperatūros ir sveikatos būklės.

Praktiškas orientyras: šlapimas didžiąją dienos dalį turėtų būti šviesiai gelsvas. Jei jis tamsus, aitraus kvapo, o šlapinatės retai, skysčių greičiausiai per mažai.

Žmonėms, kurie jau yra turėję inkstų akmenų, gydytojas gali rekomenduoti siekti didesnio paros šlapimo kiekio. Savarankiškai persistengti taip pat nereikia, nes per didelis vandens kiekis gali būti pavojingas, ypač sergant širdies ar inkstų ligomis.

Citratai gali būti naudingi

Citratai padeda mažinti kai kurių akmenų formavimosi riziką. Dėl to dažnai rekomenduojamas vanduo su citrina arba mityba, kurioje yra daugiau citratų turinčių produktų. Tai nėra stebuklingas tirpiklis, bet kasdienė pagalba šlapimo chemijai.

Paprastas variantas: į stiklinę vandens įspausti šiek tiek citrinos sulčių ir gerti dienos metu. Jei turite refliuksą, gastritą ar jautrų skrandį, citrinos kiekį reikėtų mažinti.

Harvardo medicinos mokyklos sveikatos leidinyje akcentuojama, kad vienas svarbiausių žingsnių mažinant akmenų riziką yra pakankamas skysčių vartojimas ir mitybos korekcija. Apie tai plačiau rašoma Harvardo rekomendacijose dėl inkstų akmenų prevencijos.

Mažiau druskos — mažiau apkrovos inkstams

Per didelis druskos kiekis didina kalcio išsiskyrimą su šlapimu. Tai gali prisidėti prie kalcio akmenų formavimosi. Druskos daug ne tik ant stalo, bet ir duonoje, rūkytoje mėsoje, sūriuose, padažuose, pusgaminiuose, traškučiuose.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti druskos kiekį ir laikytis subalansuotos mitybos principų, kurie aprašomi PSO sveikos mitybos gairėse.

Praktiškai tai reiškia:

rečiau rinktis rūkytus ir sūdytus produktus;
sriubas, troškinius ir košes gardinti žolelėmis, o ne vien druska;
skaityti etiketes;
vengti įpročio sūdyti maistą jo neparagavus.

Oksalatai: nereikia panikos, bet reikia saiko

Jei akmenys yra kalcio oksalato tipo, gydytojas gali patarti riboti labai daug oksalatų turinčius produktus. Prie tokių dažnai priskiriami špinatai, rabarbarai, burokėlių lapai, migdolai, kai kurie riešutai, kakava, stipri juodoji arbata.

Tačiau klaida būtų visiškai atsisakyti visų daržovių. Dažnai pakanka saiko ir tinkamo derinimo. Pavyzdžiui, kalcio turintys produktai valgomi kartu su oksalatų turinčiu maistu gali padėti daliai oksalatų pasišalinti per žarnyną, o ne per inkstus.

JAV nacionalinis diabeto, virškinimo ir inkstų ligų institutas pateikia aiškias mitybos rekomendacijas žmonėms, turintiems inkstų akmenų riziką, kuriose pabrėžiama, kad mityba turi priklausyti nuo akmenų tipo.

Mini planas: ką daryti, jei įtariate mažą akmenuką

Jei skausmas nestiprus, nėra karščiavimo, šlapimas teka, o būklė neblogėja, galima pradėti nuo saugių kasdienių veiksmų. Tai nėra gydymo pakaitalas, bet padeda neapsileisti.

Praktinis 3–5 dienų planas:

gerkite daugiau vandens mažais kiekiais visą dieną;
stebėkite šlapimo spalvą;
venkite alkoholio, labai sūraus maisto, stiprių energinių gėrimų;
rinkitės lengvą, nesūrią mitybą;
galite vartoti švelnią žolelių arbatą, jei neturite kontraindikacijų;
judėkite, jei skausmas leidžia — lengvas vaikščiojimas kartais padeda akmenukui judėti;
užsirašykite simptomus: kada skauda, kur plinta skausmas, ar keičiasi šlapimas.

Jei akmenukas pasišalina, kartais jį galima pastebėti šlapime kaip mažą grūdelį. Gydytojai kai kada rekomenduoja jį išsaugoti tyrimui, nes akmens sudėtis padeda tiksliau parinkti prevenciją.

Jei simptomai nepraeina arba kartojasi, reikia atlikti šlapimo tyrimą, kraujo tyrimus, echoskopiją ar kitus gydytojo paskirtus tyrimus. Be tyrimų sunku žinoti, ar tai tikrai akmuo, ar kita problema.

Kada vaistažolių nepakanka ir reikia kreiptis į gydytoją

Inkstų akmenys gali tapti pavojingi, kai užblokuoja šlapimo nutekėjimą arba prisideda infekcija. Tokiais atvejais delsimas gali baigtis rimtomis komplikacijomis.

Nedelskite ir kreipkitės medicininės pagalbos, jei:

skausmas labai stiprus, bangomis plinta į kirkšnį;
atsiranda karščiavimas ar šaltkrėtis;
šlapime matote kraujo;
pykina, vemiate ir negalite gerti skysčių;
šlapimo labai sumažėjo arba negalite pasišlapinti;
turite tik vieną inkstą;
esate nėščia;
sergate lėtine inkstų liga;
skausmas nepraeina ilgiau nei parą arba stiprėja.

Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba nurodo, kad inkstų akmenų gydymas priklauso nuo akmens dydžio ir simptomų, o stiprus skausmas, infekcijos požymiai ar šlapimo nutekėjimo sutrikimas reikalauja medikų įvertinimo. Tai aprašoma Nacionalinės sveikatos tarnybos informacijoje apie inkstų akmenis.

Vaistažolės tokiu metu gali net pakenkti, jei žmogus vietoj skubios pagalbos bando „išplauti“ akmenį litrais arbatos. Jei šlapimtakis užsikimšęs, skysčių perteklius gali didinti spaudimą ir skausmą.

Dažniausios klaidos gydantis inkstus namuose

Natūralios priemonės gali būti protinga pagalba, bet tik tada, kai jos naudojamos atsakingai. Praktikoje dažniausiai kartojasi tos pačios klaidos.

Klaida nr. 1: tikėjimas, kad visos žolelės yra saugios

Žolelės turi veikliųjų medžiagų. Jos gali keisti kraujospūdį, skysčių balansą, kraujo krešėjimą, vaistų poveikį. Jei žmogus vartoja kelis vaistus, serga lėtinėmis ligomis ar yra vyresnio amžiaus, atsargumas būtinas.

Klaida nr. 2: per ilgi kursai

Šlapimą varančios arbatos nėra skirtos gerti mėnesiais be pertraukų. Ilgai vartojant galima netekti per daug skysčių ar mineralų, sudirginti skrandį, apkrauti inkstus.

Klaida nr. 3: bandymas gydyti infekciją vien arbatomis

Jei yra karščiavimas, šaltkrėtis, stiprus skausmas, drumstas ir nemalonaus kvapo šlapimas, gali būti infekcija. Inkstų infekcija nėra ta situacija, kurioje verta laukti. Ji gali progresuoti greitai.

Klaida nr. 4: per mažai vandens

Žmogus geria tris puodelius žolelių arbatos, bet vis tiek bendrai suvartoja per mažai skysčių. Inkstams svarbus ne tik augalas, bet ir skysčio kiekis. Be vandens „plovimo“ efekto nebus.

Klaida nr. 5: drastiška dieta

Kai kurie, išgirdę apie oksalatus ar kalcį, ima šalinti iš mitybos daugybę produktų. Tai gali pabloginti bendrą mitybą. Pavyzdžiui, per mažas kalcio kiekis maiste kai kuriems žmonėms gali net didinti oksalatų pasisavinimą.

Mitai apie inkstų akmenis, kuriais vis dar tikima

Mitas: jei akmuo mažas, jis nepavojingas

Mažas akmuo dažnai pasišalina savaime, bet jo vieta kartais svarbesnė už dydį. Net smulkus akmenukas gali įstrigti šlapimtakyje ir sukelti stiprų skausmą.

Mitas: alus „išvaro“ akmenis

Alkoholis gali padidinti šlapimo kiekį trumpam, bet kartu skatina skysčių netekimą, dirgina organizmą ir gali pabloginti būklę. Inkstų akmenų atveju saugesnis pasirinkimas yra vanduo.

Mitas: citrina ištirpdo visus akmenis

Citratai naudingi prevencijai ir kai kurioms situacijoms, bet citrina nėra universalus tirpiklis. Ji nepakeičia tyrimų ir gydytojo paskirto gydymo.

Mitas: jei skausmas praėjo, akmens nebėra

Skausmas gali sumažėti, kai akmuo pakeičia padėtį. Tai nereiškia, kad jis pasišalino. Jei simptomai kartojasi, reikia išsitirti.

DUK: dažniausi klausimai apie vaistažoles ir inkstų akmenis

Ar vaistažolės tikrai tirpdo inkstų akmenis?

Ne visus. Kai kurios vaistažolės gali skatinti šlapimo išsiskyrimą, mažinti sudirgimą ir padėti smulkiam akmenukui pasišalinti. Tačiau kalcio oksalato akmenys paprastai nėra tiesiog ištirpinami arbatomis. Dėl akmens tipo tiksliausiai atsako tyrimai.

Kiek laiko galima gerti žolelių arbatas inkstams?

Dažniausiai pasirenkami trumpi 7–14 dienų kursai, priklausomai nuo augalo ir savijautos. Ilgalaikis vartojimas be pertraukų nerekomenduojamas. Jei simptomai išlieka, reikia ne tęsti arbatą, o pasitikrinti.

Kokia žolelė geriausia nuo inkstų akmenų?

Vienos geriausios nėra. Asiūklis, dilgėlė, kukurūzų purkos, petražolė ar meškauogė veikia skirtingai. Pasirinkimas priklauso nuo simptomų, sveikatos būklės ir vartojamų vaistų. Saugiausia pradėti nuo švelnesnių priemonių ir nevartoti kelių stiprių augalų vienu metu.

Ar galima gerti vaistažoles, jei šlapime yra kraujo?

Jei šlapimas rausvas ar matote kraujo, reikia kreiptis į gydytoją. Tai gali būti akmuo, bet gali būti ir infekcija ar kita rimtesnė būklė. Vaistažolės tokiu atveju neturėtų būti vienintelė priemonė.

Ar vanduo su citrina padeda nuo akmenų inkstuose?

Vanduo su citrina gali būti naudingas kaip prevencinė priemonė, nes citratuose yra medžiagų, padedančių mažinti kai kurių akmenų formavimosi riziką. Tačiau jis nepakeičia gydymo, jei akmuo jau sukelia stiprų skausmą ar uždegimą.

Kada būtina skubi pagalba?

Skubi pagalba reikalinga, jei skausmas labai stiprus, karščiuojate, vemiate, negalite pasišlapinti, šlapime daug kraujo arba turite vieną inkstą. Tokiais atvejais nereikia laukti, kol suveiks arbatos.

Išvada: natūrali pagalba veikia geriausiai tada, kai naudojama laiku ir protingai

Mažas akmuo inkstuose gali pasišalinti natūraliai, bet sėkmė priklauso nuo kelių dalykų: akmens dydžio, vietos, sudėties, skysčių kiekio, mitybos ir bendros sveikatos. Vaistažolės nuo akmenų inkstuose gali būti naudinga pagalbinė priemonė, ypač kai akmenukas smulkus, nėra karščiavimo, o simptomai lengvi.

Geriausias kelias — ne aklas tikėjimas žolelėmis, o derinys: vanduo, mažiau druskos, saikinga mityba, šlapimo takus palaikančios arbatos ir atidus simptomų stebėjimas. Jei skausmas stiprėja, atsiranda kraujo, temperatūra ar šlapimo susilaikymas, natūralias priemones reikia atidėti ir kreiptis į medikus.

Inkstai geriausiai reaguoja į nuoseklumą. Pradėkite nuo paprastų veiksmų šiandien: išgerkite daugiau vandens, sumažinkite druską, neignoruokite maudimo juosmens srityje ir vaistažoles rinkitės ne pagal pažadus, o pagal saugumą.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!