Enterovirusai: simptomai, rizikos ir veiksminga apsauga – ką būtina žinoti dabar - Aspektas

Į enterovirusų grupę patenka dešimtys skirtingų virusų, kurie dažniausiai plinta per užterštą vandenį, maistą ir artimą kontaktą. Daugumai žmonių jie sukelia tik lengvus peršalimo ar virškinimo sutrikimus, tačiau kai kuriais atvejais gali išprovokuoti rimtas komplikacijas – nuo aseptinio meningito iki miokardito.

Šiame gide aiškiai ir praktiškai aptariame, kaip enterovirusai plinta, kokie simptomai būdingi skirtingoms jų formoms, kada būtina kreiptis į gydytoją, kaip atliekama diagnostika, kokios yra gydymo ir prevencijos galimybės. Taip pat pateikiame dažniausiai užduodamus klausimus ir lengvai pritaikomą veiksmų planą.

Kas yra enterovirusai ir kaip jie plinta

Enterovirusai – tai Picornaviridae šeimai priklausantys RNR virusai. Į šią grupę įeina poliovirusai, koksakų virusai (A ir B grupės), ehovirusai, taip pat enterovirusai D68, A71 ir kiti. Nors „enterovirusas“ skamba tarsi virškinimo sistemos problema, šie virusai gali pažeisti įvairias organizmo sistemas: kvėpavimo takus, odą, nervų sistemą, širdį.

Kodėl tai aktualu? Enterovirusai yra itin paplitę, ypač šiltuoju metų laiku. Vaikai serga dažniau, nes jų imuninė sistema dar formuojasi, o virusai lengvai perduodami darželiuose ir mokyklose.

Pagrindiniai perdavimo keliai

Fekalinis–oralinis
Virusas patenka į burną per užterštas rankas, žaislus, maistą, vandenį.
Kvėpavimo takų lašelinis
Kosėjant, čiaudint ar artimai bendraujant.
Per užkrėstus paviršius
Enterovirusai atsparūs aplinkoje ir gali išlikti gyvybingi ant paviršių.
Rečiau – per vandenį baseinuose
Jei dezinfekcija nepakankama.

Inkubacinis laikotarpis ir užkrečiamumas

Inkubacija dažniausiai 3–7 dienos.
Žmogus užkrečiamas dar prieš pasireiškiant simptomams ir pirmąją savaitę nuo simptomų pradžios.
Išmatose virusas gali išsiskirti kelias savaites, todėl griežta higiena svarbi net ir pasijutus geriau.

Kas serga dažniausiai

0–5 metų vaikai (ypač darželinukai).
Naujagimiai (didesnė sunkių formų rizika).
Asmenys su susilpnėjusia imunine sistema.
Kolektyvų nariai (šeimos, mokyklos, stovyklos, sporto komandos).

Enterovirusų sukelti simptomai: nuo lengvų iki grėsmingų

Enterovirusų simptomai labai įvairūs. Vieni tipai labiau „mėgsta“ kvėpavimo takus, kiti – odą ar nervų sistemą. Žinodami dažniausius požymius, galite greičiau atpažinti problemą ir imtis tinkamų veiksmų.

Dažniausi ir lengvi simptomai

Karščiavimas (nuo subfebrilaus iki aukšto)
Bendras silpnumas, nuovargis
Gerklės skausmas, rijimo diskomfortas (herpangina)
Sloga, kosulys, nosies užgulimas
Pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas
Raumenų skausmai

Odos ir gleivinių pažeidimas

Rankų, pėdų ir burnos liga (dažnai dėl enteroviruso A71 ar koksakų A)
Smulkios pūslelės delnuose, pėdose ir burnos gleivinėje.
Mažiems vaikams gali būti skausminga valgyti ir gerti, didėja dehidratacijos rizika.
Konjunktyvitas
Akies paraudimas, ašarojimas, svetimkūnio pojūtis.

Galimos sunkios komplikacijos

Aseptinis meningitas ir meningoencefalitas
Stiprus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas, pykinimas, vėmimas, šviesos baimė, sąmonės sutrikimai.
Ūmus suglebęs paralyžius
Retas, bet siejamas su tam tikrais tipais (pvz., EV-D68). Staigus vienos ar kelių galūnių silpnumas.
Miokarditas ir perikarditas
Krūtinės skausmas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai, nuovargis.
Naujagimių generalizuota infekcija
Karščiavimas ar hipotermija, vangumas, blogas maitinimasis, kvėpavimo sutrikimai, bėrimas, kepenų funkcijos sutrikimai.

Įspėjamieji ženklai: kada kreiptis skubiai

Stiprus galvos skausmas, kaklo rigidiškumas, traukuliai ar sąmonės pokyčiai
Staigus raumenų silpnumas, nejautra ar paralyžius
Krūtinės skausmas, dusulys, širdies plakimo sutrikimai
Nuolatinis vėmimas, dehidratacijos požymiai (sausa burna, retas šlapinimasis, mieguistumas)
Kūdikiams: vangumas, blogas maitinimasis, nuolatinis verksmas, karščiavimas ≥38 °C jaunesniems nei 3 mėn.
Karščiavimas trunkantis ilgiau nei 3–5 dienas arba grįžtantis po pagerėjimo

Diagnozė: kaip gydytojai nustato enterovirusų infekcijas

Daugumai lengvų atvejų specialių tyrimų nereikia – gydoma simptomiškai. Tačiau esant neurologiniams simptomams, sunkiai būklei, hospitalizacijai ar protrūkiams, atliekami tikslūs laboratoriniai tyrimai.

Pagrindiniai diagnostikos metodai

Klinikinis įvertinimas
Simptomų, kontakto su sergančiaisiais, kelionių ir sezono analizė.
PGR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimai
Aptinkama viruso RNR. Mėginiai: ryklės/nosis, išmatos, cerebrospinalinis skystis (įtariant meningitą), kartais kraujas.
Greita ir jautri metodika.
Virusų kultūra
Rečiau naudojama dėl ilgesnio rezultatų laukimo.
Kiti tyrimai pagal kliniką
Kraujo tyrimai, širdies fermentai ir echoskopija (įtariant miokarditą), galvos ar krūtinės vaizdiniai tyrimai – individualiai.

Kada tyrimai ypač svarbūs

Įtariant aseptinį meningitą ar encefalitą
Esant naujagimio infekcijai
Įtariant miokarditą/perikarditą
Esant sunkiam kvėpavimo nepakankamumui
Protrūkių valdymui kolektyvuose (darželiai, stovyklos, ligoninės)

Gydymas: ką galima daryti namuose ir kada reikalinga ligoninė

Specifinių plataus veikimo antivirusinių vaistų nuo enterovirusų nėra. Daugeliu atvejų taikomas simptominis gydymas ir skysčių balanso palaikymas. Sunkiais atvejais – stacionarinis gydymas ir palaikomosios priemonės.

Svarbiausi namų priežiūros principai

Poilsis ir skysčiai
Gerkite mažomis porcijomis, bet dažnai. Tinka geriamieji rehidratacijos tirpalai.
Karščiavimo ir skausmo kontrolė
Paracetamolis ar ibuprofenas (pagal amžių ir dozes).
Vaikams vengti aspirino.
Burnos ir bėrimų priežiūra (rankų, pėdų ir burnos ligai)
Minkštas, vėsus maistas, vengti rūgštaus ar aštraus.
Skausmą mažinantys purškalai ar geliai burnai – pagal amžių ir gydytojo rekomendacijas.
Konjunktyvitas
Švarių servetėlių kompresai, higiena, nelieskite akių neplautomis rankomis.
Kvėpavimo takai
Drėgnas patalpų oras, nosies plovimas fiziologiniu tirpalu, trumpalaikiai dekongestantai vyresniems nei 12 m. (pagal gydytojo patarimą).

Kada gali prireikti hospitalizacijos

Dehidratacija, kurios nepavyksta koreguoti per burną
Neurologiniai simptomai (traukuliai, meningealiniai požymiai, sąmonės sutrikimai)
Kvėpavimo nepakankamumas ar sunkus dusulys
Miokardito/perikardito požymiai
Naujagimių ir kūdikių (ypač <3 mėn.) karščiavimai ir vangumas

Ligoninėje gali būti skiriami intraveniniai skysčiai, deguonis, širdies funkcijos stebėsena, prireikus – intensyvioji terapija. Kai kuriais atvejais, ypač naujagimiams ar sunkių EV-A71 infekcijų metu, taikomi intraveniniai imunoglobulinai. Antibiotikai neveikia prieš virusus, tačiau gali būti skiriami, jei įtariama antrinė bakterinė komplikacija.

Ką dar verta žinoti apie gydymą

Plekonarilis ir kiti tiriami antivirusiniai vaistai plačiai klinikinėje praktikoje nenaudojami.
Palaikomasis gydymas ir komplikacijų prevencija – pagrindas.
Tiksli diagnozė padeda išvengti nereikalingų antibiotikų ir pagreitina tinkamą priežiūrą.

Prevencija: kaip sumažinti užsikrėtimo riziką

Prevencija – efektyviausia priemonė, nes specifiškų vaistų nėra. Dėmesys higienai ir atsakingam elgesiui ypač svarbus šiltuoju metų laiku ir kolektyvuose.

Rankų higiena – pirmoje vietoje

Plaukite rankas su muilu bent 20 sekundžių:
Grįžus namo, prieš valgį, po tualeto ir keičiant sauskelnes.
Jei nėra vandens, naudokite dezinfekantą, tačiau žinokite:
Enterovirusai neturi lipidinio apvalkalo ir gali būti atsparesni alkoholiui. Rankų plovimas muilu – patikimesnis.

Maisto ir vandens sauga

Gerkite tik švarų vandenį; kelionėse rinkitės hermetiškai uždarytus butelius.
Kruopščiai termiškai apdorokite maistą.
Nevartokite ledo kubelių nežinomos kilmės.
Kruopščiai plaukite vaisius ir daržoves.

Paviršių ir žaislų dezinfekcija

Reguliariai valykite dažnai liečiamus paviršius (rankenos, telefonai, žaislai).
Naudokite dezinfekantus, veiksmingus prieš neapgaubtus virusus (chloru pagrįsti tirpalai ar kiti, kaip nurodo gamintojas).
Darželiuose ir namuose plaukite bei dezinfekuokite žaislus, ypač tuos, kuriuos vaikai kiša į burną.

Elgesys ligos metu

Likite namuose, jei karščiuojate ar viduriuojate.
Vaikai į darželį/mokyklą grįžta tik normalizavusis temperatūrai ir pagerėjus būklei.
Laikykitės kosėjimo etiketo, naudokite vienkartines servetėles, vėdinkite patalpas.

Skiepai

Nuo poliomielito skiepai – vienas svarbiausių barjerų prieš paralyžiuojančias enterovirusų formas.
Nuo kitų enterovirusų (pvz., EV-A71) vakcinų kai kuriose šalyse yra, bet jos plačiai neprieinamos ar nenaudojamos Europoje.
Pasitikrinkite skiepijimo kalendorių ir būtinai vakcinuokite vaikus pagal rekomendacijas.

Dažniausi klinikiniai scenarijai: ką atpažinti kasdienybėje

Darželio vaikas su bėrimu ir karščiavimu

Tikėtina rankų, pėdų ir burnos liga.
Svarbu skysčiai, burnos skausmo kontrolė, higiena. Izoliacija, kol karščiuoja ir yra gausios pūslelės burnoje.

Paauglys su stipriu gerklės skausmu, aukštu karščiavimu ir smulkiomis burnos opelėmis

Gali būti herpangina (dažniausiai koksakų A sukelta).
Palaikomasis gydymas, skausmo malšinimas, skysčiai.

Suaugęs asmuo su krūtinės skausmu po „peršalimo“

Reikia pagalvoti apie miokarditą/perikarditą.
Būtina skubi gydytojo apžiūra, tyrimai ir stebėjimas.

Vaikas su galvos skausmu, kaklo rigidiškumu ir karščiavimu

Įtartina aseptinis meningitas.
Skubi hospitalizacija ir diagnostika (įskaitant PGR tyrimus ir cerebrospinalinio skysčio analizę).

Moksliškai pagrįstos įžvalgos iš patikimų šaltinių

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pabrėžia, kad griežta rankų higiena ir saugus vanduo yra kertinės priemonės stabdant fekalinį–oralinį perdavimą.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) atkreipia dėmesį į sezoniškumą (vasara–ruduo) ir galimus protrūkius kolektyvuose.
Klinikiniuose aprašuose nurodoma, kad PGR tyrimai iš ryklės, nosiaryklės, išmatų ir, jei reikia, cerebrospinalinio skysčio, yra jautriausias būdas patvirtinti enterovirusų infekciją.
Mokslinė literatūra mini retas, bet reikšmingas komplikacijas – ūmų suglebusį paralyžių (susijusį su EV-D68) bei miokarditą, todėl įspėjamųjų ženklų neatidėliokite.

Kontrolinis sąrašas namams ir kolektyvams

Plauti rankas su muilu po kiekvieno tualeto ir prieš valgį.
Valyti ir dezinfekuoti dažnai liečiamus paviršius.
Vaikus mokyti neliesti veido neplautomis rankomis.
Naudoti asmeninius rankšluosčius, taurę, stalo įrankius ligos metu.
Užtikrinti geriamojo vandens kokybę; kelionėse rinktis patikimą šaltinį.
Protrūkio metu riboti artimus kontaktus ir laikytis izoliacijos rekomendacijų.

DUK (People Also Ask)

Ar yra vaistų, kurie išgydo enterovirusų infekciją?

Specifinių plačiai prieinamų antivirusinių vaistų nėra. Gydymas daugiausia simptominis: skysčių balansas, karščiavimo ir skausmo kontrolė. Sunkiems atvejams taikomas stacionarinis palaikomasis gydymas, o kai kada – intraveniniai imunoglobulinai.

Kiek laiko žmogus lieka užkrečiamas?

Didžiausias užkrečiamumas – pirmąją savaitę nuo simptomų pradžios. Tačiau virusas gali išsiskirti su išmatomis kelias savaites, todėl higiena būtina ir pasijutus geriau.

Ar rankų dezinfekantai veiksmingi prieš enterovirusus?

Alkoholiniai dezinfekantai gali sumažinti virusų kiekį, bet enterovirusai gali būti atsparesni. Patikimiausia priemonė – kruopštus rankų plovimas su muilu ir vandeniu. Paviršiams rinkitės dezinfekantus, veiksmingus prieš neapgaubtus virusus (pvz., chloru pagrįstus).

Ar galima pasiskiepyti nuo visų enterovirusų?

Ne. Plataus spektro vakcinos nėra. Skiepai nuo poliomielito apsaugo nuo polioviruso sukeltos ligos. Kitų enterovirusų vakcinos (pvz., EV-A71) kai kuriose šalyse egzistuoja, bet daugelyje regionų nėra plačiai prieinamos.

Kuo enterovirusai skiriasi nuo rotavirusų?

Rotavirusai daugiausia sukelia ūmų viduriavimą, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, ir turi efektyvias vakcinas. Enterovirusai sukelia įvairesnius simptomus – nuo kvėpavimo takų ir odos bėrimų iki neurologinių ir širdies komplikacijų; skiepai plačiai taikomi tik nuo poliomielito.

Praktiniai patarimai keliautojams, tėvams ir sportininkams

Kelionės į šiltus kraštus

Gerkite tik buteliuose išpilstytą vandenį, venkite ledo, gatvės maisto neaiškios kilmės.
Rankų dezinfekantai – kaip papildoma priemonė, bet prioritetas muilui ir vandeniui.

Tėvams ir globėjams

Stebėkite vaiko skysčių balansą, ypač esant burnos pūslelėms.
Laikykitės „namų taisyklės“: jokių bendrų rankšluosčių ar indų ligos metu.
Informuokite darželį/mokyklą apie sergantį vaiką, ypač bėrimų ir karščiavimo atvejais.

Sportininkams ir komandų nariams

Nenaudokite bendrų gertuvų, burnos apsaugų, rankšluosčių.
Dezinfekuokite inventorių, dažnai plaukite rankas.
Negalėdami treniruotis dėl karščiavimo ar viduriavimo – ilsėkitės. Grįžkite tik visiškai atsigavę.

Mitai ir faktai

Mitas: „Enterovirusai sukelia tik viduriavimą.“ Faktas: dažnai pasireiškia ir kvėpavimo, odos, nervų sistemos simptomai.
Mitas: „Jei praėjo karščiavimas, jau neužkrečiamas.“ Faktas: išmatose virusas gali išlikti savaitėmis.
Mitas: „Antibiotikai padės greičiau pasveikti.“ Faktas: antibiotikai neveikia virusų; jie skiriami tik prisidėjus bakterinei infekcijai.
Mitas: „Alkoholis ant rankų visada sunaikina virusus.“ Faktas: enterovirusai gali būti atsparesni; muilas ir vanduo – patikimiausia priemonė.

Kaip gydytojai sprendžia dėl izoliacijos ir grįžimo į darželį/mokyklą

Paprastai rekomenduojama likti namuose, kol:
Nebėra karščiavimo bent 24 valandas be karščiavimą mažinančių vaistų.
Vaikas/asmens savijauta leidžia normaliai maitintis ir dalyvauti veikloje.
Sumažėja intensyvūs simptomai (pvz., gausus viduriavimas).
Net ir grįžus į kolektyvą, būtina stiprinti rankų higieną, nes virusas gali išlikti išmatose.

Kada kreiptis į šeimos gydytoją, o kada – į skubios pagalbos skyrių

Kreipkitės į šeimos gydytoją:
Jei simptomai tęsiasi ilgiau nei 3–5 dienas.
Jei yra vidutinio sunkumo simptomai, abejojate dėl diagnozės ar priežiūros.
Jei serga kūdikis ar asmuo su lėtinėmis ligomis.
Kreipkitės skubiai (112 arba į artimiausią priėmimo skyrių):
Esant neurologiniams simptomams, krūtinės skausmui, stipriam dusuliui, sąmonės sutrikimams, dehidratacijai.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO): rekomendacijos dėl enterovirusų, higienos ir skiepijimo.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC): sezoninių protrūkių stebėsena, visuomenės sveikatos gairės.
Nacionalinės visuomenės sveikatos institucijos: vietinės rekomendacijos dėl protrūkių valdymo, vandens ir maisto saugos.
Recenzuotos publikacijos (infekcinių ligų, pediatrijos ir kardiologijos žurnalai): diagnostikos ir gydymo apžvalgos, klinikiniai atvejai.

Išvada: svarbiausios įžvalgos ir veiksmai

Plaukite rankas su muilu – tai veiksmingiausia, moksliškai pagrįsta priemonė prieš enterovirusų plitimą.
Atpažinkite įspėjamuosius ženklus (neurologiniai, širdies, kvėpavimo simptomai) ir nedelskite kreiptis pagalbos.
Gydykite simptomiškai, užtikrinkite skysčių balansą; antibiotikai nuo virusų neveikia.
Apsaugokite pažeidžiamus asmenis (kūdikiai, vyresni, imunosupresuoti) – ribokite kontaktus, laikykitės higienos.
Pasitikrinkite skiepijimo nuo poliomielito būklę ir laikykitės vietinių sveikatos rekomendacijų.

Laiku atpažinus simptomus ir taikant paprastas, bet veiksmingas prevencijos priemones, enterovirusų sukeliamas rizikas galima ženkliai sumažinti – tiek namuose, tiek kolektyvuose.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!