IBS simptomai neslopsta? Kaip atpažinti dirgliosios žarnos sindromą ir susigrąžinti kasdienį komfortą

IBS – dirgliosios žarnos sindromas – nepavojingas, bet užsispyręs palydovas. Jis nekeičia žarnyno audinių ir nedidina vėžio rizikos, tačiau gali stipriai gadinti savijautą, darbą ir miegą. Geros žinios: aiški diagnozė ir keli kryptingi pokyčiai ženkliai sumažina simptomus.

Sužinosite, kokie yra dažniausi ir retesni IBS simptomai, kada būtina kreiptis į gydytoją, kas juos išprovokuoja bei kaip praktiškai juos suvaldyti – nuo mitybos ir streso kontrolės iki įrodymais grįstų gydymo galimybių.

Kas yra IBS ir kaip jis veikia jūsų kūną

Dirgliosios žarnos sindromas – tai funkcinis žarnyno veiklos sutrikimas. Žarnynas atrodo „sveikas“, tačiau jo motorika (susitraukimai), jautrumas ir nervų sistemos atsakai yra „perreguliuoti“. Tai tarsi pernelyg jautrus termostatas: menkas dirgiklis (maistas, stresas, hormonų svyravimai) sukelia neadekvačiai stiprų žarnyno atsaką – skausmą, pūtimą, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.

IBS yra lėtinis, banguojantis – su paūmėjimais ir palengvėjimo laikotarpiais. Dažniausiai prasideda iki 50 metų, bet gali tęstis dešimtmečius.

IBS simptomai: nuo dažniausių iki retesnių

Simptomai skiriasi tarp žmonių ir gali keistis bėgant laikui. Svarbiausia – stebėti jų sąsajas su maistu, stresu, menstruacijomis, miego kokybe.

Dažniausi IBS simptomai

• Pilvo skausmas ir spazmai. Dažniausiai susiję su tuštinimusi; palengvėja po žarnyno ištuštinimo. Skausmas gali migruoti, būti maudžiantis ar duriantis.
• Pilvo pūtimas ir tempimo jausmas. Dažnas pilnumo, „išsipūtusio“ pilvo pojūtis, vakare ryškesnis nei ryte.
• Tuštinimosi dažnio pokyčiai. Viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba jų kaitaliojimasis (IBS-D, IBS-C, IBS-M).
• Išmatų formos pokyčiai. Nuo minkštų, vandeningų iki kietų „granuliuotų“; galimos gleivės.

Mažiau pasitaikantys IBS simptomai

• Nepilno išsituštinimo pojūtis. Jaudulys, kad „ne viskas išėjo“, verčia grįžti į tualetą.
• Padidėjęs dujų kiekis. Dujos ir raižymas, kartais su skausmingais spazmais.
• Gleivės išmatose. Baltos ar skaidrios gleivės be kraujo.

Retesni, bet galimi simptomai

• Pykinimas, ypač po valgio ar viduriavimo epizodų.
• Nuovargis, bendras negalavimas dėl nuolatinio diskomforto, blogo miego.
• Nedidelis svorio sumažėjimas dėl ribojamo maisto kiekio paūmėjimų metu (ne būdingas IBS – jei svoris krenta be pastangų, būtina gydytojo apžiūra).

Kada būtina kreiptis į gydytoją: „raudonos vėliavos“

Nors IBS nėra pavojingas, jo simptomai gali slėpti kitas būkles. Nedelskite kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą, jei: – Pastebite kraują išmatose, juodas dervingas išmatas. – Netenkate svorio be pastangų, sumažėja apetitas. – Yra naktinių simptomų (žadina naktiniai skausmai, viduriavimas). – Atsiranda karščiavimas, nuolatinis vėmimas, silpnumas, mažakraujystė. – Pirmą kartą stiprūs simptomai prasidėjo po 50 metų. – Artimoje šeimoje – storosios žarnos vėžys, uždegiminės žarnyno ligos, celiakija. – Simptomai greitai blogėja arba medikamentai nepadeda.

Šie požymiai dažniau būdingi kitoms ligoms (uždegiminėms žarnyno ligoms, celiakijai, navikams, infekcijoms) ir reikalauja ištyrimo.

Kodėl atsiranda IBS: priežastys ir rizikos veiksniai

Tikslios vienos priežasties nėra – IBS sukelia kelių veiksnių derinys.

• Smegenų–žarnyno ašies disbalansas. Nervų signalų tarp smegenų ir žarnyno jautrumo „perreguliavimas“ sukelia skausmą ir motorikos pokyčius.
• Žarnyno raumenų susitraukimų ypatumai. Pernelyg stiprūs ar silpni susitraukimai → pūtimas, skausmas, viduriavimas ar užkietėjimas.
• Po infekcijų. Po gastroenterito (bakterijų ar virusų) daliai žmonių išsivysto „po-infekcinis“ IBS.
• Mikrofloros (mikrobiotos) pokyčiai. Sergančiųjų IBS mikrobiota dažnai skiriasi nuo sveikų; tai gali paveikti dujų gamybą, jautrumą.
• Stresas ir ankstyvos gyvenimo patirtys. Vaikystės traumos, ilgalaikis stresas didina riziką, stiprina simptomus.
• Hormonai. Moterims simptomai dažnesni ir ryškesni per menstruacijas; estrogenų terapija kai kuriems gali turėti įtakos.
• Genetika ir šeimos istorija. Jei šeimoje yra IBS atvejų, rizika šiek tiek didesnė.
• Amžius ir lytis. Dažnesnis iki 50 m., moterims – dažniau.

Kas sukelia paūmėjimus: maistas, stresas ir kasdieniai įpročiai

IBS nėra maisto alergija, tačiau tam tikri produktai ir elgsena gali „įjungti“ simptomus.

• FODMAP angliavandeniai. Tai blogiau pasisavinami trumpos grandinės angliavandeniai, kurie fermentuojasi žarnyne:
• Fruktozė (kai kuriuose vaisiuose, meduje), laktozė (piene), fruktanai (kviečiai, česnakas, svogūnas), galaktanai (pupos, avinžirniai), polioliai (sorbitolis, manitolis – be cukraus saldainiai).
• Riebūs, aštrūs, dideli valgiai. Jie gali spartinti peristaltiką ar dirginti žarnyną.
• Gazuoti gėrimai, alkoholis, kofeinas. Didina dujų susidarymą, skatina judrumą.
• Netaisyklingas valgymas. Ilgos pertraukos, labai greitas valgymas, prastas kramtymas.
• Vaistai. Antibiotikai (mikrobiotos pokyčiai), metforminas, magnio turintys preparatai, dirginamieji vidurius laisvinantys.
• Miegas ir stresas. Prastas miegas ir įtampa sustiprina smegenų–žarnyno ašies jautrumą.
• Menstruacijos ir hormonų kaita. Dažniau paūmėjimai per PMS.
• Kelionės, laiko juostų kaita, dienos režimo pokyčiai.

Svarbu: skirtingi žmonės turi skirtingus sukelėjus. Reikalingas asmeninis stebėjimas.

Kaip nustatoma IBS diagnozė

IBS diagnozė remiasi simptomais pagal Romos kriterijus ir „raudonų vėliavų“ nebuvimu.

• Romos kriterijai (esminė idėja). Pasikartojantis pilvo skausmas bent 1 dieną per savaitę per paskutinius 3 mėnesius, susijęs bent su dviem: tuštinimosi dažnio pokyčiais, išmatų konsistencijos pokyčiais, ryšiu su tuštinimusi. Simptomai turi trukti ≥6 mėn.
• Pagrindiniai tyrimai (pagal gydytojo sprendimą). Bendrakraujis (anemija), CRB, išmatų kalprotektinas (atmetant uždegimines žarnyno ligas), celiakijos serologija (ypač esant IBS-D), parazitologiniai tyrimai pagal riziką.
• Kolonoskopija. Dažniausiai nereikalinga, jei nėra „raudonų vėliavų“. Skiriama pagal amžių, šeimos istoriją ar nenormalius tyrimus.

Diagnozė – klinikinė. Tikslas – atmesti pavojingas būkles ir patvirtinti funkcinį sutrikimą.

Kaip suvaldyti IBS: praktinis, įrodymais grįstas planas

IBS valdymas – tai derinys: mityba, gyvenimo būdas, psichologinės strategijos ir, jei reikia, vaistai. Veikia ne vienas „stebuklingas“ sprendimas, o sumanus kelių priemonių derinys.

Mityba: mažiau trigerių, daugiau struktūros

1) Mažai FODMAP turinti strategija – Kaip veikia. Laikinai sumažinus sunkiau pasisavinamų angliavandenių (FODMAP) kiekį, sumažėja fermentacija ir dujų susidarymas. – Trijų fazių planas: – Eliminacija 2–6 savaitėms (griežtesnė, bet laikina). – Kontroliuojamas produktų grąžinimas (viena grupė po kitos, mažomis porcijomis, 3–4 dienų intervalais). – Ilgalaikė individualizacija (paliekate tik tikruosius jūsų trigerius). – Svarbu. Nemodifikuokite dietos „amžinai“ – per ilga griežta eliminacija gali pakenkti mikrobiotai. Idealu – dirbti su dietologu, išmanančiu FODMAP.

2) Skaidulos – bet tinkamos – Tirpios skaidulos (psiliumai/ispagulos luobelės) dažniausiai geriausiai toleruojamos ir padeda tiek esant IBS-D, tiek IBS-C. – Netrirklios (kviečių sėlenos) kai kuriems blogina pūtimą ir skausmą – pradėkite mažomis dozėmis arba rinkitės psiliumą. – Praktika. Pradėkite nuo ~1 arbatinio šaukštelio psiliumo per dieną su stikline vandens, po savaitės didinkite pagal toleranciją.

3) Valgymo higiena – Reguliarus grafikas: 3–4 mažesni valgiai per dieną. – Lėtas valgymas ir geras kramtymas (20–30 kramtymo judesių). – Šiltas, ne per aštrus, paprastas maistas paūmėjimų metu.

4) Gėrimai ir kava – Venkite gazuotų gėrimų, ribokite alkoholį. – Kofeiną dažnai tenka sumažinti (pvz., iki 1 puodelio/d.). – Vanduo – 1,5–2 l per dieną (ypač jei vartojate skaidulas ar makrogolį).

5) Papildai ir funkciniai produktai – Pipirmėčių aliejus (enteriniu būdu dengtos kapsulės) gali sumažinti spazmus ir skausmą. Pradėkite nuo mažesnės dozės, atsargiai, jei turite refliuksą. – Probiotikai. Rinkitės konkrečiais štamais ir įrodymais pagrįstus produktus (pvz., Bifidobacterium infantis 35624 kai kuriems mažina pūtimą ir skausmą). Bandyti 4–8 savaites; jei nėra naudos – keiskite štamą arba nutraukite. – Fermentai pagal poreikį. Laktazė, jei įtariate laktozės netoleravimą.

6) Asmeniniai trigeriai – Jautrumas kviečiams gali būti susijęs su fruktanais, o ne su glitimu. Glitimo atsisakymas be celiakijos dažnai nebūtinas – pirmiausia išbandykite FODMAP strategiją. – Svogūnai, česnakai – dažni trigeriai; pabandykite jų aliejų (FODMAP lieka mažai, aromatas išlieka).

Mini kontrolinis sąrašas mitybai: – [ ] 2–6 savaitėms – mažai FODMAP (su planu grąžinti produktus). – [ ] 1–2 g tirpių skaidulų per dieną, laipsniškai didinant. – [ ] Vengiu gazuotų gėrimų, riboju kofeiną ir alkoholį. – [ ] Vedamas maisto ir simptomų dienoraštis (priežastys–pasekmės).

Gyvenimo būdas ir streso valdymas: nuraminkite ašį „smegenys–žarnynas“

• Psichologinės terapijos. Kognityvinė elgesio terapija, streso valdymo mokymai, žarnynui skirta hipnoterapija yra veiksmingi būdai sumažinti skausmą ir simptomų dažnį.
• Kvėpavimo ir atpalaidavimo technikos. 5–10 min. diafragminio kvėpavimo 2–3 kartus per dieną mažina autonominės nervų sistemos įtampą.
• Fizinis aktyvumas. 150 min./sav. vidutinio intensyvumo (ėjimas, plaukimas, dviračio mynimas) gerina tranzitą ir nuotaiką.
• Miegas. 7–9 val. per parą, pastovus ritmas, ekranų ribojimas vakare.
• Rėžimas. Reguliarūs valgiai, pastovus prabudimo–miego laikas, trumpi pertraukų blokai streso dienomis.
• Socialinė parama. Pasidalijimas su artimaisiais ar dalyvavimas paramos grupėje mažina nerimą.

Mini kontrolinis sąrašas stresui: – [ ] Kasdien 10 min. kvėpavimo ar meditacijos praktika. – [ ] 30 min. ėjimas 5 dienas per savaitę. – [ ] Fiksuotas miego grafikas (±30 min.). – [ ] Susitarta pagalba darbų piko metu.

Vaistai ir medicininės priemonės: pagal simptomų tipą

Dėl vaistų – visada pasitarkite su gydytoju. Poreikiai skirtingi, o kai kurie vaistai tinka tik tam tikriems IBS potipiams.

• Spazmų ir skausmo kontrolei:
• Antispazminiai (pvz., mebeverinas, hioscinas butilbromidas, drotaverinas) – trumpalaikiam simptomų valdymui.
• Pipirmėčių aliejus (enterinės kapsulės).
• Mažos dozės tricikliai antidepresantai (pvz., amitriptilinas) – mažina skausmo percepciją, ypač IBS-D; skiriami gydytojo, pradžia nuo mažų dozių vakare.
• Esant viduriavimui (IBS-D):
• Loperamidas pagal poreikį (ne kasdien profilaktiškai, o situaciškai).
• Rifaximinas – trumpi kursai kai kuriems padeda (gydytojo sprendimu).
• 5-HT3 antagonistai (ribotas taikymas, specifinės indikacijos).
• Esant vidurių užkietėjimui (IBS-C):
• Osmosiniai vidurius laisvinantys (makrogolis/PEG), magnio preparatai – pagal toleranciją.
• Tirpios skaidulos (psiliumas).
• Sekretagogai (pvz., linaklotidas, lubiprostonas) – pagal gydytoją, jei paprastesnės priemonės neveiksmingos.
• Kartotiniai stimuliuojantys (pvz., bisakodilis) – epizodiškai, ne kasdien.
• Pūtimo ir dujų mažinimui:
• Simetikonas gali mažinti dujų paviršiaus įtempimą; efektyvumas individualus.
• Nerimui ir depresijai:
• Psichoterapija pirmiausia. SSRI gali būti naudingi IBS-C atveju (paspartina tranzitą), bet parinkimą atlieka gydytojas.

Atsargumo priemonės: – Nėštumas ir žindymas: daugelis vaistų netinka – būtina gydytojo konsultacija. – Savarankiškas ilgalaikis vidurius laisvinančių ar priešviduriavimo vaistų vartojimas be kontrolės gali pabloginti būklę.

Darbas, kelionės ir kasdienis planavimas

• Darbo diena. Planuokite svarbiausius susitikimus tada, kai simptomai silpniausi (pvz., po pietų). Numatyti 5–10 min. pertraukas.
• Kelionės. Aisle tipo vieta, pažymėtas artimiausias tualetas, mažos užkandžių porcijos (bananas, ryžių trapučiai, kietasis sūris, kiaušinis), vanduo be burbuliukų.
• Stresas „čia ir dabar“. Prieš prezentaciją – 3 min. lėto kvėpavimo (4 įkvėpimai–6 iškvėpimai).
• Nenumatytam atvejui. Nedidelė „IBS vaistinėlė“ (loperamidas, pipirmėčių kapsulė, psiliumas), servetėlės, atsarginis apatinis trikotažas.

Dažniausi mitai apie IBS, kurių verta atsisakyti

• „IBS praeis savaime, jei tiesiog vengsiu visko.“ Per griežtas ribojimas dažnai pablogina mitybą ir mikrobiotą. Tikslas – rasti kelis asmeninius trigerius ir laikytis subalansuotos dietos.
• „Skaidulos visada padeda.“ Netirpios sėlenos gali stiprinti pūtimą – dažnai geriau veikia tirpios (psiliumas).
• „Glitimas – visų bėdų kaltininkas.“ Be celiakijos dažnai netoleruojami ne glitimas, o kviečiuose esantys fruktanai. FODMAP metodas – tikslesnis.

DUK (People Also Ask)

Q: Kuo IBS skiriasi nuo uždegiminių žarnyno ligų (Krono ligos, opinių kolitų)? A: IBS nekeičia žarnyno audinių ir nesukelia uždegimo. Uždegiminėms ligoms būdingas aukštas uždegimo žymuo (pvz., kalprotektinas), kraujas išmatose, karščiavimas, svorio kritimas. IBS – funkcinis sutrikimas be organinių pažeidimų.

Q: Ar IBS praeina? A: IBS – lėtinis. Tačiau daugeliui žmonių, pritaikius mitybos, streso valdymo ir (jei reikia) vaistų derinį, simptomai tampa reti ir lengvi. Tikslas – kontrolė, o ne „stebuklingas išgijimas“.

Q: Ar verta atsisakyti glitimo, jei neturiu celiakijos? A: Dažnai nebūtina. Kviečiai gali dirginti dėl fruktanų (FODMAP), o ne dėl glitimo. Pirmiausia verta išbandyti mažai FODMAP strategiją su struktūruotu produktų grąžinimu.

Q: Kiek laiko saugu laikytis mažai FODMAP dietos? A: Griežta eliminacijos fazė – 2–6 savaitės. Ilgiau laikyti nerekomenduojama. Vėliau produktai tikslingai grąžinami, o ilgalaikėje fazėje paliekami tik asmeniniai trigeriai.

Q: Ar probiotikai padeda? A: Kai kuriems – taip, tačiau efektas priklauso nuo štamo. Rinkitės produktus su įrodymų baze (pvz., Bifidobacterium infantis 35624), bandykite 4–8 savaites. Jei nepajutote naudos – keiskite štamą ar nutraukite.

Pagrindinės įžvalgos ir veiksmai, kuriuos galite pradėti šiandien

• Susikurkite 4 savaičių planą: 2–4 sav. mažai FODMAP + psiliumas + kvėpavimo praktika kasdien, po to – produktų grąžinimo etapas.
• Veskite simptomų ir maisto dienoraštį. Pažymėkite skausmo intensyvumą, pūtimą, išmatų formą (Bristolio skalė), stresą, miegą.
• Pradėkite nuo mažų žingsnių: sumažinkite kofeiną, atsisakykite gazuotų gėrimų, valgykite lėčiau ir reguliariai.
• Pasitarkite su gydytoju dėl vaistų pagal jūsų potipį (IBS-D, IBS-C ar mišrus), ypač jei savipagalba nepakanka.
• Skirkite 10 min. per dieną nervų sistemai „nuleisti garą“: kvėpavimas, trumpa meditacija, lengva mankšta.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

• ACG klinikinės gairės dėl IBS valdymo (American College of Gastroenterology, 2021): rekomenduoja tirpias skaidulas, pipirmėčių aliejų, rifaksiminą IBS-D atvejais, mažomis dozėmis TCA skausmui mažinti; pabrėžiamas mažai FODMAP efektyvumas, taikant su dietologo priežiūra.
• NICE gairės dėl IBS suaugusiesiems (UK National Institute for Health and Care Excellence, atnaujinta): diagnostikos principai, „raudonos vėliavos“, pirminės priežiūros valdymas, psichologinių terapijų vieta.
• Romos kriterijai (Rome Foundation): šiuolaikinė IBS diagnostikos bazė pagal simptomų modelius ir jų trukmę.
• BSG/BSGPN gairės (British Society of Gastroenterology): mitybos, mikrobiotos ir farmakoterapijos rekomendacijos, diferencinė diagnostika.
• EFSA mokslinės nuomonės apie skaidulas: patvirtina tirpių skaidulų teigiamą poveikį žarnyno funkcijai; pabrėžiama, kad efektas priklauso nuo skaidulų tipo ir dozės.
• Cochrane apžvalgos: psichologinių intervencijų (CBT, hipnoterapija) ir probiotikų efektyvumo vertinimai – naudą patvirtina dalis aukštos kokybės tyrimų.

Pastaba: ši informacija yra edukacinė ir nepakeičia individualios sveikatos priežiūros specialisto konsultacijos. Jei simptomai išlieka ar blogėja – kreipkitės į gydytoją.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!