Medetkų arbata Lietuvoje nuo seno vadinama švelnia, bet veiklia žolelių priemone. Ji geriama po sunkesnio maisto, peršalus, sudirgus skrandžiui, varginant bėrimams ar tiesiog tada, kai organizmui norisi ramesnio ritmo. Ne veltui medetkos dažnai atsiduria šalia ramunėlių, liepžiedžių ir čiobrelių – tai vienas iš tų augalų, kurį daug kas turi namų vaistinėlėje. Vis dėlto medetkų arbata…
Vaikų sloga dažnai prasideda nekaltai: kelios čiaudulio serijos, pabėgusi nosis, vakare – sunkesnis kvėpavimas ir prastesnis miegas. Tėvai tokiais atvejais dažnai pirmiausia ieško švelnių priemonių namuose, nes ne kiekviena sloga reikalauja stiprių vaistų. Liaudiški vaistai nuo slogos vaikams gali būti naudingi, jei jie naudojami protingai: druskos tirpalas, pakankamai skysčių, tinkamas oro drėgnumas, švelnūs šilti gėrimai…
Nuovargis nėra vien tik „tingėjimas“ ar prasta nuotaika. Kai ryte atsikeliama jau pavargus, darbe sunku susikaupti, o vakare nebelieka jėgų net paprastiems buities darbams, organizmas dažnai siunčia labai aiškų signalą: jam trūksta poilsio, maistinių medžiagų arba jis per ilgai gyvena įtampos režimu. Liaudiški vaistai nuo nuovargio ir silpnumo gali būti naudingi, jei išsekimą lemia įtemptas…
Liaudiški antibiotikai daugeliui skamba kaip saugesnė, švelnesnė alternatyva vaistams. Česnakas, medus, imbieras, raudonėlis ar gvazdikėliai lietuvių namuose naudojami ne vieną kartą per metus – ypač tada, kai peršti gerklę, prasideda sloga ar norisi sustiprinti organizmą šaltuoju sezonu. Vis dėlto natūralu nereiškia automatiškai saugu, o „antibiotikas“ liaudies medicinoje nėra tas pats, kas gydytojo paskirtas antibakterinis vaistas….
Padidėjęs kraujospūdis dažnai vystosi tyliai. Iš pradžių žmogus gali jausti tik nuovargį, sunkumą pakaušyje ar dažnesnį širdies plakimą, tačiau ilgainiui ši būklė tampa rimtu rizikos veiksniu širdžiai, kraujagyslėms ir inkstams. Dėl to vis daugiau žmonių ieško ne tik gydymo, bet ir saugių, kasdienių būdų palaikyti gerą savijautą. Vienas iš dažniausiai minimų sprendimų – liaudiškas gėrimas…
Lauro lapai daugeliui siejasi tik su sriuba ar troškiniu. Tačiau iš jų ruošiama arbata jau seniai vertinama liaudies medicinoje dėl švelnaus poveikio virškinimui, skysčių pasišalinimui ir bendram organizmo tonusui. Svarbu tik viena: į lauro lapų arbatą nereikėtų žiūrėti kaip į stebuklingą „valymo“ priemonę. Ji gali būti naudinga kaip trumpalaikė, saikinga ir tinkamai paruošta pagalba, bet…
Nuolatinis nuovargis dažnai atrodo kaip įprasta šiuolaikinio gyvenimo dalis. Tačiau kai jėgų trūksta kasdien, sunku susikaupti, dažniau sergama ir net po poilsio nesijaučia tikro atsigavimo, verta į tai pažvelgti rimčiau. Gera žinia ta, kad organizmui padėti galima paprastais būdais. Tinkamai parinkti natūralūs receptai, kokybiškas miegas, subalansuota mityba ir keli kasdieniai įpročiai gali pastebimai pagerinti savijautą….
Svogūnas daugeliui vis dar tėra priedas sriubai, troškiniui ar salotoms. Tačiau jo vertė gerokai didesnė nei skonis ar kvapas. Tai viena prieinamiausių daržovių, kuri aprūpina organizmą antioksidantais, prebiotinėmis skaidulomis, vitaminais ir sieros junginiais, susijusiais su geresne širdies, žarnyno ir imuninės sistemos veikla. Jei svarstote, ar verta valgyti svogūną kasdien, trumpas atsakymas – dažnu atveju taip,…
Kedro riešutų aliejus ilgai buvo laikytas paslaptimi, kurią Sibiro tautos brangino kaip gydančią ir apsaugančią priemonę. Šiandien jį atrandame iš naujo – jau su laboratorijų ir klinikinių tyrimų pagalba. Ką jis iš tiesų gali? Kaip jį vartoti, kad veiktų? Ir ką sako mokslas? Čia rasite aiškų, įrodymais grįstą vadovą: nuo sudėties ir poveikio iki praktinių…
Kas nutinka kūnui, kai česnakas tampa kasdieniu įpročiu, o ne tik prieskoniu? Daugiau, nei tikitės. Nuo imuniteto iki kraujotakos, nuo žarnyno mikrobiotos iki uždegimo kontrolės – česnakas gali būti nedidelis kasdienis veiksmas su dideliu grąžos koeficientu. Sužinosite, kokios veikliosios medžiagos už tai atsakingos, kokią realią naudą rodo tyrimai, kaip česnaką vartoti, kad jis veiktų (ir…