Baltos apnašos ant vynuogių lapų? Atpažinkite miltligę ir sustabdykite ją laiku

Įžanga

Liepos pabaiga – kritinis metas vynuogynams. Vėsios, drėgnos naktys ir karštos dienos sukuria tobulą terpę vienai iš pavojingiausių vynmedžių ligų – tikrajai miltligei (oidiumui). Būtent ji palieka ant lapų ir uogų baltą „miltelių“ sluoksnį, stabdo fotosintezę ir naikina derlių.

Sužinosite, kaip anksti atpažinti ligą, kuo tikroji miltligė skiriasi nuo netikrosios, dėl kokių priežasčių prasiveržia protrūkiai ir kokių veiksmų imtis – nuo žaliųjų darbų iki patvirtintų purškimų – kad apsaugotumėte lapiją ir kekes.

Kaip atpažinti vynuogių miltligę (oidiumą) ankstyvoje stadijoje

Tikroji miltligė dažnai prasideda nepastebimai. Kuo greičiau ją atpažinsite, tuo didesnė tikimybė sustabdyti žalą.

Pirmieji, dažniausi požymiai

Gelsvos arba šviesiai žalios, tarsi „alyvos dėmės“, viršutinėje lapo pusėje.
Baltos, lengvai nubraukiamos miltinės apnašos abiejose lapo pusėse, ypač ant jaunų lapelių ir ūglių.
„Tinkliškos“ apnašos ant uogų žievelės; uogos susitraukia, įgauna rusvus įtrūkimus, galiausiai džiūsta ir mumifikuojasi.
Jaunų ūglių pilkšvai baltas apveltas paviršius; audiniai lūžta, prastėja sumedėjimas.

Svarbu: apnašos nuo tikrosios miltligės sausu oru gali būti vos pastebimos, bet drėgnomis naktimis per kelias valandas pasidaro ryškios.

Tikroji ar netikroji? Esminiai skirtumai

Tikroji miltligė (oidiumas, Erysiphe necator): balti milteliai ant lapų viršaus ir apačios, infekcijai pakanka aukštos santykinės drėgmės; ilgas lapų drėkimas vandeniu nereikalingas. Optimalu 20–27 °C, drėgnos naktys, šilti orai.
Netikroji miltligė (peronosporozė, Plasmopara viticola): „alyvos dėmės“ viršuje, o lapo apačioje – baltas pūkelis po lietaus ar rasos (būtinas vandens plėvelės buvimas). Dažnai plinta po liūčių, vėsesniu oru.

Jei ant lapų randate baltus miltelius esant sausai dienai ir drėgnai nakčiai – tai beveik visada tikroji miltligė.

Kada žala didžiausia?

Nuo žydėjimo iki uogų žirnio dydžio – jautriausias langas. Infekcijos tuomet tiesiogiai mažina derlių ir kokybę.
Tanki lapija ir uždengtos kekės – didžiausia rizika, nes mikroklimatas išlieka drėgnas, o saulės spinduliai nepasiekia paviršiaus.

Kodėl liepos pabaiga – miltligės „aukso valanda“

Tikrosios miltligės gyvavimo ciklas ir klimatas paaiškina, kodėl būtent dabar ji šauna į viršų.

Ligos biologija trumpai

Peržiemoja pumpurų žievėje ir ant augalinės medžiagos kaip micelis ar vaisiakūniai (chasmoteciai).
Pavasarį užkrečia jaunus audinius, o vėliau generuoja naujas sporas kas 5–7 dienas, jei sąlygos palankios.
Sporoms nereikia vandens lašo – tik drėgnas oras ir šiluma.

Veiksniai, kurie užveda protrūkį

Vėsios, drėgnos naktys + karštos dienos. Rasos ir rūko naktys maitina grybą, o dienos šiluma spartina jo ciklą.
Perteklinis azotas. Vynmedžiai su gausia, sultinga lapija ilgiau išlaiko drėgmę ir turi plonesnius audinius – tai atviros durys ligai.
Tanki, neužšviesinta lapija. Prasta oro cirkuliacija aplink lapus ir kekes reiškia ilgiau laikomąsi drėgmę.
Staigūs temperatūros šuoliai. Po karštos dienos sekanti vėsi, drėgna naktis – idealus impulsas naujam sporuliacijos ciklui.

Ką tai reiškia praktikoje?

Rizika – ne tik po lietaus. Net sausros metu drėgnos naktys gali sukelti staigų išplitimą.
Purškimų intervalai trumpėja. Jei naktimis gausi rasa ar rūkas – intervalus reikėtų sutrumpinti.
Žalieji darbai tampa kritiškai svarbūs. Kuo atviresnė lapija, tuo mažiau šansų grybui.

Patikimų šaltinių įžvalgos: Kalifornijos universiteto Deivise ir Kornelio universiteto integruotosios augalų apsaugos rekomendacijos pabrėžia, kad tikrosios miltligės kontrolės ašis – laiku atlikti žalieji darbai, siera kaip bazinė priemonė ir kruopštus purškalo padengimas kekių zonoje. Europos maisto saugos tarnyba primena riboti sunkiųjų metalų (pvz., vario) apkrovą aplinkai – todėl varis nuo tikrosios miltligės nėra pirmo pasirinkimo priemonė.

Prevencija ir priežiūra be chemijos: kas veikia realiai

Tikroji miltligė – mikroklimato liga. Pataisius „orą“ vynmedžio viduje, sumažinate ligos spaudimą.

Žalieji darbai ir oro cirkuliacija

Pašalinkite povaikius ir lapus kekių zonoje (ypač uogoms pasiekus žirnio dydį). Tikslas – kad saulė 2–3 valandas per dieną pasiektų kekes, o vėjas galėtų jas pravėdinti.
Praskieskite ūglius. Venkite „sienos“ efekto: tarp ūglių palikite tarpelius, kad oras judėtų.
Rišimas ir formavimas. Ištiesinkite „chaotiškus“ ūglius, kad nesusidarytų kišenės, kuriose laikosi drėgmė.

Mini kontrolinis sąrašas: – Ar matote per lapiją dangų? – Ar kekės šiek tiek matosi iš šono? – Ar po lietaus lapai ir kekės nudžiūsta per 2–3 valandas?

Laistymas ir mityba

Laistykite prie šaknų, ne per lapiją. Lašelinis drėkinimas – geriausias draugas miltligės prevencijai.
Ribokite azotą nuo birželio vidurio. Vėlyvas azoto pliūpsnis = švelni, jautri lapija.
Subalansuokite mitybą kalio ir fosforo naudai. Tai stiprina audinius ir mažina jautrumą.

Higiena ir sanitarija

Nuskinkite stipriai pažeistas kekes ir lapus. Pašalinkite iš sklypo arba giliai kompostuokite aukštoje temperatūroje.
Nepalikite žiemoti užkrėstų ūglių. Rudenį ar anksti pavasarį pašalinkite ligotus, neišsivysčiusius vynmedžio segmentus.

Veislės ir atsparumas

Jei tik įmanoma, rinkitės veisles, turinčias genetinį atsparumą (pvz., dalinį atsparumą dažnai demonstruoja ‘Regent’, ‘Solaris’ ir kitos naujos selekcijos veislės).
Net ir atsparios veislės reikalauja žaliųjų darbų ir stebėsenos – atsparumas mažina riziką, bet jos neeliminuoja.

Kada ir kuo purkšti: patvirtintos priemonės nuo tikrosios miltligės

Cheminės ir biologinės priemonės yra veiksmingos, jei taikomos laiku ir teisingai. Svarbiausia – pasirinkti tinkamą veikliąją medžiagą tikrajai miltligei, o ne netikrajai.

Bazinės ir patikimos priemonės

Siera (koloidinė, mikronizuota). Tai pagrindinė, ekonomiška ir veiksminga priemonė prieš tikrąją miltligę. Veikia kontaktiniu būdu, todėl svarbi danga. Netinka virš 30 °C (gali nudeginti lapus); žemesnė riba – apie 18 °C efektyvumui.
Kalio vandenilio karbonatas. Keičia lapo paviršiaus pH, ardo grybo hifus; gerai tinka ankstyvoms infekcijoms ir kaip rotacijos dalis.
Aliejai (parafiniai, rapsų, nimbamedžio). Slopina sporuliaciją ir padeda nuvalyti apnašas; atsargiai naudokite karščio metu ir neartinkite prie sieros purškimų (laikykitės kelių dienų intervalo).

Biologinės priemonės

Bacillus subtilis ir kitos naudingos bakterijos. Antagonistai, galintys sumažinti ligos spaudimą profilaktiškai.
Ampelomices quisqualis. Grybo parazitas, efektyvesnis prevencijoje ir žemo ligos lygio sąlygomis.

Sisteminės/penetracinės priemonės (jei leidžia teisės aktai)

Triazolai, strobilurinai, SDHI grupės produktai – dažnai naudojami profesionaliuose vynuogynuose. Jie prasiskverbia į audinius ir saugo naują augimą. Naudokite tik patvirtintas veikliąsias medžiagas, rotuokite grupes, kad išvengtumėte atsparumo.

Pastaba dėl vario: vario turintys preparatai (pvz., Bordo mišinys) daug veiksmingesni prieš netikrąją miltligę. Nuo tikrosios miltligės jų poveikis ribotas, todėl pirmenybę teikite sierai, karbonatams, aliejams ar biologinėms priemonėms.

Purškimo taktika ir sauga

Padengimas svarbiau už kiekį. Nukreipkite purškalą į kekių zoną ir lapo apačias. Naudokite smulkesnę lašo frakciją be dreifo.
Laikas. Purkškite prieš prognozuojamas drėgnas naktis arba tuoj po jų, jei ant lapų pasirodė milteliai. Intensyvaus spaudimo metu – kas 7–10 dienų (pagal orą ir priemonės veikimo trukmę).
Rotacija. Keiskite priemonių grupes, kad grybai neprisitaikytų.
Saugumas ir teisė: visada laikykitės etiketės, darbo ir derliaus laukimo intervalų, dėvėkite apsaugos priemones, laikykitės nacionalinių reikalavimų.

Veiksmų planas 7 dienoms: ką padaryti dabar

1 diena: – Apžiūrėkite vynmedžių viršūnes, lapo apačias, kekių zoną. Pažymėkite labiausiai pažeistas vietas. – Pašalinkite povaikius ir kelis lapus aplink kekes, atverdami saulę ir oro srautą.

2 diena: – Jei matosi apnašos – pasirinkite sieros ar kalio vandenilio karbonato purškimą (pagal temperatūrą ir etiketę). Jei labai karšta, rinkitės karbonatą ar biologinę priemonę.

3–4 diena: – Stebėkite, ar apnašos neatsinaujina. Patikrinkite, kaip džiūsta lapai po rasos. Jei lapija vis dar tanki – papildomai praretinkite. – Patikrinkite mitybos planą: stabdykite azotą, papildykite kaliu ir mikroelementais pagal dirvos tyrimus.

5 diena: – Sanitarija: nuskinkite stipriai pažeistas kekes, surinkite lapus, pašalinkite iš sklypo.

6–7 diena: – Jei naktimis drėgna – suplanuokite pakartotinį purškimą (rotuodami priemones). Koreguokite purškimo parametrus, kad geriau padengtumėte lapo apačias ir kekes.

Tolesnės savaitės: – Laikykitės 7–10 dienų ritmo arba trumpinkite intervalus, jei orai „miltliginiai“ (drėgnos naktys, +20–27 °C).

Dažnos klaidos, kurių verta vengti

Vario naudojimas vietoje sieros nuo tikrosios miltligės. Tai dažna, bet neefektyvi praktika.
Purškimas per karščius siera. Rizika nudeginti lapiją ir kekes.
Vėlyvas lapų praretinimas tik prieš derlių. Tada jau per vėlu keisti mikroklimatą.
Laistymas per lapus vakare. Taip prailginamas drėgmės langas naktį.
Tas pats veikimo mechanizmas visą sezoną. Greitins atsparumo išsivystymą.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kaip atskirti tikrąją miltligę nuo netikrosios? Tikroji palieka baltus miltelius, kurie atsiranda net ir be lietaus; netikroji reikalauja vandens plėvelės ir dažniau rodo baltą pūkelį lapo apačioje po lietaus. Tikrosios kontrolės pagrindas – siera; netikrosios – varis ir sisteminiai nuo oomycetų.
Ar galima nuplauti baltas apnašas vandeniu? Trumpam apnašos gali sumažėti, bet grybas lieka audiniuose. Vanduo netgi gali pabloginti mikroklimatą. Reikia taikyti žaliuosius darbus ir tinkamas fungicidines ar biologines priemones.
Koks purškimo intervalas optimalus? Esant aukštam spaudimui (drėgnos naktys, +20–27 °C) – kas 7–10 dienų, priklausomai nuo priemonės. Jei orai sausesni ir vėsūs – intervalą galima ilginti. Visada laikykitės etiketės.
Ar varis padeda nuo tikrosios miltligės? Varis ribotai veikia tikrąją miltligę. Jis daug efektyvesnis prieš netikrąją miltligę. Nuo tikrosios miltligės pasirinkite sierą, karbonatus, aliejus ar biologines priemones, o prireikus – registruotus sisteminius.
Ar galiu valgyti uogas po purškimo? Taip, bet tik pasibaigus etiketėje nurodytam laukimo laikotarpiui (derliaus laukimo intervalui). Skirtingoms priemonėms jis skiriasi. Visada laikykitės nurodymų.

Papildomos įžvalgos iš mokslo ir praktikos

Kornelio ir Oregono valstijos universitetų tyrimai rodo, kad geras padengimas kekių zonoje sumažina uogų infekcijas labiau nei bendras „viršutinis“ purškimas. Vertikalus lapijos treniravimas ir tikslinis purškimas – geriausia pora.
Kalifornijos universiteto Deivise modeliai pabrėžia, kad 6–8 valandų drėgna naktis 20–27 °C diapazone gali užvesti naują sporuliacijos ciklą. Tai signalas trumpinti intervalus.
Europos maisto saugos tarnyba atkreipia dėmesį į tvarią apsaugą: atsakinga priemonių rotacija, mažesnė aplinkos apkrova ir integruotas požiūris (žalieji darbai + tikslinės priemonės) duoda patikimiausią ilgalaikį rezultatą.

Išvada: ką padaryti šiandien

Patikrinkite vynmedžius dabar. Ypač lapo apačias ir kekių zoną – ankstyvos dėmės lemia visą sezoną.
Atverkite lapiją. Pašalinkite povaikius ir kelis lapus aplink kekes, kad saulė ir vėjas atliktų darbą.
Parinkite taikinį atitinkančias priemones. Nuo tikrosios miltligės – siera, karbonatai, aliejai ar biologinės priemonės; varis – netikrajai miltligei.
Sutrumpinkite intervalus „miltliginiu“ oru. Drėgnos naktys + šiltos dienos = purškimas kas 7–10 dienų ir griežta rotacija.
Tvarkykite mitybą. Mažiau azoto, daugiau kalio ir subalansuotų mikroelementų – tvirtesnė lapija, mažesnė rizika.

Veikdami laiku ir tikslingai, ne tik sustabdysite baltų apnašų bangą, bet ir išsaugosite švarią lapiją bei pilnavertį derlių.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!

Įžanga