Adeno virusas: simptomai, gydymas ir prevencija – aiškūs patarimai šeimai ir medikų rekomendacijos

Įprastas „peršalimas“, užsitęsęs kosulys ar „raudonos akys“ neretai slepia adeno virusą. Tai labai paplitusi infekcija, pasitaikanti ištisus metus, bet piką pasiekianti žiemą ir ankstyvą pavasarį.

Sužinosite, kaip atpažinti adeno viruso sukeliamus simptomus, kaip jis plinta, ką daryti namuose, kada būtina kreiptis į gydytoją ir kaip patikimai sumažinti užsikrėtimo riziką – sau ir vaikams.

Kas yra adeno virusas ir kuo jis gali būti pavojingas?

Adeno virusai – didelė neapvalkaluotų DNR virusų šeima. Aprašyta daugiau nei 50 žmones užkrečiančių tipų, sukeliančių įvairias ligas: nuo įprastų kvėpavimo takų infekcijų iki akių, virškinamojo trakto ar šlapimo takų pažeidimų. Dauguma atvejų lengvi ir praeina savaime. Sunkesnę eigą dažniau patiria kūdikiai, vaikai iki 5 metų, senjorai, žmonės, turintys lėtinių ligų ar nusilpusį imunitetą (pvz., po transplantacijų, onkologinio gydymo).

Kodėl apie jį tiek kalbama? Adeno virusai: – plinta labai greitai artimo kontakto aplinkose (darželiai, mokyklos, ligoninės); – išlieka gyvybingi ant paviršių kelias dienas ar ilgiau; – gana atsparūs daliai įprastų dezinfekantų, todėl reikia dėmesio higienai; – gali būti panašūs į gripą ar kitas infekcijas, todėl svarbu mokėti atskirti ir tinkamai prižiūrėti.

Inkubacinis periodas (nuo užsikrėtimo iki simptomų) dažniausiai 5–7 dienos, bet gali svyruoti nuo 2 iki 14 dienų. Virusą kai kurie žmonės, ypač vaikai, gali skleisti ir po pasveikimo – kartais savaites.

Kaip adeno virusas plinta? Būdai, rizikos aplinkos ir praktiniai patarimai

Adeno virusas yra labai užkrečiamas. Jis perduodamas: – per orą – kosint, čiaudint, kalbant arti vienas kito; – kontaktiniu būdu – per rankas, bučinius, bendrus daiktus; – nuo užterštų paviršių – palietus durų rankenas, žaislus, telefonus ir vėliau akis, nosį ar burną; – per vandenį – rečiau, bet galimi protrūkiai blogai chloruotuose baseinuose; – fekaliniu–oraliniu keliu – keičiant sauskelnes, prastai nusiplovus rankas po tualeto.

Kas didina riziką? – ankšti kolektyvai ir blogas patalpų vėdinimas; – nepakankama rankų higiena ir dažnai liečiami bendri daiktai; – dalijimasis rankšluosčiais, pagalvėlėmis, kosmetika (ypač akių srityje); – apsilankymai baseinuose, kur neprižiūrimos dezinfekcijos normos.

Praktiniai žingsniai, kurie veikia: – Plautis rankas su muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių – tai patikimiausia priemonė nuo adeno virusų. Jei nėra galimybės, naudokite antiseptiką su ne mažiau kaip 60 % alkoholio, tačiau muilas tokiu atveju vis tiek veiksmingesnis. – Nelieskite veido nešvariomis rankomis. Ypač saugokite akis ir nosį. – Reguliariai valykite dažnai liečiamus paviršius. Namams tinka priemonės su natrio hipochloritu (apie 0,1 %) arba vandenilio peroksidu – pagal gamintojo instrukcijas. – Jei sergate, likite namuose, naudokite atskirą rankšluostį, indus, patalynę. Kosėkite ar čiaudėkite į sulenktą alkūnę. – Baseinuose: rinkitės patikimas vietas, dėvėkite plaukimo akinius, nesidalinkite rankšluosčiais, nesilankykite, jei turite konjunktyvitą ar viduriuojate.

Sveikatos institucijų (Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų) duomenys patvirtina: nuosekli rankų higiena ir aplinkos dezinfekcija yra pagrindinės sėkmingos prevencijos dalys.

Simptomai ir infekcijų rūšys: ne tik „peršalimas“

Adeno virusai gali pažeisti skirtingas sistemas, todėl simptomai varijuoja. Daugeliu atvejų liga trunka 3–7 dienas, tačiau kosulys ar nuovargis gali užsitęsti iki 2–3 savaičių.

Kvėpavimo takų infekcijos (dažniausios)

• karščiavimas (kartais aukštas);
• sloga, nosies užgulimas;
• kosulys, dažnai dirginantis;
• gerklės skausmas (faringitas), kartais tonzilių apnašos;
• galvos skausmas, nuovargis;
• patinę kaklo limfmazgiai. Rimtesniais atvejais – bronchitas, bronchiolitas ar plaučių uždegimas, ypač mažiems vaikams ir imunitetą nusilpninusiems pacientams.

Akių pažeidimai

• ūmus konjunktyvitas („raudonos akys“): skausmas, ašarojimas, šviesos baimė, krupus sekretas;
• faringokonjunktyvinė karštligė (ypač baseinų protrūkių metu): aukšta temperatūra + ryklės skausmas + konjunktyvitas;
• epideminis keratokonjunktyvitas – sunkesnė forma, galinti pažeisti rageną (reikia gydytojo akių gydytojo apžiūros).

Virškinamojo trakto infekcijos

• pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas;
• vandeningas viduriavimas (ypač vaikams; dažnesni tipai – 40 ir 41). Svarbu atskirti nuo bakterinių viduriavimų, kai gali prireikti kitokios taktikos.

Šlapimo takų pažeidimai

• skausmingas šlapinimasis, kraujas šlapime (hemoraginis cistitas; dažniau berniukams). Šie atvejai reti, bet reikalauja gydytojo įvertinimo.

Retos, bet sunkios komplikacijos

• vidurinės ausies uždegimas, sinusitas;
• pneumonija su kvėpavimo nepakankamumu;
• neurologinės komplikacijos (encefalitas, meningitas);
• akių ragenos pažeidimai, regėjimo sutrikimai. Jei atsiranda stiprus dusulys, nuolatinis aukštas karščiavimas, stiprus akių skausmas ar regėjimo pablogėjimas, sąmonės sutrikimai, kaklo rigidiškumas, dehidratacija – reikalinga neatidėliotina medicininė pagalba.

Adeno virusas vaikams: kodėl dažnas, kaip atpažinti ir padėti

Vaikai iki 5 metų užsikrečia dažniausiai – imunitetas dar formuojasi, o darželiuose daug artimo kontakto ir bendrų žaislų.

Dažniausi požymiai vaikams

• staigesnis karščiavimas, dažnai aukštesnė temperatūra;
• kosulys, sloga, nosies užgulimas, gerklės skausmas;
• konjunktyvitas (raudonos, perštinčios akys, šviesos baimė);
• pilvo skausmas, vėmimas ar viduriavimas;
• vangumas, dirglumas, prastesnis apetitas;
• ausų skausmas (otitas), padidėję kaklo limfmazgiai.

Namų priežiūra: tėvų kontrolinis sąrašas

• Skysčiai: siūlykite dažnai ir po truputį (vanduo, sultinys, geriamieji rehidratacijos tirpalai). Svarbiausia – ne tūris vienu kartu, o dažnumas.
• Karščiavimas: prireikus duokite paracetamolio ar ibuprofeno pagal vaiko svorį (ne duokite acetilsalicilo rūgšties – Reye sindromo rizika).
• Nosies priežiūra: jūros druskos tirpalai, švelnus sekreto išsiurbimas kūdikiams.
• Akių higiena: atskiras rankšluostis, nelieskite akių, venkite kontaktinių lęšių.
• Poilsis ir lengvas maistas pagal apetitą.
• Izoliacija: neveskite į darželį/mokyklą iki kol vaikas bent 24 val. be karščiavimo be vaistų ir jaučiasi gerai.

Kada kreiptis į gydytoją

• karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ar labai aukštas;
• kvėpavimo pasunkėjimas, dusulys, cypiantis kvėpavimas;
• ženklai, rodantys dehidrataciją (sausa burna, retas šlapinimasis, mieguistumas);
• stiprus akių skausmas, pūlingos išskyros, regėjimo pablogėjimas;
• kūdikiams iki 3 mėn. – bet koks karščiavimas.

Pediatrų praktika rodo: dauguma adeno viruso infekcijų vaikams yra lengvos ir praeina be komplikacijų, tačiau budrumas dėl kvėpavimo ir skysčių balanso – būtinas.

Diagnostika: kada reikia tyrimų ir kokių?

Daugeliu lengvų atvejų diagnozė nustatoma pagal simptomus ir epidemiologinį kontekstą (kontaktai, darželis, sezoniškumas). Specialūs tyrimai atliekami, kai: – liga sunki, užsitęsusi ar komplikuota; – pacientas turi rizikos veiksnių (imuniteto slopinimas, kūdikis); – būtina diferencijuoti nuo kitų patogenų (gripo, SARS‑CoV‑2, RSV, bakterijų); – protrūkio valdymo tikslais (ligoninė, darželis, baseinas).

Galimi tyrimai: – polimerazės grandininės reakcijos (PGR) testai iš nosiaryklės tepinėlio (dažnai kaip daugialypis kvėpavimo takų panelis); – greitieji antigeno testai (kai kur – akių tepinėliams); – išmatų tyrimai (įtariant gastroenteritą), šlapimo tyrimai (įtariant cistitą); – kraujo tyrimai ir krūtinės ląstos rentgenograma – klinikinei būklei įvertinti, jei reikia.

Svarbi žinutė: antibiotikai adeno viruso neveikia, todėl bakterinės infekcijos patvirtinimas ar pagrįstas įtarimas yra būtinas prieš skiriant antibiotikus.

Gydymas: kas veikia, ko vengti ir kada būtina skubi pagalba

Specifinio gydymo daugumai pacientų nereikia. Esmė – palengvinti simptomus, saugoti skysčių balansą ir leisti organizmui pasveikti.

Ką daryti namuose

• Poilsis: organizmui reikia laiko ir energijos kovoti su infekcija.
• Skysčiai: vanduo, nesaldintos arbatos, sultiniai, geriamieji rehidratacijos tirpalai (ypač vaikams ir viduriuojant).
• Karščiavimas ir skausmas: paracetamolis ar ibuprofenas pagal amžių ir dozes. Neviršykite rekomenduojamų kiekių.
• Nosies užgulimas: jūros vandens purškalai/lašai, trumpalaikiai dekongestantai suaugusiems (ne ilgiau kaip 3–5 dienas).
• Gerklės skausmas: šilti gėrimai, pastilės (pagal amžių), druskos tirpalo skalavimai.
• Akių simptomai: dirbtinės ašaros, švara, atskiri rankšluosčiai. Jei simptomai ryškūs ar regėjimas suprastėjo – pas akių gydytoją.

Ko vengti

• Antibiotikų be aiškaus gydytojo pagrindo (adeno virusui jie neveikia).
• Kortikosteroidinių akių lašų be akių gydytojo apžiūros (gali pabloginti būklę).
• Aspirino vaikams ir paaugliams.
• Per ilgo kraujagysles sutraukiančių nosies lašų vartojimo (rizika „atšokimo“ fenomenui).

Kada reikalinga skubi medicinos pagalba

• sunkus dusulys, švokštimas, mėlynuojančios lūpos ar nagai;
• nenumaldomas vėmimas, stipri dehidratacija, negeria skysčių;
• sąmonės sutrikimai, mėšlungis, sprando rigidiškumas;
• stiprus akių skausmas, regėjimo pablogėjimas;
• naujagimiai ir kūdikiai su karščiavimu ar vangumu.

Specialūs atvejai

Imunitetą nusilpninusiems pacientams gydytojas gali svarstyti specifinį antivirusinį gydymą (pvz., tam tikrus vaistus specialiomis indikacijomis), hospitalizaciją ir glaudžią stebėseną. Tai individualūs sprendimai, priimami specialistų komandos.

Prevencija: įpročiai, kurie realiai mažina riziką

Adeno virusas labai užkrečiamas, tačiau paprastos priemonės veiksmingos.

Rankų ir kvėpavimo higiena

• Rankas plaukite kuo dažniau, ypač grįžus namo, prieš valgį, po tualeto ir pakeitus sauskelnes.
• Kosėjant/čiaudint – alkūnės linkis ar servetėlė; iš karto išmeskite, nusiplaukite rankas.
• Neliesti akių, nosies, burnos nešvariomis rankomis.

Aplinka ir daiktai

• Kasdien valykite dažnai liečiamus paviršius (durų rankenas, jungiklius, telefonus).
• Namuose naudokite atskirus rankšluosčius ir patalynę sergančiajam, skalbkite aukštesnėje temperatūroje.
• Žaislus ir vaikų priemones plaukite reguliariai; darželiuose – aiškios valymo taisyklės.

Darželis, mokykla, darbas

• Likite namuose iki kol esate be karščiavimo bent 24 val. be karščiavimą mažinančių vaistų ir jaučiatės gerai.
• Informuokite ugdymo įstaigą apie diagnozuotą konjunktyvitą ar gastroenteritą – padės valdyti plitimą.
• Rizikos sezono metu (žiemą–pavasarį) – daugiau dėmesio vėdinimui.

Kaukės ir apsauga akių ligų metu

• Jei kosite/čiaudite arba lankotės gydymo įstaigoje, veido kaukė padeda apsaugoti kitus.
• Akių infekcijų metu venkite lęšių, nenaudokite bendros kosmetikos.

Ar yra vakcina?

Yra vakcinos nuo tam tikrų adeno viruso tipų, tačiau jos naudojamos išskirtinai kariuomenėje (pavyzdžiui, kai kuriose šalyse – kariams prieš 4 ir 7 tipus). Civiliams įprastoje praktikoje vakcina neprieinama. Todėl prevencija – higiena, izoliacija, aplinkos švara – išlieka kertinė.

Skirtumai nuo gripo ar COVID-19: kaip nepasimesti?

• Gripas dažnai prasideda staiga, su aukštu karščiavimu, raumenų ir sąnarių skausmais. Adeno virusas gali imituoti gripą, bet dažniau lydi sloga, gerklės skausmas, limfmazgių padidėjimas; dažnesni akių simptomai.
• COVID-19 gali pasireikšti skonio/kvapo praradimu, kuris adeno virusui nebūdingas, bet simptomai gali persidengti.
• Praktika: jei simptomai sunkūs, užsitęsę arba yra rizikos veiksnių – verta atlikti gydytojo rekomenduojamus tyrimus diferencinei diagnostikai.

Dažniausios klaidos ir mitai

• „Antibiotikai visada padeda“ – klaidinga. Jie neveikia virusų ir gali pakenkti, jei vartojami nepagrįstai.
• „Jei nusipurškiu rankas dezinfekantu, plauti nereikia“ – klaidinga. Nuo adeno virusų muilas ir vanduo efektyvesni; dezinfekantas – alternatyva, kai plauti nėra galimybių.
• „Praėjo karščiavimas – nebepavojingas“ – ne visada. Virusą kai kurie dar platina kelias dienas ar savaites, todėl laikykitės higienos ir po pasveikimo.
• „Baseinas visada saugus“ – tik jei prižiūrimos dezinfekcijos normos. Blogai chloruotas vanduo gali tapti plitimo šaltiniu.

DUK

Kiek trunka adeno viruso infekcija? – Dažniausiai 3–7 dienas. Kosulys ar nuovargis gali užsitęsti iki 2–3 savaičių. Akių simptomai kartais trunka 1–2 savaites.

Ar galima užsikrėsti pakartotinai? – Taip. Yra daug skirtingų tipų, todėl persirgus vienu tipu imunitetas nuo kitų tipų neapsaugo.

Ar padeda antibiotikai? – Ne. Antibiotikai gydo bakterijas, o adeno virusas – virusas. Jie skiriami tik tuo atveju, jei gydytojas patvirtina antrinę bakterinę komplikaciją (pvz., ausų uždegimą, sinusitą, pneumoniją).

Kaip atpažinti adeno viruso konjunktyvitą? – Raudonos, ašarojančios akys, perštėjimas, šviesos baimė, smėlio pojūtis akyse. Dažnai kartu būna gerklės skausmas ar karščiavimas. Jei stiprus skausmas ar regėjimo pokyčiai – būtina akių gydytojo apžiūra.

Ar vaikas gali eiti į darželį, jei tik šiek tiek sloguoja? – Jei yra karščiavimas, konjunktyvitas ar viduriavimas – ne. Kai vaikas be karščiavimo bent 24 val., jaučiasi gerai ir laikosi higienos, galima grįžti, tačiau pravartu informuoti auklėtojus ir atkreipti dėmesį į rankų plovimą.

Kada ypač saugotis? Sezoniškumas ir protrūkių valdymas

Adeno virusai cirkuliuoja visus metus, bet pikai – žiemą ir ankstyvą pavasarį. Kolektyvuose (darželiuose, mokyklose, internatuose, kareivinėse) rekomenduojama: – aktyvi rankų higienos edukacija ir stendai; – aiški taisyklė „sergi – lieki namuose“; – reguliarus dažnai liečiamų paviršių valymas atitinkamomis priemonėmis; – vėdinimo režimas ir mikroklimato priežiūra; – baseinams – tinkama dezinfekcija ir filtravimas pagal higienos normas.

Sveikatos apsaugos institucijos pabrėžia, kad nuoseklus šių priemonių taikymas žymiai sumažina protrūkių tikimybę.

Praktinė atskyrimo (izoliacijos) atmintinė namams

• Karščiavimas? Likite namuose bent 24 val. po to, kai temperatūra normalizuojasi be vaistų.
• Akių simptomai? Nenaudokite lęšių, atskiras rankšluostis, jokio makiažo akių srityje.
• Viduriavimas? Griežtesnė rankų higiena, atskiras tualetas, jei įmanoma; kruopštus vonios valymas.
• Indai, patalynė? Plauti karštame vandenyje; indaplovė – privalumas.
• Sveiki šeimos nariai? Dažnas rankų plovimas, vengti veido lietimo, vėdinti patalpas.

Išvada: svarbiausios žinutės ir veiksmai jau šiandien

• Atpažinkite tipinius signalus: karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės ir akių sudirgimas; vaikams – ir virškinimo sutrikimai. Užsitęsę ar sunkėjantys simptomai – priežastis kreiptis į gydytoją.
• Remkitės pagrindiniais dalykais: poilsis, skysčiai, karščiavimą mažinantys vaistai pagal amžių, nosies ir akių higiena. Antibiotikų be pagrindo – ne.
• Higiena veikia: rankų plovimas muilu, neišsitepant veido, patikima paviršių dezinfekcija, atskiri daiktai sergančiajam.
• Saugokite kitus: jei sergate – likite namuose, ypač esant karščiavimui, konjunktyvitui ar viduriavimui. Į darželį ar darbą grįžkite tik visiškai pagerėję.
• Mąstykite sezoniškai: žiemą–pavasarį skirkite daugiau dėmesio profilaktikai – tai sumažina riziką visai šeimai.

Ši informacija parengta remiantis patikimais šaltiniais ir klinikinėmis rekomendacijomis (Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrų, pediatrų ir infektologų praktika). Jei abejojate dėl savo ar vaiko būklės, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą – ankstyvas įvertinimas padeda išvengti komplikacijų.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!