Blauzdos skausmas ramybėje: priežastys, pavojingi ženklai, tyrimai ir veiksmingi sprendimai

Blauzdos skausmas, juntamas net ilsintis, nėra „eilinis pertempimas“. Dažnai tai – signalas, kad sutriko kraujotaka, dirginami nervai ar vyksta uždegiminiai procesai. Supratimas, iš kur kyla skausmas, padeda greičiau pasirinkti teisingus veiksmus ir išvengti komplikacijų.

Čia aiškiai ir praktiškai aptariame dažniausias priežastis, kokie simptomai turėtų suneraminti, kokių tyrimų tikėtis ir kokie gydymo bei savipagalbos žingsniai iš tiesų veikia.

Kas yra blauzdos skausmas ramybėje ir kodėl tai svarbu

Blauzdos skausmas ramybės metu – tai maudimas, deginimas, dilgčiojimas ar veržiantis diskomfortas, kai nejudate: gulite, sėdite, žiūrite televizorių ar miegate. Jis skiriasi nuo įprasto „nuovargio po treniruotės“ tuo, kad:

atsiranda be fizinio krūvio,
neretai sustiprėja naktį,
gali lydėti tirpimas, odos spalvos pokyčiai, šalimas ar patinimas.

Tokio skausmo šaltinis dažnai yra kraujotakos sutrikimas (ypač periferinių arterijų liga), nervų dirginimas (stuburo stenozė, neuropatijos), veninės ar uždegiminės būklės. Kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo didesnė tikimybė išvengti opų, infekcijų, trombozių ar net gangrenos.

Dažniausios blauzdos skausmo ramybėje priežastys

Periferinių arterijų liga (PAL): „alkstantys“ raumenys

Periferinių arterijų liga atsiranda, kai dėl aterosklerozės susiaurėja kojų arterijos. Raumenims ima trūkti deguonies – pirmiausia krūvio metu (klaudikacija), vėliau net ir ilsintis (ramybės skausmas), ypač naktį.

Būdingi požymiai: – maudžiantis, pulsuojantis ar deginantis skausmas pėdoje ar blauzdoje, dažnai stipresnis naktį; – palengvėja nuleidus koją žemyn iš lovos (gravitacija pagerina kraujotaką), o ne pakėlus; – šalta, blyški arba melsva pėda, lėčiau gyjančios žaizdelės; – silpnas ar nečiuopiamas pėdos pulsas; – plaukų retėjimas ant blauzdų, trapūs nagai, blizgi oda.

Rizikos veiksniai: – rūkymas (stipriausias modifikuojamas veiksnys), – cukrinis diabetas, – padidėjęs cholesterolis, – aukštas kraujospūdis, – amžius >65 m. arba >50 m. su rizikos veiksniais.

Kodėl svarbu reaguoti: ramybės skausmas gali rodyti kritinę galūnės išemiją – būklę, kai kyla audinių žuvimo, infekcijos ir amputacijos rizika. Laiku pradėtas gydymas (gyvensenos keitimas, vaistai, kartais revaskuliarizacija) reikšmingai mažina komplikacijas.

Neurologinės priežastys: kai „kalti“ nervai

Nervinės kilmės skausmas dažnai apibūdinamas kaip deginantis, veriantis, su dilgčiojimu ar tirpimu. Jį gali sukelti:

Stuburo juosmeninės dalies stenozė: susiaurėjęs stuburo kanalas spaudžia nervų šakneles. Skausmas ar silpnumas plinta į sėdmenis, šlaunis, blauzdas; mažėja palinkus į priekį (pavyzdžiui, atsirėmus į vežimėlį ar sėdint).
Disko išvarža: dirgina ar užspaudžia konkrečią nervo šaknelę – skausmas dažnai vienašalis, su aštriu „elektriniu“ šūviu.
Periferinės neuropatijos (pvz., diabetinė): simetriškas deginimas, dilgčiojimas, ypač pėdose ir blauzdose, dažnai stiprėja naktį.
Radikulopatijos: nervo šaknies uždegimas ar pažeidimas, simptomai priklauso nuo pažeidimo lygio.

Orientaciniai požymiai: – skausmas mažėja sulenkus nugarą ar sėdint; – jaučiamas tirpimas, „skruzdėlės“, deginimas; – padidėja po ilgesnio stovėjimo ar vaikščiojimo; – kartais lydi kojų silpnumas, nepatvarumas.

Raumenų problemos: pertempimas, mėšlungis, uždegimas

Raumenų skausmas ramybėje neretai susijęs su: – pertempimu po intensyvaus krūvio ar staigių judesių; – mėšlungiu (ypač naktiniu), kurį gali skatinti dehidratacija ar elektrolitų disbalansas (magnis, kalis, kalcis); – miozitu (raumenų uždegimu) – infekciniu, autoimuniniu arba po didelio fizinio krūvio; – lėtine raumenų įtampa dėl laikysenos, streso ar sėdimo darbo; – vaistų sukelta miopatija (pvz., retai – nuo statinų).

Kas būdinga: – skausmas sustiprėja spaudžiant raumenį ar tempiant; – juntamas standumas, tempimo jausmas, kartais lokalus patinimas; – mėšlungis dažniau naktį ar po ilgo nejudrumo.

Pastaba apie magnį: tyrimai rodo, kad magnio papildai kai kuriems žmonėms gali sumažinti mėšlungio dažnį, tačiau bendras įrodymų patikimumas nevienodas ir poveikis ne visada reikšmingas. Visada svarbu pirmiausia pasirūpinti pakankamu skysčių ir elektrolitų balansu, tempimo pratimais ir miego higiena.

Veninės ir trombozinės būklės: kai kaupiasi kraujas ar susidaro krešulys

Lėtinis venų nepakankamumas ir varikozė: blauzdos maudimas, sunkumas, veržiantis jausmas vakarais, matomos išsiplėtusios venos, tinimas, palengvėja pakėlus kojas, padeda kompresinės kojinės.
Giliųjų venų trombozė (GVT): staiga atsiradęs skausmas ir patinimas vienoje blauzdoje, šiluma, paraudimas arba melsvumas, kartais – tempimo skausmas vaikštant ar spaudžiant. Tai skubi būklė dėl plaučių embolijos rizikos.

Svarbu: įtariant trombozę, kojos masažuoti, aktyviai mankštinti ar keliauti nereikėtų – pirmiausia būtina skubi medicininė apžiūra ir ultragarsinis tyrimas.

Uždegiminės ir infekcinės būklės

Vaskulitai (kraujagyslių uždegimas): skausmas, odos bėrimai, dėmės, kartais karščiavimas, bendras silpnumas.
Celiulitas (odos ir poodžio infekcija): skausmas, vietinis paraudimas, karštis, patinimas, karščiavimas.
Tromboflebitas: paviršinių venų uždegimas – skausminga, sukietėjusi, paraudusi venos „virvelė“.
Autoimuniniai miozitai: progresuojantis raumenų silpnumas, skausmas, padidėję uždegimo rodikliai.

Kiekviena iš šių būklių reikalauja individualaus ištyrimo ir gydymo plano.

Kaip namuose orientuotis dėl skausmo kilmės (ne diagnozuojant)

Įtariama arterinė problema (PAL): šalta, blyški pėda, silpnas pulsas, skausmas naktį, palengvėja nuleidus koją.
Įtariama veninė problema: vakarinis sunkumas, tinimas, palengvėja pakėlus kojas ar dėvint kompresiją.
Įtariama nervinė kilmė: deginimas, tirpimas, plintantis skausmas nuo nugaros, pagerėja pasilenkus ar sėdint.
Įtariama raumenų kilmė: skausmas stiprėja spaudžiant ar tempiant raumenį, po krūvio, padeda švelnus tempimas, šiluma (ne ūmiai po traumos).
Skubi trombozės rizika: staigus skausmas su vienpusiu patinimu ir šiluma – kreipkitės skubiai.

Nepradėkite kompresinės terapijos, jei įtariama reikšminga arterinė liga (šalta, blyški pėda, silpnas pulsas) – tai gali pabloginti būklę.

Diagnostika: kokių tyrimų tikėtis ir kodėl

Gydytojo tikslas – patikimai atskirti kraujotakos, nervų, venines, raumenų ir uždegimines priežastis, įvertinti riziką ir suplanuoti gydymą.

Išsami anamnezė: skausmo pobūdis, pradžia, kas stiprina/silpnina, gretutinės ligos (diabetas, dislipidemija, hipertenzija), rūkymas, vaistai, trauma, imobilizacija, kelionės.
Apžiūra: odos spalva ir temperatūra, žaizdos, tinimas, venų varikozė, jautrumas; pėdų pulsai (A. dorsalis pedis, A. tibialis posterior).
Kulkšnies‑žasto indeksas (ABI): neinvazinis testas, lyginantis kulkšnies ir žasto kraujospūdį. ABI ≤0,90 – būdingas PAL; >1,40 – rodo neelastingas (kalcifikuotas) arterijas, ypač sergant diabetu (tada reikalingi papildomi testai).
Dvipusis arterijų Doplerio ultragarsas: nustato susiaurėjimo vietą ir reikšmingumą.
Vaizdiniai kraujagyslių tyrimai (CTA/MRA): planuojant intervencijas ar esant įtarimui dėl kritinės išemijos.
Venų ultragarsas su dopleriu: įtariant giliųjų venų trombozę ar veninį nepakankamumą.
MRT juosmeninei daliai: jei vyrauja neurologiniai simptomai, įtariama stenozė ar disko patologija.
Nervų laidumo tyrimai / elektromiografija: įtariant periferinę neuropatiją ar radikulopatiją.
Laboratoriniai: lipidograma, glikemija ir HbA1c, inkstų funkcija, uždegimo rodikliai (CRB), kreatinkinazė (CK) esant įtarimui dėl miopatijos, D‑dimeras (selektyviai, kai įtariama GVT).

Gerai žinoti: kokybiška fizinė apžiūra ir ABI dažnai pakanka nustatyti ar atmesti PAL, o ultragarsas – pirmo pasirinkimo tyrimas įtariant GVT.

Gydymas ir savipagalba: ką daryti saugiai ir kas išties padeda

Svarbiausia – gydyti priežastį. Savipagalbos priemonės gali palengvinti simptomus, bet jos nepakeičia profesionalios diagnostikos, ypač esant kraujotakos ar trombozės rizikai.

Greita pagalba namuose

Skausmo dienoraštis: užsirašykite, kada atsiranda skausmas, kas jį stiprina/silpnina, kokia padėtis padeda (nuleista ar pakelta koja, pasilenkimas), ar yra patinimas, spalvos pokyčiai.
Atsargus poilsis ir padėtis:
jei įtariate veninę kilmę – trumpam pakelkite kojas virš širdies lygio 15–20 min;
jei įtariate arterinę kilmę (šalta, blyški pėda, silpnas pulsas) – kojos nekeliokite aukštai; ramybės skausmą dažnai palengvina šiek tiek nuleista pėda.
Šiluma ar šaltis:
ūmiam raumenų pertempimui pirmas 24–48 val. tinka šaltis (10–15 min, kelis kartus per dieną);
lėtiniam raumenų standumui – saikinga šiluma.
Tempimai ir lengvas aktyvumas: švelnūs blauzdų (m. gastrocnemius ir soleus) tempimai, trumpi pasivaikščiojimai, jei nėra ūmaus uždegimo ar trombozės įtarimo.
Skysčiai ir elektrolitai: palaikykite pakankamą skysčių vartojimą; su maistu gausinkite magnio, kalio šaltinius (žalios lapinės daržovės, riešutai, ankštiniai, avokadai). Papildus rinkitės pasitarę su gydytoju, ypač jei turite inkstų problemų.

Venkite: intensyvaus masažo ant skausmingos, patinusios, šiltos blauzdos (trombozės rizika), stiprių analgetikų savavališkai ilgiau nei kelias dienas, kompresinių kojinių be arterinės kraujotakos įvertinimo.

Gyvensena ir ilgalaikė prevencija

Rūkymo metimas: vienas veiksmingiausių žingsnių mažinant PAL progresavimą ir skausmą.
Reguliarus vaikščiojimas: 30–45 min, 3–5 k./sav., su nedidelėmis pertraukomis. Esant PAL – prižiūrimos treniruotės (supervised exercise therapy) reikšmingai gerina ėjimo nuotolį ir skausmo kontrolę.
Svorio ir kraujospūdžio kontrolė: Viduržemio jūros tipo mityba, pakankamai skaidulų, ribojant sočiuosius riebalus ir rafinuotus cukrus.
Darbo ergonomika: pertraukos kas 45–60 min, trumpi apšilimai ir blauzdų tempimai.
Miegas: pastovus režimas, vengti didelių kofeino kiekių vakare, šilti pėdų vonelės ar kompresai prieš miegą (jei nėra arterinės išemijos ar odos pažeidimų).

Medicininis gydymas (apžvalga – individualiai parenka gydytojas)

Periferinių arterijų liga:
antitrombocitiniai vaistai (pvz., aspirinas arba kitas pagal klinikinę situaciją),
statinai ir lipidų kontrolė,
kraujospūdžio ir gliukozės kontrolė,
cilostazolas gali pagerinti ėjimo distanciją (jei nėra kontraindikacijų),
revaskuliarizacija (endovaskulinė ar chirurginė) – esant kritinei išemijai ar sunkiai simptomatikai.
Neuropatinis skausmas:
neuromoduliuojantys vaistai (pvz., gabapentinas, pregabalinas, duloksetinas) – pagal indikacijas,
kineziterapija, laikysenos korekcija, nervų mobilizavimo pratimai,
kontrolė gretutinių ligų (diabeto).
Raumenų mėšlungis ir pertempimas:
tempimo programos, progresuojanti apkrova, manualios terapijos metodai,
elektrolitų balansas; magnio nauda – individuali,
trumpalaikiai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (jei tinka ir nėra kontraindikacijų).
Veninės ligos:
kompresinės kojinės (dažniausiai II klasė) – tik įsitikinus, kad arterinė kraujotaka pakankama,
fizinis aktyvumas, kūno padėties kaita, ilgalaikis sėdėjimo/stovėjimo vengimas,
intervencijos (skleroterapija, abliacija) – pagal indikacijas.
Giliųjų venų trombozė:
antikoaguliantai (kraują skystinantys vaistai) pagal protokolus ir riziką,
kompresija – vėliau, įvertinus arterinę kraujotaką ir gydytojui rekomendavus.

Kada kreiptis skubiai, o kada – planinei konsultacijai

Skubiai į gydymo įstaigą: – staigus vienos blauzdos patinimas su skausmu, šiluma, paraudimu ar melsvumu; – labai stiprus skausmas su šalta, blyškia ar nejautria pėda, nečiuopiamu pulsu; – skausmas su karščiavimu, plintančiu paraudimu ar pūliuojančiomis žaizdomis; – nauji neurologiniai simptomai: progresuojantis silpnumas, šlapimo/tuštinimosi kontrolės sutrikimas, tirpimas „balno“ srityje (skubus stuburo įvertinimas).

Planuotai pas šeimos gydytoją ar kraujagyslių/neurologijos specialistą: – pasikartojantis naktinis skausmas, – lėtinis maudimas ar mėšlungis, ribojantis miegą ar kasdienybę, – lėtai gyjančios žaizdelės, odos pokyčiai, plaukų retėjimas ant blauzdų, – neaiškios kilmės skausmas, trunkantis >2–3 savaitės, nepaisant savipagalbos.

Mini kontrolinis sąrašas vizitui: – užrašykite simptomų trukmę, intensyvumą, ryšį su padėtimi/krūviu, – sąrašas vaistų ir papildų, – gretutinės ligos, rūkymo istorija, šeiminė kraujagyslių ligų anamnezė, – kokias priemones jau bandėte ir jų poveikį.

Dažnos klaidos, kurių verta vengti

Masažuoti karštą, skausmingą ir patinusią blauzdą – galima atplėšti trombą.
Dėvėti kompresines kojines neįvertinus arterinės kraujotakos – gali pabloginti išemiją.
Ilgai „kentėti“ naktinį skausmą, tikintis, kad praeis – galite praleisti kritinės išemijos pradžią.
Savavališkai pradėti stiprius nuskausminamuosius ar antikoaguliantus – rizika nusverti naudą.
Ignoruoti gyvenimo būdo veiksnius (rūkymą, nejudrumą), nors jie lemia gydymo sėkmę.

DUK (People Also Ask)

Kada blauzdos skausmas ramybėje labiausiai rodo periferinių arterijų ligą? – Kai skausmas stiprėja naktį, pėda šąla ir blyški, silpnas pulsas, atsiranda lėtai gyjančių žaizdelių, o palengvėjimas juntamas nuleidus koją žemyn. Tai ypač svarbu rūkantiesiems, sergantiems diabetu ar turintiems aukštą cholesterolį.

Ar kompresinės kojinės tinka, jei skauda blauzdas ramybėje? – Tinka esant veninei kilmei (sunkumas, tinimas, varikozė) ir tik kai patvirtinta, kad arterinė kraujotaka gera. Jei įtariama PAL (šalta, blyški pėda, silpnas pulsas), kompresijos nedėvėkite, kol neįvertins gydytojas.

Kaip greitai palengvinti naktinį mėšlungį? – Švelniai ištieskite ir ištempkite blauzdos raumenį (traukite pėdą link savęs), atsistokite, pamiklinkite. Padeda šilti kompresai, pakankamas skysčių vartojimas dieną, reguliarūs tempimo pratimai prieš miegą. Magnio papildai gali padėti daliai žmonių, tačiau poveikis ne visiems vienodas.

Kuo skiriasi nervinės ir raumeninės kilmės skausmas? – Nervinis – dažniau deginantis, su tirpimu ar „elektriniu“ šūviu, gali plisti nuo nugaros žemyn, palengvėja pasilenkus. Raumeninis – lokalesnis, sustiprėja spaudžiant ar tempiant raumenį, dažnai po krūvio.

Ar galiu sportuoti, jei ramybėje skauda blauzdas? – Lengvas, simptomus toleruojantis aktyvumas ir tempimai dažniausiai naudingi. Tačiau esant įtarimui dėl PAL, GVT, infekcijos ar staigaus stipraus skausmo – pirmiau pasitikrinkite pas gydytoją. Esant PAL, struktūruotos vaikščiojimo programos yra veiksmingiausios, bet jas pradėti saugiausia pasitarus su specialistu.

Pagrindinės įžvalgos ir veiksmai

Neignoruokite naktinio ar ramybės skausmo – tai dažnai kraujotakos ar nervų signalas.
Patikrinkite arterinę kraujotaką (pulsai, ABI) prieš pradedant kompresiją ar intensyvesnę programą.
Įtariant trombozę (vienpusis patinimas, skausmas, šiluma) – skubiai į gydymo įstaigą.
Kasdieniai žingsniai: mėnesį be dūmo, 30–45 min vaikščiojimo 3–5 k./sav., blauzdų tempimai, skysčiai ir subalansuota mityba.
Derinkite savipagalbą su profesionalia diagnostika – taip greičiausiai sumažinsite skausmą ir riziką.

Šaltiniai

Firnhaber JM, Powell CS. Lower Extremity Peripheral Artery Disease: Diagnosis and Treatment. American Family Physician. 2019;99(6):362–369.
Hallegraeff J, de Greef M, Krijnen W, et al. Criteria in diagnosing nocturnal leg cramps: a systematic review. BMC Family Practice. 2017;18:29. doi:10.1186/s12875-017-0600-x
2024 m. AHA/ACC gairės dėl periferinių arterijų ligos diagnostikos ir gydymo (santrauka ir rekomendacijos dėl gyvenimo būdo, medikamentinio ir intervencinio gydymo).
Europos kardiologų draugijos (ESC) rekomendacijos dėl periferinių arterijų ligų: ABI taikymas, rizikos valdymas ir fizinio aktyvumo nauda.
CDC ir NICE klinikinės rekomendacijos dėl giliųjų venų trombozės atpažinimo ir diagnostikos (ultragarsas kaip pirmo pasirinkimo tyrimas, rizikos stratifikacija).

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!