Liaudiški antibiotikai: 9 natūralios priemonės, kurios gali padėti, ir kada jų vengti

Liaudiški antibiotikai daugeliui skamba kaip saugesnė, švelnesnė alternatyva vaistams. Česnakas, medus, imbieras, raudonėlis ar gvazdikėliai lietuvių namuose naudojami ne vieną kartą per metus – ypač tada, kai peršti gerklę, prasideda sloga ar norisi sustiprinti organizmą šaltuoju sezonu.

Vis dėlto natūralu nereiškia automatiškai saugu, o „antibiotikas“ liaudies medicinoje nėra tas pats, kas gydytojo paskirtas antibakterinis vaistas. Kai kurios augalinės medžiagos iš tiesų turi antibakterinių, priešuždegiminių ar imunitetą palaikančių savybių, tačiau jos neturėtų pakeisti gydymo, kai infekcija rimta.

Geriausias kelias – žinoti, kas gali padėti, kaip vartoti saikingai ir kokiais atvejais nebeeksperimentuoti namuose. Tai ypač aktualu šiandien, kai Pasaulio sveikatos organizacija atsparumą antibiotikams įvardija kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai, o netinkamas gydymas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos.

Kas iš tikrųjų yra liaudiški antibiotikai?

Liaudiški antibiotikai – tai buityje prigijęs pavadinimas natūralioms priemonėms, kurios gali slopinti mikroorganizmų dauginimąsi, mažinti uždegimą ar palaikyti imuninę sistemą. Dažniausiai kalbama apie augalus, prieskonius, bičių produktus ir jų ekstraktus.

Tiksliau būtų sakyti ne „antibiotikai“, o natūralios antibakterinės ar antimikrobinės priemonės. Kodėl tai svarbu? Nes receptiniai antibiotikai veikia konkrečias bakterijas, turi nustatytas dozes, gydymo trukmę ir aiškias vartojimo indikacijas. O česnakas ar medus gali būti naudingi kaip pagalbinė priemonė, bet jie nėra standartizuotas vaistas nuo plaučių uždegimo, anginos ar šlapimo takų infekcijos.

Dažniausiai natūralios priemonės tinkamiausios tada, kai:

• jaučiate pirmuosius peršalimo požymius;
• norite palaikyti imunitetą sezoniškai;
• vargina lengvas gerklės perštėjimas;
• po ligos norite greičiau atsigauti;
• norite papildyti mitybą priešuždegiminėmis medžiagomis;
• ieškote švelnių priemonių burnos ertmės ar virškinimo komfortui.

Tačiau jei infekcija bakterinė ir progresuoja, natūralios priemonės gali tik užmaskuoti simptomus. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai primena, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikia vartoti nuo paprasto peršalimo ar gripo, bet bakterinių infekcijų atvejais tinkamas gydymas kartais būtinas.

Patys veiksmingiausi liaudiški antibiotikai, kuriuos verta turėti namuose

Natūralios priemonės skiriasi ne tik skoniu ar tradicijomis, bet ir veikliųjų medžiagų sudėtimi. Vienos labiau tinka gerklei, kitos – virškinimui, trečios – burnos ertmei ar sezoninei profilaktikai.

1. Česnakas – stipriausias namų virtuvės kandidatas

Česnakas ne veltui vadinamas viena stipriausių liaudiškų antibakterinių priemonių. Pagrindinė jo veiklioji medžiaga – alicinas. Ji susidaro tada, kai česnakas traiškomas, pjaustomas ar kramtomas.

Laboratoriniuose tyrimuose alicinas siejamas su poveikiu įvairiems mikroorganizmams. Apie česnako junginių antimikrobines savybes rašoma ir mokslinių publikacijų duomenų bazėje skelbiamuose tyrimuose apie aliciną. Vis dėlto laboratorinis poveikis dar nereiškia, kad česnako skiltelė išgydys infekciją žmogaus organizme. Tai du skirtingi dalykai.

Kaip vartoti praktiškai:

• sutrinkite česnako skiltelę ir palikite 5–10 minučių – taip geriau susidaro alicinas;
• dėkite į salotas, varškę, sriubą jau nukėlę nuo ugnies;
• maišykite su medumi, jei norite švelnesnio skonio;
• pradėkite nuo mažo kiekio, ypač jei jautrus skrandis.

Dažna klaida – ryti daug žalių česnakų tuščiu skrandžiu. Kai kuriems žmonėms tai sukelia deginimą, pykinimą ar pilvo skausmą. Be to, česnakas gali skystinti kraują, todėl atsargumo reikia vartojantiems kraują skystinančius vaistus ar prieš operacijas. Apie galimas česnako sąveikas ir atsargumo priemones primena JAV Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras.

2. Medus – gerklei, kosuliui ir žaizdų priežiūrai

Natūralus medus – viena universaliausių liaudiškų priemonių. Jis pasižymi osmosiniu poveikiu, turi fermentų, organinių rūgščių, o kai kurios medaus rūšys išskiria nedidelius vandenilio peroksido kiekius. Dėl to medus gali slopinti bakterijų dauginimąsi ir padėti palaikyti žaizdų gijimą.

Praktikoje medus dažniausiai naudojamas gerklei ir kosuliui. Šaukštelis medaus prieš miegą kai kuriems žmonėms sumažina dirginantį kosulį, ypač kai gleivinė išsausėjusi. Mayo Clinic apžvalgoje medus minimas kaip priemonė, galinti palengvinti kosulį, tačiau jis netinka kūdikiams iki vienerių metų dėl botulizmo rizikos.

Kaip vartoti saugiai:

• dėkite medų į šiltą, bet ne verdantį vandenį;
• vartokite po 1 arbatinį šaukštelį 1–2 kartus per dieną;
• gerklei galite lėtai ištirpinti medų burnoje;
• žaizdoms naudokite tik medicininės paskirties medų, o ne bet kokį iš stiklainio.

Diabetu sergantiems žmonėms medus nėra „nekaltas“ produktas. Jis vis tiek kelia gliukozės kiekį kraujyje, todėl kiekis turi būti derinamas su gydytoju ar dietistu.

3. Imbieras – kai reikia šilumos ir mažiau uždegimo

Imbieras ypač mėgstamas peršalus: šildo, skatina prakaitavimą, malšina pykinimą ir suteikia gėrimui ryškų skonį. Jo veiklieji junginiai – gingeroliai ir šogaoliai – siejami su priešuždegiminiu poveikiu.

Imbieras nėra klasikinis antibiotikas, tačiau jis gali būti naudingas kaip pagalbinė priemonė, kai organizmas kovoja su virusine infekcija, gerklės dirginimu ar virškinimo sutrikimais. Šviežias imbieras dažnai geriau tinka arbatai, o džiovintas – prieskonių mišiniams ir troškiniams.

Paprastas receptas namams:

• 1 arbatinis šaukštelis tarkuoto imbiero;
• puodelis karšto vandens;
• 10 minučių palaikyti uždengtą;
• kai pravėsta, galima įdėti medaus ir citrinos.

Per dideli kiekiai gali sukelti rėmenį ar skrandžio dirginimą. Atsargiai imbierą turėtų vartoti žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, turintys tulžies pūslės problemų ar planuojantys operaciją.

4. Raudonėlis – prieskonis su stipriu charakteriu

Raudonėlis virtuvėje dažniausiai siejamas su padažais ir troškiniais, bet žolininkai jį vertina ir dėl eterinių aliejų. Svarbiausios veikliosios medžiagos – karvakrolis ir timolis. Jos laboratoriniuose tyrimuose rodo antimikrobinį aktyvumą.

Ypač stiprus yra raudonėlio aliejus. Būtent dėl to su juo reikia elgtis atsargiai. Nepraskiestas eterinis aliejus gali nudeginti gleivinę, sudirginti skrandį ar sukelti alerginę reakciją.

Saugiausias kasdienis variantas – raudonėlio arbata arba prieskonis maiste:

• 1 arbatinis šaukštelis džiovinto raudonėlio puodeliui vandens;
• palaikyti 7–10 minučių;
• gerti po valgio;
• nevartoti stiprių aliejų vaikams be specialisto patarimo.

Jei renkatės raudonėlio aliejų, jis turi būti skiedžiamas ir vartojamas labai mažais kiekiais. Žmonėms, turintiems kepenų ligų, virškinamojo trakto opų ar alergiją notrelinių šeimos augalams, geriau nerizikuoti.

5. Gvazdikėliai – burnos ertmei ir nemaloniam kvapui

Gvazdikėliai turi eugenolio – aromatinės medžiagos, kuri pasižymi antiseptinėmis ir nuskausminančiomis savybėmis. Liaudies medicinoje gvazdikėlis nuo seno kramtomas skaudant dantį ar norint sumažinti nemalonų burnos kvapą.

Tai nėra dantų gydymas. Jei skauda dantį, tinimas didėja ar atsirado pūlinys, reikia odontologo. Tačiau trumpalaikiam palengvinimui gvazdikėlis gali būti naudingas.

Kaip naudoti:

• sukramtykite vieną gvazdikėlį ir palaikykite prie skaudamos vietos;
• pasigaminkite silpną nuovirą burnai skalauti;
• nevartokite gvazdikėlių aliejaus tiesiai ant gleivinės;
• nenaudokite vaikams be specialisto patarimo.

Gvazdikėlių eterinis aliejus yra stiprus. Per didelis kiekis gali dirginti gleivinę, sukelti pykinimą, o jautresniems žmonėms – alerginę reakciją.

Kitos natūralios priemonės, kurias vertina ir žolininkai, ir mokslas

Ne visos liaudiškos priemonės veikia vienodai. Vienoms yra daugiau tyrimų, kitoms – daugiau tradicinės patirties. Protingiausia jas vertinti ne kaip stebuklą, o kaip papildomą įrankį sveikatos rutinoje.

6. Ežiuolė – sezoninei imuniteto pagalbai

Ežiuolė dažnai vartojama prasidėjus peršalimui arba profilaktiškai šaltuoju sezonu. Tyrimų išvados nėra visiškai vienodos: vienuose darbuose matomas nedidelis peršalimo trukmės sumažėjimas, kituose poveikis kuklesnis. Tai normalu, nes skiriasi augalo rūšys, ekstraktų koncentracija ir vartojimo laikas.

Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras ežiuolę vertina kaip populiarią, bet nevienodai ištirtą priemonę peršalimo simptomams. Praktikoje ji dažniausiai tinka trumpais kursais, kai jaučiate pirmuosius simptomus.

Kaip vartoti:

• arbata arba tinktūra 7–14 dienų;
• po kurso daryti pertrauką;
• nevartoti nuolat mėnesiais;
• atsargiai, jei turite autoimuninių ligų ar alergiją astrinių šeimos augalams.

Ežiuolė nėra skirta „stimuliuoti imunitetą bet kokia kaina“. Kai kuriems žmonėms imuninės sistemos aktyvinimas gali būti nepageidaujamas, todėl sergant autoimuninėmis ligomis būtina pasitarti su gydytoju.

7. Čiobreliai – kosuliui ir kvėpavimo takams

Čiobreliai lietuviškoje vaistinėlėje užima garbingą vietą. Jie dažnai naudojami kosuliui, gerklės perštėjimui ir kvėpavimo takų gleivių pasišalinimui. Čiobreliuose yra timolio ir kitų aromatinių junginių, kurie siejami su antiseptiniu poveikiu.

Paprasta čiobrelių arbata:

• 1 arbatinis šaukštelis džiovintų čiobrelių;
• puodelis karšto vandens;
• palaikyti 10 minučių;
• gerti šiltą 1–2 kartus per dieną.

Čiobreliai geriausiai tinka tada, kai kosulys lengvas, o bendra savijauta nebloga. Jei kosulys trunka ilgiau nei 2–3 savaites, atsiranda dusulys, kraujo atkosėjimas ar aukšta temperatūra, arbatos nebepakanka.

8. Propolis – bičių produktas, kurio nereikėtų nuvertinti

Propolis, dar vadinamas bičių pikiu, yra dervingų medžiagų mišinys, kurį bitės naudoja avilio apsaugai. Jame randama flavonoidų, fenolinių junginių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Liaudies medicinoje propolis vartojamas gerklei, burnos ertmei ir imunitetui.

Propolio purškalai ar tinktūros gali palengvinti gerklės dirginimą, bet alergiškiems žmonėms reikia didelio atsargumo. Bičių produktai – dažna jautrumo priežastis, ypač jei žmogus reaguoja į žiedadulkes, medų ar bičių įgėlimus.

Praktinis patarimas: pirmą kartą naudokite minimalų kiekį ir stebėkite reakciją. Jei atsiranda lūpų tinimas, bėrimas, dusulys ar niežėjimas, vartojimą nutraukite.

9. Spanguolės – ne antibiotikas, bet gali būti naudingos šlapimo takams

Spanguolės dažnai minimos kalbant apie šlapimo takų infekcijų profilaktiką. Jų veikliosios medžiagos – proantocianidinai – gali trukdyti kai kurioms bakterijoms prisitvirtinti prie šlapimo takų gleivinės. Tai nereiškia, kad spanguolių sultys išgydys ūmią infekciją, bet pasikartojančių problemų profilaktikai kai kuriems žmonėms jos gali būti naudingos.

Cochrane apžvalgoje apie spanguoles ir šlapimo takų infekcijų prevenciją nurodoma, kad tam tikroms žmonių grupėms spanguolių produktai gali sumažinti pasikartojančių infekcijų riziką. Vis dėlto poveikis priklauso nuo produkto sudėties ir vartojimo reguliarumo.

Rinkitės nesaldintus spanguolių produktus. Saldūs gėrimai su mažu spanguolių kiekiu labiau primena desertą nei profilaktinę priemonę.

Kada liaudiški antibiotikai gali padėti, o kada jau reikia gydytojo?

Didžiausia klaida – bandyti natūraliomis priemonėmis gydyti būklę, kuri aiškiai blogėja. Liaudiški antibiotikai gali būti naudingi lengvų simptomų pradžioje, bet jie neturi tapti priežastimi atidėti medicininę pagalbą.

Natūralias priemones galima svarstyti, kai:

• sloga ar gerklės perštėjimas lengvi;
• temperatūra neaukšta ir greitai krenta;
• nėra dusulio, krūtinės skausmo, stipraus silpnumo;
• simptomai trunka vos 1–2 dienas;
• žmogus neturi sunkių lėtinių ligų;
• priemonės vartojamos kaip pagalba, o ne vietoje paskirto gydymo.

Į gydytoją kreipkitės, jei:

• temperatūra viršija 38,5 °C ir laikosi ilgiau nei 2–3 dienas;
• stipriai skauda gerklę, sunku ryti, matyti pūlingų apnašų;
• atsiranda dusulys, švokštimas, krūtinės skausmas;
• šlapinantis degina, skauda nugarą, pakyla temperatūra;
• žaizda pūliuoja, parausta, patinsta ar karščiuoja oda aplink ją;
• simptomai blogėja, nors ilsitės ir geriate skysčių;
• serga kūdikis, nėščioji, senjoras ar žmogus su nusilpusiu imunitetu.

Harvard Health specialistai pabrėžia, kad antibiotikų poreikis priklauso nuo infekcijos pobūdžio, o ne nuo to, kaip stipriai norime „greitesnio sprendimo“. Tas pats galioja ir natūralioms priemonėms: jos turi būti parenkamos pagal situaciją, o ne vartojamos aklai.

Dažniausios klaidos vartojant natūralias antibakterines priemones

Natūralios priemonės dažnai žavi tuo, kad atrodo paprastos. Tačiau būtent paprastumas kartais apgauna. Net ir įprasti maisto produktai gali sukelti problemų, jei vartojami per dideliais kiekiais ar netinkamu metu.

Klaida Nr. 1 – manyti, kad daugiau reiškia geriau

Trys česnako skiltelės vietoje vienos nebūtinai duos daugiau naudos. Greičiau sudirgins skrandį, sukels rėmenį ar nemalonų kvapą. Tas pats galioja imbierui, gvazdikėliams ir eteriniams aliejams.

Klaida Nr. 2 – naudoti eterinius aliejus neatskiestus

Raudonėlio, gvazdikėlių, čiobrelių eteriniai aliejai labai koncentruoti. Jie nėra tas pats, kas arbata. Neatskiesti aliejai gali pažeisti burnos, stemplės ar skrandžio gleivinę.

Klaida Nr. 3 – maišyti su vaistais nepasitarus

Česnakas, imbieras, ežiuolė, propolis ar aukso šaknies preparatai gali sąveikauti su vaistais. Ypač atsargūs turi būti vartojantieji kraują skystinančius, imunosupresinius, kraujospūdžio ar cukrinio diabeto vaistus.

Klaida Nr. 4 – gydyti vaiką kaip mažą suaugusįjį

Vaikų organizmas jautresnis. Medus netinka kūdikiams iki vienerių metų, eteriniai aliejai mažiems vaikams gali būti pavojingi, o stiprios tinktūros dažnai turi alkoholio. Vaikams natūralios priemonės turi būti parenkamos itin atsargiai.

Klaida Nr. 5 – tikėti „stebuklingais“ preparatais

Koloidinis sidabras dažnai reklamuojamas kaip natūralus antibiotikas, bet tai viena rizikingiausių priemonių. Jis gali kauptis organizme ir sukelti negrįžtamą odos papilkėjimą bei kitų sveikatos problemų. Mayo Clinic aiškiai įspėja, kad koloidinis sidabras nėra saugus ar veiksmingas ligoms gydyti.

Mini gidas: kaip saugiai susidėlioti natūralią namų vaistinėlę

Natūrali vaistinėlė neturi būti perpildyta. Geriau keli kokybiški, aiškiai naudojami produktai nei dešimtys buteliukų, kurių paskirties niekas nebeprisimena.

Namams pakanka turėti:

• česnako – maistui ir trumpalaikei pagalbai peršalus;
• kokybiško medaus – gerklei ir šiltiems gėrimams;
• imbiero šaknies – arbatai ir virškinimui;
• džiovintų čiobrelių – kosuliui ir kvėpavimo takams;
• raudonėlio – maistui arba švelniai arbatai;
• gvazdikėlių – burnos gaivai ir trumpalaikiam diskomfortui;
• propolio purškalo – jei nesate alergiški bičių produktams;
• nesaldintų spanguolių produktų – šlapimo takų profilaktikai, jei ši problema kartojasi.

Prie kiekvienos priemonės verta užsirašyti, kam ji skirta, kiek vartoti ir kam netinka. Tai ypač naudinga šeimose, kuriose yra vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar sergančių lėtinėmis ligomis.

Dar vienas praktiškas principas: jei per 48–72 valandas nėra pagerėjimo arba būklė blogėja, natūralių priemonių nebedauginkite. Reikia aiškintis priežastį.

Mitai apie liaudiškus antibiotikus, kuriais dar dažnai tikima

Mitas: natūralios priemonės neturi šalutinio poveikio

Turi. Alergijos, skrandžio dirginimas, sąveika su vaistais, kraujavimo rizika, odos nudegimai nuo eterinių aliejų – visa tai realu. Natūralumas nepanaikina biologinio aktyvumo.

Mitas: jei padėjo kaimynei, padės ir man

Žmonių sveikatos būklė, vaistai, alergijos ir ligos skiriasi. Vienam česnakas padeda jaustis geriau, kitam sukelia stiprų rėmenį. Individuali reakcija labai svarbi.

Mitas: antibiotikus galima pakeisti česnaku

Ne, jei kalbame apie patvirtintą bakterinę infekciją, kuriai reikia gydymo. Česnakas gali papildyti mitybą, bet negali pakeisti gydytojo paskirto vaisto, kai infekcija kelia komplikacijų riziką.

Mitas: kuo stipresnis ekstraktas, tuo geresnis poveikis

Stipresnis ekstraktas reiškia ir didesnę šalutinio poveikio riziką. Tai ypač aktualu eteriniams aliejams, tinktūroms ir koncentruotiems papildams.

DUK

Ar liaudiški antibiotikai gali pakeisti gydytojo paskirtus antibiotikus?

Ne. Liaudiški antibiotikai gali būti pagalbinė priemonė lengviems simptomams ar profilaktikai, bet jie nepakeičia gydytojo paskirtų antibiotikų, kai diagnozuota bakterinė infekcija.

Koks natūralus antibiotikas laikomas stipriausiu?

Dažniausiai minimas česnakas, nes jame esantis alicinas pasižymi antimikrobinėmis savybėmis. Vis dėlto jo poveikis priklauso nuo kiekio, paruošimo ir žmogaus sveikatos būklės.

Ar medus tikrai padeda nuo gerklės skausmo?

Medus gali sumažinti gerklės dirginimą ir palengvinti kosulį, nes padengia gleivinę ir turi švelnų antibakterinį poveikį. Jis netinka vaikams iki vienerių metų.

Ar galima kasdien vartoti česnaką imunitetui?

Nedidelis kiekis česnako maiste daugeliui žmonių tinka. Didelius kiekius ar papildus reikėtų vartoti atsargiai, ypač jei vartojate kraują skystinančius vaistus, turite skrandžio problemų ar laukia operacija.

Kada natūralios priemonės nuo peršalimo nebepadeda?

Jei aukšta temperatūra laikosi ilgiau nei kelias dienas, atsiranda dusulys, stiprus gerklės skausmas, pūlingos apnašos, krūtinės skausmas ar simptomai blogėja, reikia kreiptis į gydytoją.

Ar raudonėlio aliejų saugu gerti?

Raudonėlio aliejus labai stiprus ir gali dirginti gleivinę. Jį galima vartoti tik labai mažais kiekiais, praskiestą, o nėščiosioms, vaikams ir žmonėms su lėtinėmis ligomis geriau vengti be specialisto patarimo.

Išvada

Liaudiški antibiotikai gali būti naudinga sveikatos rutinos dalis, jei į juos žiūrime blaiviai. Česnakas, medus, imbieras, čiobreliai, raudonėlis, gvazdikėliai, ežiuolė, propolis ar spanguolės gali padėti palengvinti lengvus simptomus, palaikyti imunitetą ir papildyti kasdienę mitybą vertingomis medžiagomis.

Tačiau jie nėra stebuklingas pakaitalas medicinai. Rimtos bakterinės infekcijos, užsitęsęs karščiavimas, stiprus skausmas, dusulys ar pūliuojančios žaizdos reikalauja gydytojo įvertinimo. Natūralios priemonės geriausiai veikia tada, kai vartojamos saikingai, tinkamu laiku ir suprantant jų ribas.

Pradėti galima paprastai: turėkite namuose kelias patikimas priemones, nevartokite jų per dideliais kiekiais, stebėkite organizmo reakciją ir nebijokite kreiptis pagalbos, kai simptomai peržengia įprasto peršalimo ribas. Toks požiūris leidžia pasinaudoti liaudies medicinos stiprybėmis neprarandant šiuolaikinės medicinos saugumo.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!