Žemas kraujospūdis (hipotenzija): 8 rimtos grėsmės, svarbiausi simptomai ir saugūs sprendimai

Ar dažnai svaigsta galva, trūksta jėgų ar „užtemsta akyse“ atsistojus? Tai gali būti žemo kraujospūdžio ženklai. Nors hipotenzija neretai laikoma „ne tokia pavojinga“ kaip hipertenzija, ignoruoti jos signalų nevalia. Žemiau rasite aiškų paaiškinimą, kada žemas kraujospūdis tampa pavojingas, kaip jį atpažinti, ką daryti dabar ir kada būtina kreiptis į gydytoją.

Ši apžvalga paremta įrodymais ir klinikine praktika. Pateikiami ir praktiniai žingsniai – nuo kasdienės rutinos iki gydymo variantų – kad galėtumėte saugiai ir veiksmingai suvaldyti būklę.

Koks kraujospūdis laikomas žemu?

Žemas kraujospūdis dažniausiai apibrėžiamas, kai rodikliai žemesni nei 90/60 mmHg. Vis dėlto, „normos“ nėra visiškai vienodos visiems: kai kurie žmonės su natūraliai žemesniu kraujospūdžiu jaučiasi puikiai ir jiems gydymo nereikia. Pavojus atsiranda tada, kai:

atsiranda simptomų (svaigulys, alpimas, silpnumas, regos sutrikimai);
spaudimas krenta staiga (ypač infekcijų, alerginių reakcijų, kraujavimo fone);
yra gretutinių ligų (širdies, endokrininės sistemos, nervų sistemos sutrikimai).

Dažniausios hipotenzijos formos

Ortostatinė hipotenzija: kraujospūdis krenta atsistojus ar keičiant kūno padėtį (dažnai per pirmas 1–3 minutes).
Postprandinė hipotenzija: spaudimas sumažėja po valgio (ypač gausaus, angliavandenių turinčio).
Vaistų sukelta hipotenzija: kraujospūdis krenta dėl diuretikų, alfa/blokatorių, kai kurių antidepresantų ir kt.
Dehidratacijos ar kraujo netekimo sukelta hipotenzija: sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris.
Nervų sistemos sutrikimų nulemta hipotenzija: sutrinka kraujagyslių tonuso reguliacija.

Savikontrolė namuose: paprastas ortostatinis testas

Pamatuokite kraujospūdį po 5 min. ramybės sėdint ar gulint.
Atsistokite, pamatuokite po 1 min. ir po 3 min.
Vertinimas: jei sistolinis spaudimas sumažėja ≥20 mmHg arba diastolinis ≥10 mmHg, tikėtina ortostatinė hipotenzija. Jei jaučiatės prastai – nesitestuokite vieni ir kreipkitės į gydytoją.

Jei kartu su spaudimo kritimu jaučiate stiprų silpnumą, krūtinės skausmą, dusulį, sumišimą ar alpstate – tai neatidėliotina situacija. Skambinkite 112.

Kokie simptomai rodo žemą kraujospūdį?

Simptomų spektras platus – nuo vos juntamų iki pavojingų. Svarbiausia atkreipti dėmesį į pasikartojančius ar stiprėjančius požymius.

Svaigulys, „užtemimas“ akyse, nestabili eisena
Alpimas ar priealpiai (ypač po staigaus atsistojimo)
Silpnumas, nuovargis, mieguistumas
Neryškus matymas, dėmesio ir koncentracijos stoka
Pykinimas, kartais vėmimas
Šaltas, lipnus prakaitas, blyškumas
Širdies plakimo pojūtis (kartais greitas ar nereguliarus)
Galvos skausmas, kaklo pulsavimo pojūtis

Kada būtina skubi pagalba?

Dažni alpimai ar stiprus svaigulys, neleidžiantis stovėti ar vaikščioti
Krūtinės skausmas, spaudimas, dusulys
Sumišimas, kalbos ar sąmonės sutrikimai
Įtarimas dėl vidinio kraujavimo (juodos, deguto spalvos išmatos; ryškiai raudonas kraujas vemiant ar tuštinantis; staigus silpnumas po traumos)
Staigi alerginė reakcija (veido, lūpų, gerklės tinimas, švokštimas, bėrimas, kvėpavimo sunkumas)

Tokiais atvejais nedelskite – skambinkite 112.

8 priežastys, kodėl žemas kraujospūdis gali būti pavojingas

Žemas kraujospūdis nėra vien „nemalonus pojūtis“. Jis gali reikšti rimtesnę problemą arba sukelti komplikacijų, ypač jei ignoruojami simptomai.

1. Širdies funkcijos silpnėjimas

Širdies nepakankamumas, laidumo sutrikimai ar lėtas ritmas (bradikardija) mažina kraujo tėkmę. Rezultatas – organai gauna mažiau deguonies, todėl greičiau pavargstama, svaigsta galva, prastėja fizinis pajėgumas. Negydant didėja komplikacijų (alpimų, inkstų funkcijos pablogėjimo) rizika.

Ką stebėti: dusulys, kulkšnių tinimas, staigus svorio augimas per kelias dienas, dažnas naktinis šlapinimasis, lėtas pulsas (<50 k./min.) su simptomais.

2. Smegenų perfuzijos sumažėjimas

Nuolat per mažas kraujospūdis riboja smegenų aprūpinimą krauju. Pasekmė – svaigulys, sukimasis, „migla“ galvoje, sutrikusi koncentracija. Esant staigiam kritimui, gali ištikti sinkopė (alpimas). Labai retai, esant kitiems rizikos veiksniams, padidėja insulto tikimybė.

Ką stebėti: dažni priealpiai, neurologiniai simptomai (vienos kūno pusės silpnumas, kalbos sutrikimai) – skubi medicininė pagalba.

3. Vidaus organų (ypač inkstų ir kepenų) pažeidimai

Ilgalaikė hipoperfuzija neigiamai veikia organus, kurie jautrūs kraujotakos pokyčiams. Inkstai greitai reaguoja į kraujospūdžio kritimą – gali didėti kreatinino koncentracija, atsirasti elektrolitų disbalansas. Staigus spaudimo kritimas gali sutrikdyti ir kepenų funkciją.

Ką stebėti: sumažėjęs šlapimo kiekis, patamsėjęs šlapimas, neįprastas nuovargis, gelsta oda ar akių baltymai (retai, tačiau skubus įvertinimas būtinas).

4. Sepsis ir septinis šokas

Sunki infekcija gali sukelti sisteminį uždegiminį atsaką, dėl kurio kraujagyslės išsiplečia, o kraujospūdis krenta. Tai gyvybei pavojinga būklė, reikalaujanti skubaus gydymo ligoninėje.

Ką stebėti: aukšta temperatūra arba, priešingai, žema; greitas pulsas; greitas, paviršutiniškas kvėpavimas; stiprus silpnumas, sumišimas, šaltas prakaitas. Nedelsiant kreipkitės pagalbos.

5. Vidinis kraujavimas

Nematomas kraujo netekimas (pvz., dėl skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opų, žarnyno ligų, po sužalojimų) mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį. Kraujospūdis gali kristi staiga ir drastiškai.

Ką stebėti: deguto spalvos išmatos, kraujas vėmime, staigus blyškumas, galvos svaigimas atsistojus, troškulys, šaltos galūnės. Tai skubi situacija.

6. Autonominės nervų sistemos sutrikimai

Parkinsono liga, autonominė neuropatija (taip pat sergant cukriniu diabetu), kai kurie neurologiniai sindromai trukdo refleksams, palaikantiems kraujospūdį atsistojus. Pasekmė – ortostatinė hipotenzija, dažni priealpiai, padidėjusi kritimų rizika.

Ką stebėti: ryškesni simptomai ryte, po valgio, po karšto dušo, ilgesnio stovėjimo. Gali padėti kompresinės kojinės, galvos galo pakėlimas miegant, frakcionuota mityba.

7. Anafilaksija (sunki alerginė reakcija)

Greitai išsiskiriantys mediatoriai (pvz., histaminas) sukelia staigų kraujagyslių išsiplėtimą ir spaudimo kritimą. Tai – gyvybei pavojinga ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos bei adrenalino.

Ką stebėti: veido, lūpų, liežuvio, gerklės tinimas, dilgėlinė, dusulys, švokštimas, staigus silpnumas. Nedelsiant kviesti 112.

8. Dehidratacija ir elektrolitų disbalansas

Trūkstant skysčių (karštyje, sportuojant, sergant žarnyno infekcijomis), sumažėja kraujo tūris. Jei kartu netenkama natrio ir kitų elektrolitų, simptomai stiprėja: svaigsta galva, pulsas greitėja, spaudimas krenta.

Ką stebėti: tamsus šlapimas, retas šlapinimasis, sausos lūpos, troškulys, raumenų mėšlungis. Pagalba – adekvatus skysčių ir elektrolitų atstatymas, o esant sunkiems simptomams – medicininė pagalba.

Kaip saugiai gydyti žemą kraujospūdį?

Gydymo tikslas – sumažinti simptomus ir pašalinti priežastį. Kartais pakanka gyvenimo būdo pokyčių, tačiau kitais atvejais reikia medikamentų ar specifinio pagrindinės ligos gydymo.

Kasdieniai įpročiai, kurie tikrai padeda

Vartokite daugiau skysčių. Daugeliui tinka 30–35 ml/kg per parą (nebent gydytojas nurodė riboti skysčius).
Subalansuokite druskos vartojimą. Saikingai didesnis druskos kiekis gali padėti sulaikyti skysčius, bet tai darykite tik suderinę su gydytoju (ypač jei sergate širdies ar inkstų ligomis).
Valgykite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis. Taip sumažėja postprandinės hipotenzijos rizika.
Kelkite kūno padėtį lėtai. Iš lovos – per tarpinę sėdėjimo fazę, palaipsniui.
Dėvėkite kompresines kojines ar blauzdines. Jos padeda veniniam kraujui grįžti į širdį.
Ribokite alkoholį. Alkoholis plečia kraujagysles ir mažina spaudimą.
Venkite ilgo stovėjimo ir karštų vonių. Karštis plečia kraujagysles ir gali išprovokuoti simptomus.
Miegokite pakėlę lovos galvūgalį 10–20 cm. Tai sumažina naktinę diurezę ir rytinę ortostatinę hipotenziją.

Greita savipagalba, kai „apsvaigsta“ atsistojus

Sukryžiuokite kojas ir stipriai įtempkite sėdmenų bei šlaunų raumenis.
Atsisėskite ar pritūpkite, nuleiskite galvą.
Išgerkite stiklinę vandens, ypač jei karšta ar ilgai stovėjote.
Jei simptomai nepraeina ar kartojasi – pasitarkite su gydytoju.

Vaistai: tik pagal gydytojo paskyrimą

Midodrinas – didina kraujagyslių tonusą, gali pagerinti ortostatinę hipotenziją.
Fludrokortizonas – sulaiko natrį ir vandenį, didina kraujo tūrį.
Kiti pasirinkimai priklauso nuo priežasties: koreguojami kraujospūdį mažinantys vaistai, gydoma anemija, skydliaukės, antinksčių ar širdies ligos.
Nemedikamentinės priemonės dažnai derinamos su vaistais, siekiant mažesnių dozių ir geresnio saugumo.

Svarbu: savavališkai nekeiskite vaistų dozių ir nenutraukite gydymo. Jei įtariate, kad vaistas mažina kraujospūdį ir sukelia simptomus, aptarkite tai su gydytoju – yra alternatyvų.

Kaip išvengti žemo kraujospūdžio: praktinis planas

Prevencija – tai nuoseklios, paprastos priemonės, kurios mažina simptomus ir kritimų riziką.

Kasdienis kontrolinis sąrašas

Vanduo: nešiokitės gertuvę, gerkite reguliariai; karštomis dienomis ar sportuojant – ir elektrolitus.
Mityba: daugiau B12, folio rūgšties, geležies (liesa mėsa, ankštiniai, žalialapės daržovės, kiaušiniai); jei esate veganas – aptarkite papildus.
Druska: saikingai didinkite (jei tinka pagal sveikatos būklę), rinkitės mineralizuotą vandenį.
Judėjimas: kasdienė lengva–vidutinė veikla (ėjimas, dviračio mynimas, plaukimas); venkite staigių apkrovų be apšilimo.
Miegas: pakelkite lovos galą; keltis – lėtai, etapais.
Aplinka: venkite karščio, karštų vonių; stovint – kilnokite kulnus, judinkite pėdas.
Apranga: kompresinės kojinės ilgoms kelionėms, darbui, kur daug stovite.

Valgio ir dienos struktūra

Mažesnės, dažnesnės porcijos, ypač jei po valgio krenta spaudimas.
Ryte – stiklinė vandens dar lovoje; prieš atsistojant – kelios minutės sėdint.
Kava ar arbata gali trumpam padidinti spaudimą, tačiau nepakeičia hidratacijos. Venkite gerti vienu metu didelio kiekio kofeino, ypač vakare.

Kada profilaktika nepakanka?

Jei simptomai nuolat trukdo kasdienybei.
Jei alpstate, krentate, susižalojate.
Jei yra širdies, inkstų, endokrininės sistemos ligų požymių.
Jei pastebite kraujavimo ar infekcijos ženklus.

Tokiais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas, galbūt – tyrimai (kraujo, EKG, echokardiografija, tilt testas ir kt.).

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Ar 90/60 mmHg visada reiškia problemą?

Ne. Jei jaučiatės gerai ir nėra simptomų, tai gali būti jūsų individuali norma. Tačiau jei svaigsta, alpstate ar prastai toleruojate fizinį krūvį – vertėtų pasitikrinti.

Ar kava padeda pakelti kraujospūdį?

Trumpam – taip, ypač žmonėms, kurie paprastai nevartoja daug kofeino. Vis dėlto kava nėra gydymas. Pagrindas – skysčiai, druskos balansas, kompresija ir priežasties sprendimas.

Ar žemas kraujospūdis pavojingas nėštumo metu?

Nėštumo pradžioje spaudimas dažnai natūraliai sumažėja. Jei simptomai lengvi ir tyrimai geri, paprastai užtenka poilsio, skysčių ir mitybos korekcijos. Tačiau stiprus silpnumas, alpimas, regos sutrikimai ar skausmas – signalas pasitarti su gydytoju.

Kaip atskirti dehidrataciją nuo kitų priežasčių?

Dehidratacijai būdingi troškulys, tamsus šlapimas, sausa burna, retesnis šlapinimasis. Jei atstačius skysčius ir elektrolitus būklė negerėja, reikia ieškoti kitų priežasčių (vaistai, infekcija, kraujavimas, endokrininės ligos).

Kokie tyrimai dažniausiai atliekami tiriant hipotenziją?

Gali būti atliekamas kraujo tyrimas (kraujo ląstelės, elektrolitai, inkstų funkcija, skydliaukės hormonai, B12/folatai), EKG, echokardiografija, ortostatinis testas ar tilt testas, kartais – papildomi endokrininiai ar neurologiniai tyrimai.

Išvada: svarbiausios įžvalgos ir veiksmai

Atpažinkite signalus. Pasikartojantis svaigulys, alpimai, neryškus matymas ar silpnumas – ne „normalu“. Tai ženklai, kad organizmui trūksta perfuzijos.
Saugus startas – gyvenimo būdo korekcija. Skysčiai, saikinga druska (jei tinka), kompresinės kojinės, lėtas atsistojimas, mažesnės porcijos ir aplinkos (karščio) kontrolė.
Ieškokite priežasties, ne vien gesinkite simptomus. Ypač jei vartojate vaistus, sergate širdies, endokrininėmis ar neurologinėmis ligomis, arba jei neseniai persirgote infekcija.
Žinokite, kada skubėti. Krūtinės skausmas, dusulys, sumišimas, staigus silpnumas, kraujavimo ar anafilaksijos požymiai – skubi pagalba (112).
Pasitarkite su gydytoju dėl gydymo plano. Jei simptomai trukdo gyvenimui arba profilaktika nepadeda, yra veiksmingų medikamentų ir tyrimų planų, pritaikomų individualiai.

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Europos kardiologų draugijos ir Europos hipertenzijos draugijos gairės dėl arterinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo (2018 m.) – ortostatinės hipotenzijos apibrėžimas ir valdymas. https://www.escardio.org/Guidelines
Amerikos kardiologų koledžo žurnalo išsami apžvalga apie ortostatinę hipotenziją (2018 m.) – patogenezė, diagnostika ir gydymas. https://www.jacc.org/doi/10.1016/j.jacc.2018.07.074
Nacionaliniai sveikatos institutai (NIH) – pacientams pritaikyta informacija apie žemą kraujospūdį ir savipagalbą. https://www.nhlbi.nih.gov
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) – skysčių ir elektrolitų balanso svarba sveikatai. https://www.who.int
Lietuvos gydytojų praktikos straipsniai ir rekomendacijos apie sinkopę ir ortostatinę hipotenziją (konsultuokitės su šeimos gydytoju ar kardiologu dėl naujausių lokalių gairių).

Pastaba: informacija skirta švietimui ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos. Jei simptomai stiprūs ar progresuoja, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!