Melasa augalams: paprastas būdas paskatinti žydėjimą, sustiprinti dirvožemį ir padidinti derlių

Įprastai apeinama dėl saldumo ir tamsios išvaizdos, melasa grįžta į ekologiškus daržus ir gėlynus su trenksmu. Tinkamai naudojama ji pažadina dirvos mikrogyvybę, padeda augalams geriau įsišaknyti, skatina žydėjimą ir didina atsparumą ligoms.

Sužinosite, kas yra melasa, kaip ji veikia dirvožemį, kaip ir kada ją naudoti, kad pamatytumėte realų efektą – ryškesnius žiedus, tvirtesnius stiebus ir gausesnį derlių – be sintetinių cheminių priemonių.

Kas yra melasa ir kodėl ji naudinga augalams

Melasa – tirštas, tamsus sirupas, gaunamas gaminant cukrų iš cukranendrių ar cukrinių runkelių. Maistinės kokybės melasa, ypač vadinamoji „juodoji“ (koncentruota), turi:

• paprastųjų cukrų (energijos šaltinis dirvos mikroorganizmams),
• kalio (svarbus žydėjimui, vaisių mezgimui ir vandens apykaitai),
• kalcio, magnio, geležies pėdsakų,
• organinių rūgščių ir B grupės vitaminų pėdsakų.

Esminė nauda augalams kyla ne iš „cukraus kaip trąšos“, o iš dirvos biologijos. Melasa maitina naudingas bakterijas ir grybus, kurie:

• gerina dirvožemio struktūrą (purena, gerina aeraciją ir vandens sulaikymą),
• mineralizuoja ir mobilizuoja maistines medžiagas (ypač fosforą, mikroelementus),
• padeda formuotis stipresnėms šaknims,
• konkuruoja su patogenais (slopina jų dauginimąsi, kuria „biologinį skydą“).

Poveikį galite įsivaizduoti kaip komandos pastiprinimą: melasa – greita energija „gerosioms“ dirvos bakterijoms, kurios dirba augalų labui.

Ekspertų pastabos: – Universiteto plėtros tarnybos (pvz., Floridos universiteto) pabrėžia, kad paprastieji cukrūs trumpam šokui padidina mikrobų aktyvumą, o tai gali gerinti maistinių medžiagų prieinamumą, bet perteklius sukelia deguonies stygių dirvoje. – Vašingtono valstijos universiteto mokslininkai atkreipia dėmesį: cukrūs (tarp jų – melasa) aeruotose komposto arbatose spartina mikroorganizmų dauginimąsi; tai naudinga, jei laikomasi higienos ir aeracijos, tačiau netinkamai paruoštas tirpalas gali skatinti ir nepageidaujamus mikrobus. Todėl svarbus teisingas paruošimas ir saikas.

Kaip melasa padeda žydėjimui, augimui ir derliui

Nors melasa nėra pilnavertė N‑P‑K trąša, ji indirektiškai stiprina augalų gyvybingumą.

• Daugiau žiedų ir ryškesnės spalvos. Kalio kiekis melasoje prisideda prie žiedų formavimosi ir pigmentacijos. Kartu su suaktyvėjusia mikroflora augalai geriau pasisavina fosforą – pagrindinį žydėjimo elementą.
• Stipresni stiebai ir šaknys. Dirvos mikroorganizmai gamina augalų augimą skatinančias medžiagas (pvz., augimo hormonus), o pagerėjusi struktūra reiškia daugiau deguonies šaknims.
• Atsparesni ligoms. Gyvybinga dirvos mikrobiota konkuruoja su patogenais, mažina šaknų ligų riziką ir padeda greičiau atsigauti po streso (sausros, šalnų, persodinimo).

Kokiems augalams ypač tinka: – daržovės: pomidorai, paprikos, agurkai, moliūgai, kopūstai; – vaiskrūmiai ir uogakrūmiai: serbentai, agrastai, avietės, braškės; – žydintys augalai: rožės, jurginai, pelargonijos, levandos; – veja (kaip mikrobiologinis „užkandis“ po aeracijos ar komposto įterpimo).

Pastaba: vien melasa neatsvers azoto ir fosforo poreikio. Derinkite su kompostu, gerai perpuvusiu mėšlu, organinėmis N‑P‑K trąšomis.

Kaip teisingai naudoti melasą tręšimui

Svarbiausia – maistinė, be sieros apdorojimo melasa. Venkite techninės paskirties produktų. Prieš naudojant praskieskite šiltu vandeniu (taip lengviau ištirpsta).

1) Laistymas prie šaknų (bazinis būdas)

• Dozė: 1 arbatinis šaukštelis 1 litrui vandens (apie 5 ml/l).
• Dažnis: kas 2–3 savaites vegetacijos metu.
• Normos: apie 0,5–1 l tirpalo mažam augalui, 2–3 l – krūmui, 5–10 l – vaismedžiui (priklausomai nuo dydžio ir dirvos).
• Kada: pavasario pradžioje (startui), prieš žydėjimą ir jo metu, vasaros viduryje – palaikymui.

Patarimai: – Laistykite drėgną dirvą (ne ant visiškai sausos), kad mikroorganizmai aktyvuotųsi tolygiai. – Įmaišykite šlakelį komposto ištraukos – dar labiau praturtinsite mikrobiotą.

2) Komposto arbata su melasa (biologinis stiprintuvas)

• Pagrindas: 10 l vandens, 1 litras prinokusio sijoto komposto, 1 valgomasis šaukštas melasos.
• Procesas: aeruokite orapūte 12–24 val. (be kvapo, su burbuliukais). Jei neturite aeracijos, nelaikykite ilgiau nei 4–6 val.
• Naudojimas: per 4 val. po paruošimo palaistykite dirvą aplink šaknis. Venkite purkšti ant valgomosios dalies, ypač prieš pat derlių.

Svarbu: aeracija ir švara – būtinos. Higienos gairės grindžiamos universitetų apžvalgomis, kurios įspėja, kad netaisyklingai gaminama komposto „arbata“ gali dauginti ne tik naudingus, bet ir nepageidaujamus mikrobus.

3) Purškimas ant lapų (tik labai silpnas)

• Dozė: 1/2–1 arbatinis šaukštelis 1 litrui vandens.
• Laikas: ankstyvas rytas arba vakaras, ne kaitroje ir ne prieš lietų.
• Tikslas: mikrobiologinė plėvelė ant lapų paviršiaus ir nedidelis antistresinis poveikis.

Atsargiai: storas cukringas sluoksnis gali skatinti suodligę (juodus apnašus) ar pritraukti skruzdėles. Jei pastebite lipnumą ar apnašas, purškimą nutraukite.

4) Melasa ir lašinė laistymo sistema

• Galima, bet naudokite labai silpną tirpalą (iki 2 ml/l) ir reguliariai praplauti linijas švariu vandeniu, kad nesusidarytų bioplėvelės.
• Venkite stovinčio tirpalo bakuose saulėje – greitai pradeda rūgti.

Melasa kovoje su kenkėjais: kaip veikia ir ką realiai tikėtis

Melasa nėra insekticidas. Tačiau ji padeda kurti aplinką, kurioje augalai stipresni, o kenkėjams – mažiau patrauklūs. Gerai maitinami augalai, turintys aktyvią mikroflorą aplink šaknis, rečiau kenčia nuo amarų, tripsų ir baltasparnių antplūdžių – šie vabzdžiai dažniau renkasi nusilpusius augalus.

Papildomos natūralios taktikos su melasa: – Masaliniai skysčiai vaisinėms muselėms. 1 dalis melasos + 4 dalys vandens + šlakelis obuolių acto į plastikinį butelį su keliais skylutėmis. Pakabinkite sode, toliau nuo derliaus. Skystis privilioja ir paskandina dalį suaugėlių. – Lipnios gaudyklės + melasos lašas. Lipnios plokštelės pritraukia museles, o melasos kvapas sustiprina viliojantį efektą.

Ką prisiminti: – Tai – pagalbinės priemonės. Kenkėjų kontrolė yra kompleksinė: švara, laiku ravima, laistymas, atsparių veislių pasirinkimas, naudingų vabzdžių skatinimas. – Nepersistenkite su purškimu ant lapų: per saldus paviršius gali vilioti skruzdėles ir suodligę.

Kiek dažnai naudoti melasą ir kaip neperdozuoti

Melasa – galingas mikroorganizmų „kuras“. Perteklinis kiekis gali išbalansuoti dirvos kvėpavimą.

Rekomenduojamas ritmas: – Daržas ir gėlynas: kas 2–3 savaites 5 ml/l tirpalu. – Veja: po aeracijos arba po lengvo komposto mulčo – vieną kartą 5–10 ml/l, po to kas 4–6 savaites 5 ml/l. – Jauni sodinukai: pradėkite nuo 2 ml/l, stebėkite reakciją savaitę, tada didinkite iki 5 ml/l.

Ženklai, kad per daug: – nemalonus rūgimo kvapas dirvoje, – pilkas ar baltas pūkelis paviršiuje, lipnumas, – augalai pradedą „sustingti“, lapai praranda turgorą be aiškios priežasties.

Ką daryti: – padarykite 2–3 savaičių pertrauką, – palaistykite švariu vandeniu, pagerinkite aeraciją (purentuvė, mulčas), – įmaišykite truputį komposto be cukrų – subalansuosite mikrobiotą.

Dirvos tipai: – Smėlinga dirva: mikrobai greitai reaguoja, bet maistinės medžiagos lengvai išsiplauna – naudokite mažesnes, bet dažnesnes dozes. – Molis: didesnė anaerobinių zonų rizika – mažinkite kiekį, pasitelkite kompostą ir purenimą. – Neutralus ar lengvai rūgštus pH: optimali terpė daugumai dirvos mikroorganizmų.

Kokią melasą rinktis ir kaip ją laikyti

• Maistinė, be sieros apdorojimo. Etiketėje turėtų būti nurodyta, kad tinkama maistui ar ekologiniam ūkiui.
• Cukranendrių „juodoji“ melasa dažniau turi daugiau kalio nei runkelių, bet abiejų poveikis mikrobiotai panašus.
• Venkite kvapiklių, dažiklių, priedų.
• Laikymas: sandariai, vėsiai ir tamsiai. Atidarius sunaudokite per 6–12 mėn. Jei sutirštėjo – ištirpinkite šiltame vandenyje. Jei atsirado pelėsis ar aitrus kvapas – nenaudokite.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

• Per stiprus tirpalas. Saldus „sirupas“ dirvoje – greitas kelias į rūgimą. Laikykitės 2–5 ml/l starto.
• Purškimas kaitroje. Cukrus ant lapų karštyje – streso receptas. Purkškite tik vėsiu metu, geriau – laistykite šaknis.
• Maišymas su vario ar sieros fungicidais. Pirmiau gydymas, po 5–7 dienų – melasos drėkinimas.
• Netvarkos palikimas. Išsiliejusi melasa vilioja skruzdėles ir širšes – nuvalykite paviršius, kibirus, žarnas.

Praktiniai receptai ir kalendorius

Pavasaris (balandis–gegužė): – Dirvos „pabudinimas“: 5 ml/l melasos tirpalas + laistymas po ravėjimo ar mulčiavimo. – Sodinukų persodinimas: 2 ml/l, 200–300 ml vienam daigui po pasodinimo.

Vasara (birželis–rugpjūtis): – Prieš žydėjimą ir jo metu: 5 ml/l kas 2–3 savaites. – Komposto arbatos ciklas: kas 4 savaitės, tik gerai aeruotas ir kuo greičiau panaudotas.

Ruduo (rugsėjis–spalis): – Po derliaus nuėmimo: 5 ml/l + komposto mulčas – mikrobiotai sustiprinti prieš žiemą.

Žiema: – Nenaudokite atviroje dirvoje, jei įšalę. Kambariniams augalams – 2 ml/l kas 6–8 savaites, tik aktyvaus augimo metu.

Saugumas, sveikata ir tvarumas

• Ant valgomų augalų dalių purškite tik labai silpną tirpalą ir laikykitės pertraukų iki skynimo. Saugiau – laistyti dirvą.
• Komposto arbatai – švara, aeracija ir greitas panaudojimas. Tokias gaires rekomenduoja universitetų plėtros tarnybos, pabrėždamos higieną.
• Tvarumas: melasa – perdirbimo produktas, kuris grąžina anglį į dirvą kaip gyvybės šaltinį, mažina sintetinių trąšų poreikį ir prisideda prie dirvos anglies kaupimo.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

K: Ar melasa tinka pomidorams ir paprikoms? A: Taip. Laistykite 5 ml/l tirpalu kas 2–3 savaites. Pradėkite nuo mažesnės dozės, ypač auginant vazonuose. Derinkite su organinėmis N‑P‑K trąšomis.

K: Ar melasa parūgština dirvą? A: Ne tiesiogiai. Ji veikia per mikroorganizmus. Kartais trumpam gali sumažėti pH lokaliai, bet ilgalaikio rūgštėjimo nuo rekomenduojamų dozių nebūna. Dirvos pH reguliuokite kalkinimu ar rūgšinančiais priedais pagal dirvožemio tyrimus.

K: Ar galima purkšti melasą ant lapų? A: Galima tik labai silpną tirpalą (0,5–1 arbatinis šaukštelis/l) ir ne dažniau kaip kas 2–3 savaites. Jei matote lipnumą ar suodligę – nutraukite. Saugiau – laistymas prie šaknų.

K: Ar melasa pritraukia skruzdėles ir vapsvas? A: Taip, per saldūs, neišplauti lašai vilioja vabzdžius. Naudokite mažas koncentracijas, purkškite vėsiu metu ir nuvalykite išsiliejimus. Kenkėjų masalams kabinkite toliau nuo derliaus.

K: Ar galima naudoti melasą per lašelinį laistymą? A: Taip, bet tik 1–2 ml/l ir su reguliariu sistemos praplovimu, kad nesusidarytų bioplėvelės. Nelaikykite tirpalo bake ilgai, ypač saulėje.

K: Ar tinka kambarinėms gėlėms? A: Tinka, bet atsargiai: 1–2 ml/l kas 6–8 savaites tik aktyvaus augimo metu. Vazonuose lengviau perdozuoti, todėl stebėkite substrato kvapą ir drėgmę.

Esminės įžvalgos ir ką padaryti šiandien

• Pradėkite nuo mažų dozių: 5 ml melasos 1 litrui vandens ir palaistykite dalį daržo. Stebėkite 7–10 dienų.
• Suaktyvinkite dirvožemį: melasą derinkite su kompostu ar komposto arbata (aeruota), laikydamiesi higienos.
• Palaikykite ritmą: kartokite kas 2–3 savaites vegetacijos metu, ypač prieš žydėjimą ir jo metu.
• Venkite perdozavimo: jei jaučiate rūgimo kvapą ar matote apnašas, padarykite pertrauką ir pagerinkite aeraciją.
• Rinkitės kokybę: maistinė, be sieros apdorojimo melasa, be priedų – tai saugiau augalams ir dirvos mikrobiotai.

Melasa – daugiau nei „saldus priedas“. Tai paprasta, pigi ir veiksminga priemonė, padedanti dirvai atgauti gyvybę, o augalams – žydėti ir derėti gausiau. Laikantis saiko ir kelių paprastų taisyklių, rezultatai maloniai nustebina.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!