Naudoti dviračiai treniruokliai: kada tai protingas pirkinys, o kada brangi klaida?

Naudoti dviračiai treniruokliai dažnai atrodo kaip labai racionalus sprendimas: kaina mažesnė, sportuoti galima namuose, o skelbimuose netrūksta modelių, kurie „naudoti vos kelis kartus“. Tačiau realybėje toks pirkinys gali būti ir puiki investicija, ir nemalonus galvos skausmas, jei prieš mokant pinigus neįvertinama techninė būklė, atsarginių dalių prieinamumas ir būsimos priežiūros išlaidos.

Namų sporto įranga pastaraisiais metais tapo įprasta daugeliui žmonių. Vieni renkasi treniruoklį dėl oro sąlygų, kiti – dėl laiko stokos, treti nori saugiai didinti fizinį aktyvumą po ilgesnės pertraukos. Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o stacionarus dviratis gali būti vienas paprasčiausių būdų šį tikslą pasiekti namuose. PSO rekomendacijas galima rasti oficialiame puslapyje apie fizinio aktyvumo naudą sveikatai.

Vis dėlto pigi prekė ne visada reiškia gerą sandorį. Dviračiai treniruokliai turi judančių dalių, pasipriešinimo sistemas, elektronikos komponentų, o kai kurie gedimai iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdūs. Todėl prieš perkant naudotą treniruoklį verta žiūrėti ne į nuolaidą, o į bendrą vertę: kiek jis dar tarnaus, kiek kainuos remontas ir ar tikrai atitiks jūsų treniruočių poreikius.

Kodėl naudoti dviračiai treniruokliai tokie populiarūs?

Pagrindinė priežastis paprasta – kaina. Naujas kokybiškas dviratis treniruoklis gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, priklausomai nuo konstrukcijos, smagračio, programų, pasipriešinimo tipo ir gamintojo. Naudotas modelis skelbimų portaluose kartais parduodamas 30–60 proc. pigiau.

Tai ypač vilioja tuos, kurie dar tik pradeda sportuoti ir nenori iš karto investuoti didelės sumos. Tokia logika suprantama: jei nežinote, ar treniruoklis netaps drabužių kabykla po mėnesio, naudotas variantas atrodo saugesnis finansinis eksperimentas.

Yra ir kita pusė. Dalis žmonių parduoda tikrai geros būklės įrangą dėl persikraustymo, vietos trūkumo ar pasikeitusių sporto įpročių. Tokiais atvejais galima rasti puikų pirkinį. Ypač jei tai žinomo gamintojo treniruoklis, turintis tvirtą rėmą, gerą smagratį ir dar nepasenusią elektronikos sistemą.

Tačiau populiarumas turi ir šešėlinę pusę. Naudotos sporto įrangos rinkoje pasitaiko:

• treniruoklių be aiškios kilmės;
• modelių, kuriems nebėra atsarginių dalių;
• įrangos po intensyvaus naudojimo sporto klube;
• prastai laikytų treniruoklių, paveiktų drėgmės;
• aparatų su paslėptais elektronikos ar stabdžių sistemos gedimais.

Iš pirmo žvilgsnio visi jie gali atrodyti panašiai. Skirtumas pasimato tik pradėjus minti.

Naudotas ar naujas dviratis treniruoklis: ką iš tikrųjų perkate?

Perkant naują treniruoklį perkama ne tik pati įranga. Kartu gaunate garantiją, instrukcijas, aiškią komplektaciją, gamintojo ar pardavėjo atsakomybę ir dažniausiai galimybę grąžinti prekę, jei ji neatitinka lūkesčių. Europos Sąjungoje vartotojams taikomos aiškios taisyklės dėl prekių garantijų, o pagrindinė informacija pateikiama oficialiame ES puslapyje apie vartotojų teises ir garantijas.

Naudoto treniruoklio atveju dažnai perkate tik fizinį daiktą. Jei po savaitės pradeda girgždėti smagratis, neveikia ekranas ar pasipriešinimas tampa netolygus, tai jau jūsų problema. Pardavėjas gali būti sąžiningas, bet teisinės ir praktinės apsaugos dažniausiai būna mažiau.

Naujo treniruoklio privalumai

Naujas dviratis treniruoklis turi kelis aiškius pranašumus:

• gamintojo arba pardavėjo garantiją;
• mažesnę gedimų tikimybę pirmaisiais naudojimo metais;
• aiškias surinkimo ir priežiūros instrukcijas;
• švaresnę ir higieniškesnę būklę;
• naujesnes treniruočių programas;
• tikslesnius jutiklius;
• geresnį suderinamumą su šiuolaikinėmis programėlėmis;
• lengviau prieinamas atsargines dalis.

Tiems, kurie planuoja sportuoti reguliariai, pavyzdžiui, 3–5 kartus per savaitę, naujas treniruoklis dažnai yra ramesnis pasirinkimas. Jis kainuoja daugiau pradžioje, bet mažiau rizikingas ilguoju laikotarpiu.

Naudoto treniruoklio privalumai

Naudotas dviratis treniruoklis gali būti geras pasirinkimas, jei:

• biudžetas ribotas;
• perkate iš patikimo žmogaus;
• galite įrangą išbandyti gyvai;
• žinote konkretų modelį ir jo reputaciją;
• treniruoklis nebuvo intensyviai naudotas;
• jo konstrukcija paprasta, be sudėtingos elektronikos;
• randate ženkliai mažesnę kainą nei naujo analogiško modelio.

Naudotas variantas ypač tinka pradedantiesiems, kurie dar nežino, ar jiems patiks minti namuose. Tačiau čia labai svarbi viena taisyklė: pigiausias skelbimas retai būna geriausias pasirinkimas.

Techninė būklė: ką būtina patikrinti prieš perkant naudotą dviratį treniruoklį?

Dviračiai treniruokliai atrodo gana paprasti, tačiau jų viduje yra detalių, kurios dirba nuolat. Kuo daugiau treniruoklis naudotas, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurios dalys jau pasiekė nusidėvėjimo ribą.

Prieš perkant naudotą treniruoklį reikėtų skirti bent 20–30 minučių apžiūrai ir bandymui. Jei pardavėjas skubina, nenori leisti minti ar vengia atsakyti į klausimus, tai jau signalas būti atsargesniems.

Rėmas ir stabilumas

Pirmiausia apžiūrėkite rėmą. Jis neturi būti įtrūkęs, deformuotas ar stipriai surūdijęs. Lengvi įbrėžimai nėra problema, bet korozija ties sujungimais gali rodyti, kad treniruoklis laikytas drėgnoje patalpoje – rūsyje, garaže ar balkone.

Atsisėskite ir paminkite skirtingu tempu. Treniruoklis neturi klibėti, linguoti į šonus ar skleisti stiprių traškesių. Jei konstrukcija nestabili, problema gali būti ne tik kojelėse, bet ir pačiame rėme.

Smagratis

Smagratis yra viena svarbiausių dalių. Jis lemia mynimo tolygumą ir bendrą treniruotės pojūtį. Kokybiškas smagratis sukasi sklandžiai, be trūkčiojimų, pašalinių garsų ir vibracijos.

Bandymo metu atkreipkite dėmesį:

• ar mynimas tolygus;
• ar nėra metalo trynimosi garso;
• ar didinant pasipriešinimą treniruoklis reaguoja sklandžiai;
• ar sustojus smagratis nesisuka keistai netolygiai;
• ar nėra stiprios vibracijos per pedalus.

Smagračio ar stabdžių sistemos remontas kartais gali kainuoti iki 30–40 proc. naudoto treniruoklio vertės. Jei įrenginys pigus, tokia remonto suma iš karto sunaikina pradinį sutaupymą.

Pedalai, diržai ir guoliai

Pedalai turi suktis lengvai, be klibėjimo. Patikrinkite, ar dirželiai sveiki, ar sriegiai neišdilę. Jei pedalas juda į šoną, gali būti pažeisti guoliai arba alkūnės mechanizmas.

Diržinė pavara dažniausiai veikia tyliau nei grandinė, tačiau diržas taip pat dėvisi. Jei jaučiate slydimą, cypimą ar pasipriešinimo praradimą staigiau minant, gali reikėti keitimo. Grandinė reikalauja daugiau priežiūros, bet jos būklę dažnai lengviau įvertinti vizualiai.

Elektronika ir ekranas

Jei treniruoklis turi ekraną, patikrinkite visas funkcijas:

• ar įsijungia ekranas;
• ar veikia laiko, greičio, atstumo ir kalorijų rodmenys;
• ar pulso jutikliai reaguoja;
• ar veikia treniruočių programos;
• ar mygtukai nestringa;
• ar nėra mirksėjimo, blukimo, klaidų pranešimų.

Elektronikos remontas ne visada brangus, bet kartais sudėtingas dėl dalių trūkumo. Senesnių modelių valdymo plokštės gali būti nebegaminamos, o naudotų dalių paieška užtrunka.

Balnelis ir reguliavimas

Balnelis, vairo aukštis ir atstumas turi reguliuotis sklandžiai. Jei reguliavimo varžtai užstrigę, surūdiję ar nepilnai fiksuoja padėtį, treniruotė gali būti nepatogi ir nesaugi.

Netinkama sėdėsena didina apkrovą keliams, klubams ir juosmeniui. Harvardo sveikatos leidykla pabrėžia, kad važiavimas dviračiu gali būti sąnarius tausojanti fizinio aktyvumo forma, tačiau tik tada, kai kūno padėtis ir krūvis parinkti tinkamai. Plačiau apie tai rašoma Harvardo publikacijoje apie važiavimo dviračiu naudą.

Pasipriešinimo sistemos: magnetinė, mechaninė ar orinė?

Naudoti dviračiai treniruokliai gali turėti skirtingas pasipriešinimo sistemas. Nuo jų priklauso ne tik treniruotės pojūtis, bet ir gedimų rizika, triukšmas bei priežiūros poreikis.

Magnetinė pasipriešinimo sistema

Magnetiniai treniruokliai yra vieni populiariausių namuose. Jie paprastai veikia tyliai, pasipriešinimas reguliuojamas sklandžiai, o dėvėjimasis mažesnis, nes magnetai tiesiogiai nesiliečia su smagračiu.

Privalumai:

• tylus veikimas;
• mažiau mechaninio dėvėjimosi;
• patogus pasipriešinimo reguliavimas;
• tinkamas daugiabučiams;
• dažnai ilgesnis tarnavimo laikas.

Trūkumai:

• elektronikos gedimai gali būti brangesni;
• senesniuose modeliuose gali būti sunkiau rasti dalių;
• silpnesni pigūs modeliai kartais turi netolygų pasipriešinimą.

Perkant naudotą magnetinį treniruoklį reikia patikrinti, ar visi pasipriešinimo lygiai veikia. Jei skirtumo tarp lygių beveik nėra, gali būti problema su magnetų mechanizmu arba valdymu.

Mechaninė pasipriešinimo sistema

Mechaniniai treniruokliai dažnai būna paprastesni ir pigesni. Pasipriešinimas sukuriamas trintimi – speciali kaladėlė ar diržas spaudžia smagratį.

Privalumai:

• paprasta konstrukcija;
• lengviau suprasti gedimą;
• kai kurias dalis galima pakeisti pigiau;
• mažesnė pradinė kaina.

Trūkumai:

• daugiau triukšmo;
• greičiau dėvisi trinties detalės;
• reikia daugiau priežiūros;
• pasipriešinimas gali būti ne toks tolygus.

Jei perkate tokį treniruoklį, apžiūrėkite trinties kaladėles, diržus, reguliavimo mechanizmą. Jei jaučiamas degėsių kvapas, stiprus cypimas ar netolygus stabdymas, geriau ieškoti kito varianto.

Orinė pasipriešinimo sistema

Oriniai treniruokliai pasipriešinimą kuria ventiliatoriumi: kuo stipriau minate, tuo didesnį pasipriešinimą jaučiate. Jie mėgstami intensyvesnėms treniruotėms, tačiau namuose ne visiems patinka dėl triukšmo.

Privalumai:

• natūraliai didėjantis pasipriešinimas;
• tinka intensyvioms treniruotėms;
• gera apkrova ištvermei;
• paprastai tvirta konstrukcija.

Trūkumai:

• didesnis triukšmas;
• daugiau dulkių ventiliatoriaus zonoje;
• gali būti sunkesni ir užimti daugiau vietos;
• ne visada patogūs ramioms treniruotėms vakare.

Jei gyvenate bute su plonomis sienomis, orinis treniruoklis gali tapti ne tik jūsų, bet ir kaimynų problema.

Kaina: kaip suprasti, ar naudotas treniruoklis tikrai apsimoka?

Didžiausia klaida – vertinti tik pirkimo kainą. Reikia skaičiuoti bendrą turėjimo kainą. Ji apima ne tik tai, kiek sumokate pardavėjui, bet ir transportą, galimą remontą, detales, priežiūrą bei riziką, kad treniruoklis greitai taps nebenaudojamas.

Pavyzdžiui, naudotas treniruoklis kainuoja 180 eurų. Iš pirmo žvilgsnio – puikus sandoris, jei naujas panašus modelis kainuoja 400 eurų. Tačiau pridėkime realistiškas išlaidas:

• transportas – 20–40 eurų;
• naujos baterijos arba maitinimo adapteris – 10–30 eurų;
• pedalų ar dirželių keitimas – 20–50 eurų;
• smulkus remontas – 40–80 eurų;
• specialisto apžiūra – 30–60 eurų.

Staiga 180 eurų pirkinys priartėja prie 300 eurų. Jei po kelių mėnesių sugenda elektronika ar pasipriešinimo sistema, sutaupymo beveik nelieka.

Kada naudotas treniruoklis finansiškai logiškas?

Naudotas dviratis treniruoklis dažniausiai apsimoka, kai:

• jo kaina bent 40–50 proc. mažesnė nei naujo analogiško modelio;
• būklė gera ir patikrinta gyvai;
• modelis nėra labai senas;
• gamintojas žinomas;
• yra instrukcija arba galima ją rasti internete;
• atsarginės dalys vis dar parduodamos;
• pardavėjas gali parodyti pirkimo dokumentus;
• treniruoklis nebuvo naudotas komercinėje sporto salėje.

Jei nuolaida nuo naujo modelio siekia tik 15–20 proc., dažnai protingiau rinktis naują įrenginį su garantija.

Kada geriau nepirkti?

Geriau atsisakyti pirkimo, jei:

• pardavėjas neleidžia išbandyti;
• treniruoklis stipriai girgžda ar vibruoja;
• neveikia ekranas;
• nėra aišku, koks modelis;
• matyti rūdys ties rėmu ar varžtais;
• pasipriešinimas reguliuojasi netolygiai;
• trūksta dalių;
• treniruoklis laikytas balkone, garaže ar drėgname rūsyje;
• kaina įtartinai maža.

Labai pigūs naudoti treniruokliai dažnai parduodami ne todėl, kad žmogus „tiesiog nori atlaisvinti vietą“, o todėl, kad atsirado problema.

Sveikatos aspektas: treniruoklis turi padėti, o ne kelti riziką

Dviratis treniruoklis gali būti puiki priemonė širdies ir kraujagyslių ištvermei, svorio kontrolei, sąnarius tausojančiam judėjimui ir bendram fiziniam aktyvumui. Mokslinėje literatūroje fizinis aktyvumas siejamas su mažesne širdies ligų, antro tipo diabeto ir kai kurių kitų lėtinių ligų rizika. Vienoje apžvalgoje, publikuotoje medicinos duomenų bazėje, nagrinėjama važiavimo dviračiu ir sveikatos sąsaja.

Tačiau net ir gera sporto priemonė gali pakenkti, jei naudojama netinkamai. Dažniausios problemos kyla dėl:

• per žemo ar per aukšto balnelio;
• per didelio pasipriešinimo pradžioje;
• per ilgų treniruočių be adaptacijos;
• prastos laikysenos;
• ignoruojamo kelio ar klubo skausmo;
• treniruočių be apšilimo.

Mayo klinika fizinio aktyvumo rekomendacijose akcentuoja nuoseklumą ir krūvio pritaikymą pagal žmogaus būklę. Pradedantiesiems naudinga remtis patarimais apie saugų fizinio aktyvumo pradėjimą.

Kaip nustatyti tinkamą sėdėseną?

Balnelio aukštis turi leisti kojai beveik išsitiesti žemiausiame pedalo taške, bet kelis neturi būti visiškai užrakintas. Jei keliai pernelyg sulenkti, apkrova didėja kelio sąnariui. Jei balnelis per aukštai, klubai pradeda linguoti, o tai gali dirginti juosmenį.

Paprastas orientyras:

• atsisėskite ant balnelio;
• padėkite kulną ant pedalo;
• nuleiskite pedalą į žemiausią padėtį;
• koja turėtų būti beveik tiesi;
• minant įprastai pėdos priekine dalimi kelis liks lengvai sulenktas.

Vairas turėtų būti tokioje padėtyje, kad nereikėtų stipriai riesti nugaros ar kelti pečių. Jei po treniruotės skauda kaklą, riešus ar juosmenį, padėtį reikia koreguoti.

Kam reikėtų pasitarti su gydytoju?

Jei turite širdies ligų, aukštą kraujospūdį, neseniai patyrėte traumą, jaučiate krūtinės skausmą ar ilgą laiką nesportavote, prieš intensyvesnes treniruotes geriau pasitarti su mediku. Tai nereiškia, kad treniruoklis netinka. Dažnai jis kaip tik būna saugesnis pasirinkimas nei bėgimas, bet krūvis turi būti parinktas protingai.

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai pateikia aiškias gaires apie fizinio aktyvumo naudą suaugusiesiems, pabrėždami reguliarumo ir individualaus krūvio svarbą.

Praktinis patikros sąrašas prieš perkant naudotą treniruoklį

Į apžiūrą verta eiti pasiruošus. Neužtenka paklausti, ar „viskas veikia“. Reikia pačiam patikrinti.

Prieš susitikimą su pardavėju

Paklauskite:

• koks tikslus modelis;
• kada pirktas treniruoklis;
• ar yra pirkimo dokumentai;
• kiek dažnai naudotas;
• kur laikytas;
• ar buvo remontuotas;
• kodėl parduodamas;
• ar veikia visos programos;
• ar yra instrukcija;
• ar galima išbandyti bent 10 minučių.

Jei pardavėjas į klausimus atsako miglotai, neskuba siųsti papildomų nuotraukų arba nežino modelio pavadinimo, rizika didėja.

Apžiūros metu

Patikrinkite:

• rėmo stabilumą;
• rūdis ir įtrūkimus;
• pedalų būklę;
• balnelio reguliavimą;
• vairo reguliavimą;
• smagračio sklandumą;
• pasipriešinimo lygius;
• ekrano veikimą;
• pulso jutiklius;
• triukšmą minant;
• vibraciją didinant tempą;
• maitinimo laidą arba baterijų skyrių;
• komplektacijos pilnumą.

Paminkite lėtai, vidutiniu tempu ir intensyviau. Pakeiskite pasipriešinimą kelis kartus. Garsai, kurie pasirodo tik didesniu krūviu, dažnai atskleidžia daugiau nei trumpas pasėdėjimas ant balnelio.

Po apžiūros

Neskubėkite mokėti. Patikrinkite modelio kainą internete, paieškokite atsiliepimų, instrukcijos ir atsarginių dalių. Jei treniruoklis senesnis nei 7–10 metų, dalių prieinamumas gali būti ribotas.

Gera praktika – paieškoti konkretaus modelio naudotojo vadovo. Jei jo nerandate net gamintojo puslapyje, ateityje gali būti sunkiau atlikti priežiūrą ar remontą.

Kaip prižiūrėti naudotą dviratį treniruoklį, kad jis tarnautų ilgiau?

Net geras naudotas treniruoklis greitai nusidėvės, jei jo neprižiūrėsite. Priežiūra nėra sudėtinga, bet ji turi būti reguliari.

Valymas po treniruotės

Prakaitas yra viena dažniausių korozijos priežasčių. Po kiekvienos treniruotės nuvalykite vairą, balnelį, rėmą ir vietas aplink reguliavimo varžtus. Tam pakanka švelnios drėgnos šluostės. Agresyvių buitinių valiklių geriau vengti, nes jie gali pažeisti plastiką, gumą ar ekrano paviršių.

Kartą per savaitę atlikite kruopštesnį valymą:

• nuvalykite dulkes nuo smagračio zonos;
• patikrinkite pedalų sriegį;
• apžiūrėkite varžtus;
• išvalykite aplink balnelio ir vairo reguliavimo mechanizmus;
• patikrinkite, ar nėra drėgmės kaupimosi.

Judančių dalių priežiūra

Jei treniruoklis turi grandinę, ją reikia prižiūrėti panašiai kaip dviračio grandinę: valyti ir tepti tinkama priemone. Diržinės pavaros tepti paprastai nereikia, bet reikia stebėti įtempimą ir nusidėvėjimą.

Mechaniniuose treniruokliuose daugiau dėmesio reikia skirti trinties dalims. Magnetiniuose – pasipriešinimo mechanizmo sklandumui ir elektronikai.

Varžtų patikra

Kas kelias savaites patikrinkite pagrindinius tvirtinimus. Nuo vibracijos varžtai gali po truputį atsilaisvinti. Ypač tai aktualu, jei treniruokliu naudojasi keli šeimos nariai, reguliuojantys balnelį ir vairą skirtingoms padėtims.

Tinkama vieta namuose

Treniruoklis turėtų stovėti ant lygaus, stabilaus paviršiaus. Po juo naudinga patiesti specialų kilimėlį – jis slopina vibraciją, saugo grindis ir mažina triukšmą.

Venkite laikyti treniruoklį:

• balkone;
• nešildomame garaže;
• drėgname rūsyje;
• šalia radiatoriaus;
• tiesioginėje saulėje;
• vietoje, kur ant jo gali patekti vanduo.

Drėgmė kenkia ne tik metalui, bet ir elektronikai. Net jei treniruoklis atrodo tvirtas, ilgalaikė drėgmė sutrumpina jo tarnavimo laiką.

Dažniausios klaidos perkant naudotą treniruoklį

Pirkėjai dažnai kartoja tas pačias klaidas. Dalis jų kainuoja tik kelias dešimtis eurų, kitos – visą pirkinio vertę.

Perkama pagal nuotrauką

Gražios nuotraukos nieko nepasako apie smagračio, guolių ar pasipriešinimo sistemos būklę. Net švariai atrodantis treniruoklis gali turėti rimtų vidinių problemų.

Neįvertinamas dydis

Kai kurie treniruokliai yra masyvūs. Prieš pirkdami pamatuokite vietą namuose ir įsitikinkite, kad įrenginį įnešite pro duris, laiptinę ar liftą. Dideli treniruokliai dažnai sunkūs, todėl transportas gali tapti papildoma išlaida.

Ignoruojamas triukšmas

Pardavėjo namuose treniruoklis gali atrodyti tylus, bet jūsų bute garsas sklis kitaip. Jei gyvenate daugiabutyje, triukšmo lygis labai svarbus. Magnetiniai modeliai paprastai tylesni nei mechaniniai ar oriniai.

Pervertinamos funkcijos

Daugybė programų, ekranų ir jutiklių atrodo patraukliai, bet realiai daugeliui žmonių užtenka kelių pagrindinių rodiklių: laiko, pasipriešinimo, atstumo, greičio ir pulso. Geriau paprastesnis, bet tvirtas treniruoklis nei funkcijomis apkrautas modelis su silpna konstrukcija.

Nepatikrinamas maksimalus naudotojo svoris

Kiekvienas treniruoklis turi gamintojo nurodytą maksimalų naudotojo svorį. Jei ši riba viršijama arba artima jūsų svoriui, rėmas, guoliai ir pedalai dėvėsis greičiau. Geriau rinktis modelį su bent 15–20 kg atsarga.

Ekologinis aspektas: naudotas daiktas gali būti tvaresnis, bet ne visada

Naudotos įrangos pirkimas gali būti tvaresnis pasirinkimas, nes pratęsiamas daikto tarnavimo laikas ir mažinamas naujų gaminių poreikis. Europos aplinkos agentūra nuolat pabrėžia žiedinės ekonomikos svarbą ir ilgesnį daiktų naudojimą kaip vieną iš būdų mažinti išteklių švaistymą. Plačiau apie tai rašoma agentūros puslapyje apie žiedinę ekonomiką Europoje.

Tačiau tvarumas veikia tik tada, kai naudotas treniruoklis iš tiesų dar gali tarnauti. Jei perkate prastos būklės įrenginį, kuris po kelių mėnesių keliauja į atliekas, ekologinė nauda tampa abejotina. Dar blogiau, jei dėl trūkstamų dalių jo neįmanoma suremontuoti.

Geriausias tvarus pasirinkimas – kokybiškas, pataisomas ir realiai naudojamas treniruoklis. Nesvarbu, naujas ar naudotas.

Kada verta rinktis naują treniruoklį?

Naujas treniruoklis labiau tinka, jei:

• sportuosite reguliariai ir ilgai;
• norite garantijos;
• nenorite rizikuoti dėl remonto;
• jums svarbi tyla;
• treniruokliu naudosis keli šeimos nariai;
• reikia tikslesnių duomenų;
• turite sveikatos tikslų ir norite stabilios apkrovos;
• neturite laiko ieškoti dalių ar meistrų.

Naujas modelis ypač pasiteisina tada, kai treniruoklis tampa kasdienės rutinos dalimi. Jei minate 4 kartus per savaitę po 40 minučių, įranga per metus sukaupia daugiau nei 130 valandų darbo. Tokiu atveju patikimumas nėra prabanga – tai komforto ir saugumo dalis.

Kada naudotas dviratis treniruoklis gali būti puikus pasirinkimas?

Naudotas treniruoklis gali būti labai geras pirkinys, jei jis atitinka tris sąlygas: gera techninė būklė, sąžininga kaina ir tinkamumas jūsų poreikiams.

Geriausi scenarijai:

• žmogus parduoda mažai naudotą treniruoklį po nesėkmingo entuziazmo sportuoti;
• įrenginys pirktas prieš 1–3 metus;
• yra pirkimo dokumentai;
• treniruoklis laikytas namuose, ne drėgnoje patalpoje;
• veikia visi reguliavimai;
• nėra triukšmo ar vibracijos;
• kaina ženkliai mažesnė nei naujo;
• modelis turi gerų atsiliepimų.

Tokiu atveju naudoti dviračiai treniruokliai gali būti protingas būdas sutaupyti ir pradėti sportuoti namuose be didelės pradinės investicijos.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar verta pirkti naudotą dviratį treniruoklį?

Verta, jei treniruoklis geros būklės, jo kaina bent 40–50 proc. mažesnė nei naujo analogiško modelio, o jūs galite jį išbandyti prieš pirkdami. Jei neveikia ekranas, girdisi pašaliniai garsai ar matyti rūdys, geriau nerizikuoti.

Kiek turėtų kainuoti naudotas dviratis treniruoklis?

Kaina priklauso nuo gamintojo, amžiaus, būklės ir funkcijų. Paprastesni naudoti modeliai gali kainuoti apie 80–200 eurų, kokybiškesni magnetiniai ar intensyvesnėms treniruotėms skirti modeliai – 250–700 eurų ir daugiau. Visada lyginkite su naujo analogiško modelio kaina.

Kaip patikrinti, ar treniruoklis nesugedęs?

Paminkite bent 10 minučių, keiskite pasipriešinimą, klausykitės garsų, stebėkite vibraciją, patikrinkite ekraną, pedalus, reguliavimo mechanizmus ir rėmą. Treniruoklis turi veikti sklandžiai, be trūkčiojimo, stipraus girgždėjimo ar klibėjimo.

Kuris treniruoklis namams geresnis – magnetinis ar mechaninis?

Daugeliui namų naudotojų patogesnis magnetinis treniruoklis, nes jis tylesnis ir reikalauja mažiau priežiūros. Mechaninis gali būti pigesnis, bet dažniau triukšmingesnis ir labiau dėvisi dėl trinties.

Ar dviratis treniruoklis tinka svorio metimui?

Taip, jei treniruotės derinamos su tinkama mityba ir reguliariu fiziniu aktyvumu. Vien treniruoklis stebuklų nepadarys, bet 3–5 treniruotės per savaitę gali reikšmingai prisidėti prie energijos sąnaudų ir geresnės ištvermės.

Kada reikia kreiptis į specialistą dėl treniruoklio remonto?

Jei girdite neįprastą metalinį garsą, jaučiate stiprią vibraciją, pasipriešinimas dingsta arba veikia netolygiai, neveikia elektronika ar kliba pedalai, geriau kreiptis į meistrą. Laiku sutvarkytas smulkus gedimas dažnai kainuoja mažiau nei uždelstas remontas.

Išvada: pigiau ne visada reiškia protingiau

Naudoti dviračiai treniruokliai gali būti labai geras pasirinkimas, bet tik tada, kai pirkimas daromas ne iš impulso. Maža kaina neturi užgožti techninės būklės, garantijos nebuvimo, galimų remonto išlaidų ir jūsų pačių treniruočių poreikių.

Jei randate tvarkingą, mažai naudotą, žinomo gamintojo treniruoklį už sąžiningą kainą, toks pirkinys gali tarnauti metų metus. Tačiau jei įrenginys girgžda, kliba, turi neveikiančią elektroniką ar neaiškią istoriją, geriau sumokėti daugiau už naują modelį su garantija.

Prieš pirkdami atlikite paprastus veiksmus: išbandykite treniruoklį, patikrinkite pasipriešinimą, apžiūrėkite rėmą, pasidomėkite atsarginėmis dalimis ir paskaičiuokite bendrą kainą. Sporto įranga turi padėti judėti saugiau ir dažniau, o ne tapti dar viena problema namuose.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!