|

Ar aliejai tikrai gali pakeisti SPF kremą? Dermatologų įspėjimai ir mitų griovimas

Saulė, vasara ir natūralumas – atrodo, kas gali būti geriau? Vis daugiau žmonių ieško švaresnių grožio sprendimų ir nori kuo mažiau „chemijos“. Natūralūs aliejai, tokie kaip aviečių sėklų, kokosų ar morkų, skamba viliojančiai: ne tik puoselėja odą, bet ir, esą, apsaugo nuo saulės. Socialiniuose tinkluose gausu patarimų: „Aviečių aliejus turi SPF iki 50!“, „Kokosų aliejus natūraliai blokuoja UV!“ Tačiau ar šie pažadai pagrįsti mokslu, ar tai pavojinga saviapgaulė?

Leiskite atvirai ir išsamiai paaiškinti, kodėl dermatologai skeptiškai vertina tokią „natūralią“ apsaugą, ką iš tiesų reiškia SPF, ir kaip pasirinkti saugų, bet natūralų kelią užtikrinant sveiką odą.

Kodėl natūrali apsauga nuo saulės tapo tokia populiari?

Paskutiniais metais natūralios kosmetikos banga užliejo visą pasaulį. Išaugęs informuotumas apie potencialiai kenksmingus ingredientus kosmetikoje paskatino žmones ieškoti alternatyvų – kuo švaresnių, paprastesnių, ekologiškesnių produktų. Natūralūs aliejai tapo tikra žvaigžde: drėkina, ramina, suteikia švytėjimo. Visgi, kai kalba pasisuka apie apsaugą nuo saulės, atsiranda ribos, kurias peržengus rizikuojama ne tik grožiu, bet ir sveikata.

„Noriu natūraliai. Kam ta SPF „chemija“, jei gamta jau viskuo pasirūpino?“ – tokį požiūrį dažnai girdžiu iš klientų konsultacijose. Suprantu norą saugoti odą natūraliai, tačiau svarbu žinoti, kas iš tiesų veikia, o kas – tik gražiai skamba internete.

Kas iš tiesų yra SPF ir kodėl jis svarbus?

SPF – tai trumpinys iš „Saulės Apsaugos Faktorius“. Jis nurodo, kiek ilgiau galite būti saulėje nepatirdami nudegimo, lyginant su neapsaugota oda. Pvz., SPF 30 reiškia, kad jūsų oda bus apsaugota 30 kartų ilgiau nei be jokios priemonės.

Tačiau svarbiausia – sertifikuoti SPF kremai ne šiaip sau reklamuojami. Jie privalo būti kliniškai ištirti ir atitikti griežtus reikalavimus. SPF skaičius ant priemonės buteliuko – tai ne marketingas, o mokslas.

Štai kodėl tai svarbu: būtent SPF kremuose esantys filtrai (fiziniai ar cheminiai) sukurti taip, kad apsaugotų nuo kenksmingiausių UVA ir UVB spindulių. Jie užtikrina, kad Jūsų oda nepraras elastingumo, nesusirgs vėžiu, neatsiras pigmentinių dėmių ir raukšlių anksčiau laiko.

Ką sako mokslas apie aviečių, kokosų ir morkų aliejus?

Aviečių sėklų aliejus – SPF 50 ar mitas?

Vienas didžiausių mitų – kad aviečių sėklų aliejus turi labai aukštą SPF (30–50). Šis teiginys kilo iš laboratorinių, mėgintuvėlyje (in vitro) atliktų bandymų, kurie realiomis sąlygomis neturi jokios galios.

Dermatologai aiškina: nėra nė vieno patikimo klinikinio tyrimo, kuris įrodytų, kad aviečių sėklų aliejus tikrai saugo odą nuo UV spindulių. Aliejus gali atrodyti „tirštas“ ir sudaryti įspūdį, kad jis blokuoja šviesą, tačiau realybėje jo SPF yra minimalus.

Dar daugiau, tam tikromis sąlygomis aliejus gali netgi padidinti saulės žalą – oksiduotis (t.y. „sugesti“ veikiant saulei) ir sukelti fotoreakcijas, paskatindamas nudegimus.

Kodėl žmonės tuo tiki?

  • Informacija dažnai be šaltinių, remiasi iškraipytais laboratoriniais tyrimais.
  • Gamintojai siekia išskirti prekes rinkoje.
  • Asociacijos su „natūralumu“ kelia pasitikėjimą.

Bet, kaip rodo patirtis, pasitikėjimas be patikimų mokslinių duomenų gali kainuoti sveikatą.

Kokosų ir morkų aliejai – vasaros kvapas, bet ne apsauga

Kokosų aliejus dažnai naudojamas grožio ritualuose dėl drėkinančių savybių, tačiau jo SPF siekia vos apie 4–7. Tai – praktiškai nieko, kai kalbama apie apsaugą nuo stiprių saulės spindulių.

Morkų aliejus, kuriame gausu beta karoteno, prisideda prie gražesnės odos spalvos, tačiau nėra jokio įrodymo, kad jis efektyviai apsaugo nuo UV spindulių.

Dermatologai pabrėžia: šie aliejai gali papildyti odos priežiūrą, tačiau jie nepakeičia apsaugos nuo saulės. Būnant ilgai lauke, ypač deginantis, aliejai tampa pavojingi – oda gauna visą UV spindulių dozę, o šiluma kaupiasi greičiau.

Kodėl aliejus ant odos gali padaryti daugiau žalos nei naudos?

  1. Aliejai sugeria ir kaupia šilumą – oda „kepa“ greičiau.
  2. Sukuria klaidingą saugumo jausmą – žmogus galvoja, kad apsaugotas, bet nudega, net to nepajutęs.
  3. Aliejus veikia kaip lęšis – stiprina UV spindulių poveikį.
  4. Oksidacija – kai kurie aliejai saulėje „sugenda“ ir pradeda dirginti odą.

Tai tarsi bandytum sustabdyti lietų laikydamas skėtį su skylėmis: atrodo, turi apsaugą, bet realybėje – esi šlapias iki paskutinio siūlo.

Ką iš tiesų rekomenduoja dermatologai?

Atsakymas labai aiškus: naudokite sertifikuotus SPF kremus. Tai gali būti: – Fiziniai (mineraliniai) filtrai – cinko oksidas, titano dioksidas. – Cheminiai filtrai – apsaugo nuo plataus spektro UV spindulių.

Fiziniai filtrai ypač tinka tiems, kurie nori kuo natūraliau – jie dažnai būna be kvapiklių, be parabenų, netinka alergizuoti ar dirginti. Tinka vaikams, jautriai odai bei tiems, kurie norėtų kompromiso tarp natūralumo ir efektyvumo.

Kuo skiriasi fiziniai ir cheminiai SPF filtrai?

  • Fiziniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas) atspindi UV spindulius nuo odos paviršiaus – tarsi veidrodėlis.
  • Cheminiai filtrai sugeria UV spindulius, paversdami juos šiluma.

Abu variantai veiksmingi, tačiau fiziniai filtrai dažnai laikomi švaresniu, natūralesniu sprendimu.

Kaip atpažinti gerą SPF kremą?

  • SPF 30 ar daugiau
  • Pažymėta „plataus spektro apsauga“ (tiek nuo UVA, tiek nuo UVB)
  • Patvirtintas dermatologų ar sertifikuotas
  • Be kvapiklių ir dažiklių – jei oda jautri

Kas gali nutikti pasikliaujant vien natūraliais aliejais?

Pasitepus vien aliejumi, oda vis tiek gauna pilną UV spindulių dozę. Ką tai reiškia praktiškai?

  • Nudegimai ir paraudimai net po trumpo buvimo saulėje
  • Fotoreakcijos – odos sudirginimas, niežėjimas
  • Pigmentinės dėmės ir nelygus atspalvis
  • Priešlaikinis senėjimas – raukšlės, odos elastingumo praradimas
  • Padidėjusi odos vėžio rizika

Odos gydytojai nuolat primena: kiekvienas nudegimas – tai ne tik skausmas ar nemalonus paraudimas. Tai – „plytelė“ link rimtesnių problemų: melanomos, pigmentinių darinių, odos tekstūros pokyčių.

Nudegimai – ne tik laikinas nemalonumas, bet ir ilgalaikė žala

Galima pagalvoti: „Na, sudegsiu kartą kitą – kas čia tokio?“ Tačiau faktai kalba patys už save: – Kiekvienas nudegimas padidina melanomos riziką. – Saulės žala – pagrindinis ankstyvo odos senėjimo veiksnys. – Po kelių intensyvių nudegimų (ypač vaikystėje) rizika susirgti odos vėžiu ženkliai išauga.

Norite gražios, sveikos odos ilgus metus? Apsauga nuo saulės – ne derybų klausimas, o būtinybė.

Natūralu nereiškia saugu: pagrindiniai mitų pavojai

Šiuolaikinė rinkodara dažnai išnaudoja mūsų norą gyventi sveikiau ir natūraliau. Tačiau derėtų prisiminti:

  • Natūralios priemonės nebūtinai apsaugo nuo UV spindulių.
  • Aliejai neturi patvirtinto SPF – jų poveikis nuspėjamas tik laboratorijoje, bet ne realiame gyvenime.
  • Pernelyg pasitikint gamtos dovanomis, rizikuojate ilgalaike žala.

Leiskite paaiškinti: SPF skaičius nėra tik ingredientas, o keliasdešimties metų tyrimų ir testų rezultatas. Įprasti aliejai šio testo nepraėjo.

Kaip rinktis natūralią, bet saugią apsaugą nuo saulės?

Jeigu norite maksimaliai „švaraus“ produkto, ieškokite: – Fizinių SPF kremų su cinko oksidu ar titano dioksidu – dažnai jie būna be kvapiklių, be parabenų, tinka jautriai ar vaikų odai. – Produktų su „plataus spektro apsauga“. – Skaidrių sudėčių, kur aiškiai nurodyti visi komponentai. – Sertifikatų (pvz., Ecocert, COSMOS).

Aliejai puikiai tinka kaip papildoma priežiūra po saulės arba drėkinimui, bet ne kaip pagrindinė apsauga.

Ką daryti, jei jau nudegėte?

  • Nedelsdami pasitraukite iš saulės.
  • Vėsinkite odą drėgna šluoste, venkite ledo tiesiogiai ant odos.
  • Naudokite atstatomuosius, drėkinančius kremus (pvz., su pantenoliu, alijošiumi).
  • Gerkite daugiau vandens.
  • Jei nudegimas stiprus (atsirado pūslės) – kreipkitės į gydytoją.

Svarbios išvados: SPF kremas – vienintelis patikimas kelias

Sudėkime viską į vieną vietą: – Aviečių, kokosų ar morkų aliejai nėra patikima apsauga nuo saulės. – Jie neturi patvirtinto SPF, neapsaugo nuo viso UV spektro ir gali net padidinti nudegimų riziką. – Tik sertifikuoti SPF kremai (fiziniai ar cheminiai) užtikrina veiksmingą, patikrintą apsaugą. – Jei norite kuo natūraliau – rinkitės fizinius filtrus.

Tai nėra kompromiso vieta. Odos sveikata – vienintelė, nepakartojama. Gerbkite ją ir apsaugokite mokslu pagrįstais sprendimais.

Norite daugiau tokių patikimų, moksliškai pagrįstų straipsnių? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite ekspertų patarimų apie odos priežiūrą, sveikatą bei natūralią kosmetiką!


DUK – Dažniausiai Užduodami Klausimai

Ar aviečių sėklų aliejus tikrai turi aukštą SPF?

Ne. Nėra patikimų klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad aviečių sėklų aliejus realiomis sąlygomis turi aukštą SPF ar efektyviai apsaugo nuo UV spindulių. Laboratoriniai bandymai neatspindi realaus naudojimo ant odos.

Koks SPF reikalingas kasdienai ir kokį rinktis vasarą?

Kasdienai rekomenduojamas bent SPF 30, o karštomis, saulėtomis dienomis ar keliaujant į pietus – SPF 50. Svarbu rinktis plataus spektro apsaugą.

Kuo skiriasi fiziniai ir cheminiai SPF filtrai?

Fiziniai filtrai (cinko oksidas, titano dioksidas) atspindi UV spindulius nuo odos paviršiaus, o cheminiai – sugeria ir neutralizuoja juos. Fiziniai filtrai dažnai tinka jautriai odai ir yra pripažinti saugia natūralumo šalininkams.

Ar natūralūs aliejai gali būti naudojami kartu su SPF kremu?

Taip, aliejai gali būti naudojami papildomai – kaip drėkikliai ar atkuriamosios priemonės po saulės. Tačiau jie negali pakeisti ar sumažinti SPF kremo efektyvumo.

Ar galima pasitikėti natūralios kosmetikos gamintojų ženklais apie SPF?

Visada tikrinkite, ar SPF nurodytas ant pakuotės yra sertifikuotas, o ne tik „deklaruojamas“. Ieškokite oficialių įrodymų, dermatologų rekomendacijų ar patikrintų sertifikatų.

Kodėl aliejus kai kuriais atvejais netgi sustiprina saulės poveikį?

Aliejus gali veikti kaip lęšis – padeda UV spinduliams giliau prasiskverbti į odą, ypač jeigu oda šviesi arba jautri. Taip padidėja nudegimų rizika.

Kur rasti daugiau informacijos apie saugią apsaugą nuo saulės?

Patikimos informacijos galima rasti Lietuvos dermatologų draugijos svetainėje, Pasaulio sveikatos organizacijos puslapyje (WHO), bei patikimų dermatologų tinklaraščiuose.


Rūpinkitės savo oda sąmoningai – pasitikėkite mokslu, ne mitais. Jei kyla klausimų, palikite komentarą arba prenumeruokite mūsų naujienlaiškį – Jūsų odos sveikata prasideda nuo žinių!

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!

Panašūs Straipsniai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *