Kai svaigsta galva ar trūksta oro: močiutės patarimai nuo galvos svaigimo ir kada jų nebeužtenka

Galvos svaigimas dažnai užklumpa netikėtai: atsistojus nuo kėdės, po karštos dienos, neišsimiegojus, ilgiau nevalgius ar patyrus stipresnį stresą. Kartais kartu atrodo, kad trūksta oro, ima silpti kojos, širdis plaka greičiau, o galvoje kyla viena mintis – „kas man darosi?“

Močiutės tokiais atvejais paprastai nepradėdavo nuo panikos. Jos pirmiausia pasodindavo, atidarydavo langą, paduodavo vandens, medaus ar arbatos ir tik tada žiūrėdavo, ar žmogui gerėja. Dalis šių patarimų nuo galvos svaigimo tikrai turi logikos: jie padeda nuraminti kvėpavimą, atkurti skysčių pusiausvyrą, gauti greitos energijos arba sumažinti įtampą.

Vis dėlto ši tema turi dvi puses. Lengvas svaigimas po nuovargio dažnai praeina pailsėjus, tačiau staigus, stiprus ar su kitais simptomais pasireiškiantis galvos svaigimas gali būti rimtas signalas. Todėl liaudišką išmintį verta taikyti protingai – kaip pirmą švelnią pagalbą, o ne kaip gydytojo konsultacijos pakaitalą.

Kodėl svaigsta galva ir atrodo, kad trūksta oro?

Galvos svaigimas nėra viena liga. Tai simptomas, kurį gali sukelti daugybė priežasčių – nuo visai paprastų iki tokių, kurioms reikia skubios pagalbos. Vieniems žmonėms atrodo, kad „sukasi kambarys“, kiti jaučia tarsi silpnumą, nestabilumą, apsvaigimą ar tuštumą galvoje.

Dažniausios lengvesnės priežastys:

• per mažai vandens, ypač po prakaitavimo ar karštą dieną;
• ilgesnė pertrauka tarp valgymų;
• staigus atsistojimas;
• per mažas kraujospūdis;
• nuovargis ir miego trūkumas;
• nerimas, panikos priepuolis, įtampa;
• buvimas tvankioje patalpoje;
• per greitas kvėpavimas streso metu;
• kai kurių vaistų poveikis;
• geležies, vitamino B12 ar kitų medžiagų trūkumas;
• vidinės ausies pusiausvyros sutrikimai.

Medicininėje praktikoje galvos svaigimas vertinamas pagal aplinkybes: kada prasidėjo, kiek trunka, ar kartojasi, ar yra pykinimas, klausos pakitimai, koordinacijos sutrikimas, krūtinės skausmas, dusulys. Mejo klinikos aprašomos galvos svaigimo priežastys aiškiai rodo, kad tas pats pojūtis gali būti susijęs ir su skysčių trūkumu, ir su širdies, kraujotakos ar nervų sistemos problemomis.

Kai žmogus sako „trūksta oro“, reikia atskirti du dalykus. Kartais tai būna nerimo sukeltas pojūtis – kvėpavimas tampa paviršutiniškas, žmogus ima gaudyti orą, bet deguonies trūkumo iš tiesų nėra. Tačiau tikras dusulys, ypač kartu su krūtinės spaudimu, mėlynuojančiomis lūpomis, alpimu ar stipriu silpnumu, yra pavojingas ženklas.

Pirmoji minutė: ką daryti iškart, kai ima svaigti galva?

Močiutės dažnai sakydavo: „Pirma atsisėsk.“ Tai paprasta, bet labai teisinga. Didžiausia rizika pirmomis sekundėmis – griūti ir susižeisti.

Kai pajuntate, kad svaigsta galva ar darosi silpna, elkitės taip:

1. Atsisėskite arba atsigulkite. Jei įmanoma, pakelkite kojas šiek tiek aukščiau.
2. Atlaisvinkite drabužius. Ypač apykaklę, diržą, aptemptą liemenį.
3. Įleiskite gryno oro. Atidarykite langą, išeikite iš tvankios patalpos arba paprašykite pagalbos.
4. Kvėpuokite lėčiau. Įkvėpkite per nosį, iškvėpkite ilgiau nei įkvėpėte.
5. Negerkite ir nevalgykite stovėdami. Pirmiausia stabilizuokite kūną.
6. Neskubėkite keltis. Net jei pagerėjo, palaukite kelias minutes.

Jeigu šalia esantis žmogus skundžiasi stipriu svaigimu, neverskite jo „pasivaikščioti“. Tai dažna klaida. Geriau pasodinti, prilaikyti, stebėti kalbą, veido simetriją, rankų jėgą, kvėpavimą.

Jei atsiranda kalbos sutrikimas, veido perkreipimas, vienos kūno pusės silpnumas, staigus regėjimo pablogėjimas, nedelskite. JAV ligų kontrolės centro nurodomi insulto požymiai apima būtent tokius simptomus. Tokiu atveju reikia skambinti 112, o ne virti arbatą.

Patarimai nuo galvos svaigimo: močiutės priemonės, kurios gali padėti lengvais atvejais

Liaudiški būdai vertingi tuo, kad jie dažniausiai paprasti, švelnūs ir skirti pirmai savijautos pagalbai. Tačiau kiekvieną priemonę reikia suprasti: kada ji tinka, o kada gali netikti.

Šaukštelis medaus, kai silpna nuo alkio ar išsekimo

Medaus šaukštelis – vienas klasikinių močiutės patarimų. Jei svaigimas atsirado ilgiau nevalgius, po fizinio krūvio, po įtemptos dienos ar ryte išgėrus tik kavos, organizmui gali trūkti greitai pasisavinamos energijos.

Kaip vartoti:

• atsisėskite;
• paimkite mažą šaukštelį medaus;
• lėtai ištirpinkite burnoje;
• po kelių minučių išgerkite vandens;
• vėliau suvalgykite normalesnį užkandį, kuriame būtų baltymų ir lėčiau įsisavinamų angliavandenių.

Medaus privalumas – greitas poveikis, kai silpnumas susijęs su energijos stoka. Bet yra ir ribos. Sergant cukriniu diabetu, turint gliukozės svyravimų ar laikantis gydytojo paskirtos mitybos, medaus nereikėtų vartoti „iš akies“. Europos maisto saugos tarnybos informacija apie mitybos cukrus primena, kad cukrų kiekis racione turi būti kontroliuojamas, net jei cukrus gaunamas iš natūralių šaltinių.

Dar vienas svarbus niuansas: medus netinka kūdikiams iki vienų metų. Suaugusiesiems tai paprastai saugi priemonė, bet ji nėra gydymas, jei svaigimas kartojasi dažnai.

Mėtų arbata, kai reikia atsikvėpti ir nuraminti kūną

Mėtų arbata dažnuose namuose buvo pirmas pasirinkimas, kai „suspaudė galvą“, supykino ar ėmė trūkti oro nuo jaudulio. Šiltas gėrimas, kvapas, lėtas gurkšnojimas ir kelių minučių pauzė veikia ne tik kūną, bet ir nervų sistemą.

Mėtos gali padėti, kai:

• svaigimas susijęs su įtampa;
• yra lengvas pykinimas;
• buvote tvankioje patalpoje;
• kvėpavimas tapo paviršutiniškas;
• reikia ramaus ritualo, kuris „perjungtų“ organizmą.

Kaip pasiruošti:

• 1 arbatinį šaukštelį džiovintų mėtų užpilkite karštu vandeniu;
• palaikykite 5–7 minutes;
• gerkite šiltą, ne plikantį gėrimą;
• gurkšnokite mažais gurkšneliais.

Mėtų poveikis virškinimui ir spazmams tyrinėjamas įvairiuose šaltiniuose, o Nacionalinių sveikatos institutų informacija apie pipirmėtes pabrėžia, kad jos gali būti naudingos kai kuriems virškinimo simptomams, tačiau ne visiems tinka. Jei vargina refliuksas, rėmuo ar jautrus skrandis, mėtos kartais gali pabloginti savijautą.

Ramunėlių arbata, kai svaigimą lydi nerimas

Ramunėlės – viena tų vaistažolių, kurių kvapas daugeliui asocijuojasi su saugumu. Jos dažnai naudotos vakarais, po išgąsčio, po stipresnio susijaudinimo ar kai „širdis daužosi“.

Jei galvos svaigimas atsirado po streso, konflikto, blogos žinios ar panikos bangos, ramunėlių arbata gali padėti sulėtinti tempą. Svarbu ne tik pati arbata, bet ir procesas: atsisėdimas, rankose laikomas šiltas puodelis, lėtesnis kvėpavimas.

Kaip vartoti:

• 1 arbatinį šaukštelį ramunėlių užpilkite karštu vandeniu;
• palaikykite 5–10 minučių;
• nukoškite;
• gerkite ramiai, mažais gurkšneliais.

Nacionalinių sveikatos institutų pateikiama informacija apie ramunėles nurodo, kad jos dažnai vartojamos nerimui ir miegui, tačiau gali sąveikauti su kai kuriais vaistais ir netikti alergiškiems astrinių šeimos augalams. Jei esate alergiški ambrozijai, saulėgrąžoms ar panašiems augalams, būkite atsargūs.

Vanduo su žiupsneliu druskos, kai įtariamas skysčių netekimas

Karšta diena, gausus prakaitavimas, sauna, viduriavimas, vėmimas ar ilgas buvimas be vandens gali sukelti ne tik troškulį, bet ir silpnumą, galvos svaigimą, širdies plakimą. Tokiais atvejais močiutės kartais duodavo vos pasūdyto vandens.

Tai turi fiziologinę logiką: organizmui reikia ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Tačiau su druska reikia elgtis atsargiai.

Lengvam atvejui galima:

• į pusę stiklinės vandens įberti labai mažą žiupsnelį druskos;
• išgerti lėtai;
• stebėti savijautą;
• po to gerti paprastą vandenį mažais kiekiais.

Šis būdas netinka visiems. Jei turite aukštą kraujospūdį, širdies nepakankamumą, inkstų ligų ar gydytojas riboja druską, savarankiškai sūraus vandens vartoti nereikėtų. PSO rekomendacijos dėl druskos mažinimo pabrėžia, kad per didelis druskos kiekis didina kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Praktikoje saugesnis sprendimas po didesnio skysčių netekimo – specialūs geriamieji rehidratacijos tirpalai, kuriuose druskų ir gliukozės santykis subalansuotas. Bet lengvam trumpalaikiam silpnumui, kai žmogus sveikas ir nėra kraujospūdžio problemų, keli gurkšniai vos pasūdyto vandens kartais padeda.

Citrina su vandeniu, kai jaučiamas apsunkimas ir mieguistumas

Citrina su vandeniu nėra stebuklingas vaistas nuo galvos svaigimo, bet kai kuriems žmonėms padeda atsigauti dėl skonio, kvapo, skysčio ir lengvo gaivumo. Ypač tada, kai žmogus ilgai buvo tvankioje patalpoje, jaučia burnos sausumą ar rytinį apsunkimą.

Kaip pasidaryti:

• į pusę stiklinės šilto arba kambario temperatūros vandens įspauskite kelis lašus citrinos;
• gerkite lėtai;
• nenaudokite labai rūgštaus mišinio tuščiu skrandžiu, jei turite refliuksą ar gastritą.

Citrina gali būti naudinga kaip švelnus gaivinantis gėrimas, bet ji nepakeičia maisto, poilsio ar gydymo. Jei svaigimas kyla dėl žemo kraujospūdžio, mažakraujystės ar širdies ritmo sutrikimų, citrina problemos neišspręs.

Atidarytas langas ir lėtas kvėpavimas – paprasčiausias, bet dažnai veiksmingas žingsnis

Kartais močiutės priemonė būdavo ne iš spintelės, o iš sveiko proto: „Atidaryk langą.“ Tvankus oras, karštis, daug žmonių patalpoje, stiprūs kvapai ar nerimas gali sukelti pojūtį, kad trūksta oro.

Išbandykite paprastą kvėpavimo ritmą:

• įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki 3;
• iškvėpkite per burną skaičiuodami iki 5;
• kartokite 2–3 minutes;
• pečius laikykite nuleistus;
• nesistenkite įkvėpti „kuo daugiau“, nes per gilus ir dažnas kvėpavimas gali sustiprinti galvos svaigimą.

Kai nerimo metu žmogus pradeda kvėpuoti per greitai, kraujyje keičiasi anglies dvideginio pusiausvyra, todėl gali tirpti pirštai, svaigti galva, atsirasti silpnumas. Lėtesnis iškvėpimas padeda kūnui grįžti į ramesnį režimą.

Kada liaudiški būdai gali netikti?

Natūralios priemonės skamba saugiai, bet „natūralu“ nereiškia „tinka visiems“. Kiekviena priemonė turi savo vietą.

Medus

Tinka, kai įtariamas alkis ar energijos stoka. Netinka arba reikalauja atsargumo, jei:

• sergate diabetu;
• dažnai svyruoja gliukozė;
• laikotės gydytojo paskirtos mitybos;
• svaigimą lydi sąmonės sutrikimas;
• žmogus negali saugiai nuryti.

Sūrus vanduo

Gali padėti po prakaitavimo ar skysčių netekimo. Atsargiai, jei:

• padidėjęs kraujospūdis;
• širdies ar inkstų ligos;
• tinimai;
• vartojami kraujospūdį veikiantys vaistai;
• nežinoma svaigimo priežastis.

Mėtos

Dažnai tinka lengvam pykinimui ir įtampai. Gali netikti, jei:

• vargina refliuksas;
• dažnai graužia rėmuo;
• yra jautrus skrandis;
• vartojami tam tikri vaistai ir kyla abejonių dėl sąveikų.

Ramunėlės

Švelnios, bet ne visada universalios. Atsargiai, jei:

• esate alergiški astrinių šeimos augalams;
• vartojate kraują skystinančius vaistus;
• laukiatės ir dėl vaistažolių vartojimo nesitarėte su specialistu;
• simptomai stiprūs ir nepraeina.

Močiutės patarimai nuo galvos svaigimo geriausiai veikia tada, kai priežastis paprasta: nuovargis, alkis, tvankuma, lengvas skysčių trūkumas ar emocinė įtampa. Jei priežastis rimtesnė, jie gali tik atidėti reikalingą pagalbą.

Kada būtina kreiptis į gydytoją ar skambinti 112?

Yra situacijų, kai laukti negalima. Galvos svaigimas kartu su tam tikrais simptomais gali rodyti insultą, širdies ritmo sutrikimą, kraujotakos problemą, sunkią infekciją, vidinį kraujavimą ar kitą rimtą būklę.

Skambinkite 112, jei galvos svaigimą lydi:

• spaudimas, skausmas ar deginimas krūtinėje;
• stiprus dusulys;
• alpimas arba sąmonės aptemimas;
• staigus vienos rankos ar kojos silpnumas;
• veido perkreipimas;
• sutrikusi kalba;
• staigus regėjimo pablogėjimas;
• labai stiprus, neįprastas galvos skausmas;
• koordinacijos praradimas;
• sumišimas;
• mėlynuojančios lūpos;
• po galvos traumos atsiradęs svaigimas.

Į gydytoją artimiausiu metu reikėtų kreiptis, jei:

• svaigimas kartojasi kelis kartus per savaitę;
• svaigsta atsistojus;
• kartu jaučiate širdies permušimus;
• dažnai trūksta oro be aiškios priežasties;
• svaigimą lydi nuolatinis nuovargis;
• yra gausios mėnesinės, blyškumas, šaltos rankos;
• vartojate naujus vaistus;
• svaigimas trunka ilgiau nei kelias minutes ir grįžta;
• dėl jo bijote vairuoti, lipti laiptais ar išeiti vieni.

Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos patarimai dėl galvos svaigimo taip pat pabrėžia, kad pasikartojantis, nepaaiškinamas arba su kitais simptomais pasireiškiantis svaigimas turėtų būti įvertintas medikų.

Dažniausios klaidos, kai svaigsta galva

Kai žmogui pasidaro silpna, aplinkiniai dažnai nori padėti, bet iš gerų norų padaro klaidų.

Klaida: staigiai kelti žmogų

Jei žmogui svaigsta galva, staigus pakėlimas gali baigtis griuvimu. Geriau leisti pasėdėti ar pagulėti, kol pojūtis sumažės.

Klaida: duoti stiprios kavos

Kava kai kuriais atvejais gali trumpam pakelti budrumą, bet ji taip pat gali sustiprinti širdies plakimą, nerimą, drebulį ir skysčių netekimo pojūtį. Jei žmogus nevalgęs, stipri kava gali tik pabloginti savijautą.

Klaida: liepti „giliai kvėpuoti“

Kai svaigimą sukelia nerimas, per gilus ir dažnas kvėpavimas gali sustiprinti simptomus. Geriau kvėpuoti lėtai, su ilgesniu iškvėpimu.

Klaida: ignoruoti pasikartojančius epizodus

Jei svaigimas kartojasi, nereikia kiekvieną kartą aiškinti tuo pačiu: „pervargau“. Kartais už to slepiasi mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai, širdies ritmo problemos ar vidinės ausies būklės.

Klaida: viską nurašyti amžiui

Vyresni žmonės dažniau patiria kraujospūdžio svyravimus, vartoja daugiau vaistų, turi didesnę griuvimų riziką. Bet galvos svaigimas nėra „normalus senėjimas“, kurio nereikia tirti. JAV nacionalinis senėjimo institutas aiškina žemo kraujospūdžio ir svaigimo ryšį, ypač kai simptomai atsiranda atsistojus.

Kaip sumažinti galvos svaigimo riziką kasdienybėje?

Močiutės patarimai geri tada, kai reikia greitos pagalbos. Bet dar geriau – sumažinti situacijų, kai svaigimas išvis atsiranda.

Gerkite vandenį ne tada, kai jau bloga

Troškulys ne visada atsiranda laiku. Vyresni žmonės, daug dirbantys, sportuojantys ar geriantys daug kavos dažnai per dieną išgeria per mažai vandens.

Paprastas orientyras: šlapimas turėtų būti šviesiai gelsvas. Jei jis tamsus, o galva sunki, gali trūkti skysčių. Žinoma, sergant inkstų ar širdies ligomis skysčių kiekį reikia derinti su gydytoju.

Nepraleiskite pusryčių, jei esate linkę į silpnumą

Ne visiems būtina valgyti vos atsikėlus. Tačiau jei žinote, kad nevalgę greitai apsvaigstate, pasirūpinkite paprastu užkandžiu:

• jogurtu;
• avižine koše;
• kiaušiniu;
• pilno grūdo duonos riekele;
• riešutais;
• vaisiumi su baltymų šaltiniu.

Vien saldus užkandis gali padėti trumpam, bet vėliau energija vėl krenta. Geriau derinti angliavandenius su baltymais ar riebalais.

Atsistokite lėčiau

Jei svaigsta atsistojus, kūnui gali nespėti prisitaikyti kraujospūdis. Pabandykite:

• pabudę pirmiausia pasėdėti lovoje;
• prieš stojantis pajudinti pėdas;
• atsistoti lėtai;
• nesilenkti staigiai;
• vengti labai karšto dušo rytais.

Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms ir vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus.

Pasitikrinkite kraujo rodiklius

Jei svaigimas kartojasi, verta aptarti su šeimos gydytoju tyrimus. Dažnai tikrinama:

• bendras kraujo tyrimas;
• feritinas ir geležies atsargos;
• vitaminas B12;
• gliukozė;
• skydliaukės rodikliai;
• elektrolitai;
• kraujospūdis gulint ir atsistojus;
• širdies ritmas.

Tai nereiškia, kad kiekvienam reikia visų tyrimų. Bet pasikartojančio svaigimo priežasties geriau nepalikti spėlionėms.

Judėkite, bet nepersistenkite

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda kraujotakai, širdžiai, raumenims ir pusiausvyrai. PSO fizinio aktyvumo rekomendacijos primena, kad judėjimas mažina daugelio lėtinių ligų riziką. Tačiau jei svaigstate sportuodami, jaučiate krūtinės skausmą ar dusulį, treniruotės tęsti nereikėtų – reikia įvertinti priežastį.

Mini gidas: kuri priemonė kada labiausiai tinka?

Jei svaigimas lengvas ir nėra pavojingų simptomų, galima orientuotis pagal situaciją.

Jei ilgai nevalgėte

Tinka:

• šaukštelis medaus;
• vanduo;
• vėliau – normalus užkandis.

Netinka:

• vien kava;
• didelis kiekis saldumynų;
• staigus fizinis krūvis.

Jei buvote karštyje ar prakaitavote

Tinka:

• vanduo mažais gurkšniais;
• poilsis pavėsyje;
• prireikus – elektrolitų tirpalas;
• labai atsargiai – vos pasūdytas vanduo, jei nėra kraujospūdžio ar širdies problemų.

Netinka:

• alkoholis;
• pirtis ar karštas dušas;
• intensyvus sportas.

Jei svaigimą sukėlė stresas

Tinka:

• ramunėlių arba mėtų arbata;
• lėtas kvėpavimas;
• rami aplinka;
• pokalbis su patikimu žmogumi.

Netinka:

• panikuoti ir nuolat tikrinti pulsą;
• gerti daug kavos;
• likti vienam, jei simptomai stiprėja.

Jei svaigsta atsistojus

Tinka:

• atsisėsti;
• lėtai keltis;
• gerti pakankamai skysčių;
• pasimatuoti kraujospūdį;
• pasitarti su gydytoju, jei kartojasi.

Netinka:

• skubėti lipti laiptais;
• vairuoti iškart po epizodo;
• ignoruoti dažnus pasikartojimus.

Mitai apie galvos svaigimą, kuriais vis dar tikima

Mitas: jei svaigsta galva, visada kaltas žemas kraujospūdis

Žemas kraujospūdis – viena galimų priežasčių, bet ne vienintelė. Svaigimą gali sukelti vidinės ausies sutrikimai, nerimas, mažakraujystė, vaistai, širdies ritmo pokyčiai, infekcijos ar neurologinės būklės.

Mitas: reikia būtinai kažką suvalgyti

Jei žmogus sąmoningas, sėdi ir gali ryti, lengvas užkandis gali padėti. Bet jei jis alpsta, sutrikęs, vemia ar sunkiai ryja, maisto duoti pavojinga.

Mitas: liaudiškos priemonės negali pakenkti

Gali. Druska netinka kai kuriems širdies ar inkstų ligomis sergantiems žmonėms, medus gali būti problema sergant diabetu, vaistažolės gali sukelti alergiją ar sąveikauti su vaistais.

Mitas: jei praėjo, vadinasi, nieko rimto

Vienkartinis lengvas svaigimas po karščio ar alkio dažnai nėra pavojingas. Bet jei epizodai kartojasi, net ir praeinantys simptomai turi būti įvertinti.

DUK: dažniausi klausimai apie galvos svaigimą ir oro trūkumą

Ką pirmiausia daryti, kai staiga svaigsta galva?

Atsisėskite arba atsigulkite, atlaisvinkite drabužius, įleiskite gryno oro ir kvėpuokite lėčiau. Negerkite stovėdami ir neskubėkite keltis. Jei atsiranda kalbos, regėjimo, koordinacijos sutrikimų, krūtinės skausmas ar stiprus dusulys, skambinkite 112.

Ar medus tikrai padeda nuo galvos svaigimo?

Medus gali padėti, jei svaigimas susijęs su alkio jausmu, energijos stoka ar išsekimu. Tačiau jis nepadės, jei priežastis yra širdies ritmo sutrikimas, vidinės ausies problema, insulto požymiai ar kita rimta būklė. Sergant diabetu medų vartoti reikia atsargiai.

Kodėl svaigsta galva atsistojus?

Dažna priežastis – staigus kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus. Tai gali nutikti dėl skysčių trūkumo, vaistų, ilgo gulėjimo, amžiaus ar kraujotakos reguliacijos sutrikimų. Jei kartojasi, verta pasitarti su gydytoju.

Ar galima gerti sūrų vandenį, kai silpna?

Kartais keli gurkšniai vos pasūdyto vandens gali padėti po prakaitavimo ar skysčių netekimo. Tačiau jei turite aukštą kraujospūdį, širdies, inkstų ligų ar tinimų, to daryti nereikėtų be gydytojo patarimo.

Kada galvos svaigimas yra pavojingas?

Pavojinga, jei svaigimas prasideda staiga ir stipriai, kartu sutrinka kalba, regėjimas, koordinacija, nutirpsta galūnės, atsiranda krūtinės skausmas, stiprus dusulys, alpimas ar neįprastas galvos skausmas. Tokiais atvejais reikia skubios pagalbos.

Ar mėtų ir ramunėlių arbatos tinka visiems?

Ne visiems. Mėtos gali pabloginti refliuksą, o ramunėlės gali netikti alergiškiems kai kuriems augalams ar vartojantiems tam tikrus vaistus. Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar laukiatės, dėl vaistažolių geriau pasitarti su specialistu.

Išvada: močiutės patarimai vertingi, kai juos taikome protingai

Patarimai nuo galvos svaigimo, kuriuos prisimename iš močiučių, dažnai paremti labai praktiška logika: atsisėsti, nepanikuoti, įleisti oro, atsigerti vandens, nuraminti kvėpavimą, duoti kūnui šiek tiek energijos. Šaukštelis medaus, mėtų ar ramunėlių arbata, citrina su vandeniu ar keli gurkšniai vos pasūdyto vandens lengvais atvejais gali padėti pasijusti stabiliau.

Tačiau svarbiausia – atskirti paprastą silpnumą nuo pavojaus signalų. Jei svaigimas staigus, stiprus, kartojasi arba kartu trūksta oro, spaudžia krūtinę, sutrinka kalba, regėjimas ar koordinacija, liaudiškos priemonės neturi būti pirmas planas. Tada reikia medikų.

Geriausias sprendimas – turėti aiškią tvarką: atsisėsti, kvėpuoti lėčiau, įvertinti simptomus, pasirinkti švelnią priemonę tik tada, kai nėra pavojaus ženklų, ir kreiptis į gydytoją, jei epizodai kartojasi. Močiutės išmintis tebėra naudinga, kai ją papildo šiuolaikinis atsargumas.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!