10 dažniausių mirties priežasčių pasaulyje (2019): skaičiai, rizikos veiksniai ir prevencija

2019 metais dešimt pagrindinių mirties priežasčių sudarė 55% iš 55,4 mln. visų mirčių pasaulyje. Suprasdami, kas ir kodėl dažniausiai trumpina gyvenimą, galime kryptingai stiprinti sveikatos sistemas ir mažinti išvengiamą mirtingumą.

Ši apžvalga aiškiai ir konkrečiai paaiškina svarbiausias mirties priežastis, jų dinamiką, rizikos veiksnius ir pagrindines prevencijos kryptis – tiek asmens, tiek visuomenės lygmeniu.

Pagrindinės mirties priežastys: globali apžvalga

Pasauliniu mastu mirties priežastys telkiasi į tris dideles grupes: – neužkrečiamosios ligos (širdies ir kraujagyslių ligos, vėžiai, diabetas, demencijos ir kt.); – užkrečiamosios ligos (kvėpavimo takų, viduriavimo ligos ir kt.); – traumos (2019 m. jos į dešimtuką pasauliniu mastu nepateko, bet išlieka svarbios daugelyje regionų).

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2019 m. duomenimis, 10 pagrindinių mirties priežasčių buvo: 1) Išeminė širdies liga – 8,9 mln. mirčių (apie 16%). 2) Insultas – 6,1 mln. (apie 11%). 3) Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) – 3,3 mln. (apie 6%). 4) Apatinių kvėpavimo takų infekcijos – 2,6 mln. (apie 4,7%). 5) Naujagimių būklės – 2,0 mln. (apie 3,6%). 6) Trachejos, bronchų ir plaučių vėžys – 1,8 mln. (apie 3,2%). 7) Alzheimerio liga ir kitos demencijos – 1,6 mln. (apie 2,9%). 8) Viduriavimo ligos – 1,5 mln. (apie 2,7%). 9) Cukrinis diabetas – 1,5 mln. (apie 2,7%). 10) Inkstų ligos – 1,3 mln. (apie 2,3%).

Svarbu: nuo 2000 m. iki 2019 m. pastebimas ryškus neužkrečiamųjų ligų augimas, ypač diabetu ir kai kuriomis vėžio formomis, tuo tarpu kai kurios užkrečiamosios ligos (pvz., viduriavimas) mažėjo dėl geresnės higienos, skiepų ir gydymo.

Širdies ir kraujagyslių ligos: išeminė širdies liga ir insultas

Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka didžiausia mirties našta pasaulyje – ir tai yra didžiąja dalimi išvengiama našta, jei laiku valdome rizikas.

Išeminė širdies liga: priežastys ir valdymas

Kas tai: tai būklė, kai širdies raumeniui trūksta kraujo ir deguonies dėl susiaurėjusių vainikinių arterijų. Dažniausi klinikiniai vaizdai – krūtinės angina ir miokardo infarktas.

Pagrindiniai rizikos veiksniai: – padidėjęs kraujospūdis, dislipidemija (aukštas MTL cholesterolis); – rūkymas, pasyvus rūkymas; – 2 tipo cukrinis diabetas, antsvoris ir nutukimas; – mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba (daug druskos, transriebalų, mažai skaidulų); – oro tarša, lėtinis stresas; – amžius, genetika (neišvengiami veiksniai).

Ką daryti: – reguliariai matuotis kraujospūdį ir lipidus, koreguoti pagal gydytojo rekomendacijas; – mesti rūkyti; pasitelkti pakaitinę terapiją ar elgesio programas; – laikytis Viduržemio jūros tipo mitybos, riboti druską iki ~5 g per dieną; – bent 150 min. vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę; – gydant padidėjusį kraujospūdį, dislipidemiją ir diabetą, laikytis paskirto gydymo; – visuomenės lygiu – mokesčiai tabakui ir saldiesiems gėrimams, transriebalų ribojimas, druskos mažinimo programos.

2019 m. išeminė širdies liga sudarė 8,9 mln. mirčių – daugiau nei bet kuri kita priežastis. Nuo 2000 m. mirčių skaičius padidėjo >2 mln., ypač žemų ir vidutinių pajamų šalyse, kur sparčiai auga miestai, keičiasi mityba ir nepasiekiamas kokybiškas kraujospūdžio bei lipidų gydymas.

Insultas: prevencija prasideda nuo spaudimo kontrolės

Kas tai: ūminis smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis ar hemoraginis), sukeliantis nuolatinę negalią ar mirtį.

Pagrindiniai rizikos veiksniai: – hipertenzija – svarbiausias modifikuojamas veiksnys; – rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas; – 2 tipo diabetas, nutukimas, miego apnėja; – prieširdžių virpėjimas (tromboembolijų rizika); – mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba.

Ką daryti: – palaikyti kraujospūdį <140/90 mmHg (ar individualiai nustatytą tikslą); – gydyti prieširdžių virpėjimą pagal bendrus algoritmus (antikoaguliantai); – atsisakyti tabako, kontroliuoti diabetą, mažinti svorį; – žinoti FAST požymius (veidas, ranka, kalba, laikas) ir skubiai kviesti pagalbą; – plėtoti insulto centrų tinklą, greitą trombolizės ir trombektomijos prieigą.

2019 m. insultas buvo antroji mirties priežastis – 6,1 mln. mirčių. Aukštų pajamų šalyse mirtingumas mažėja dėl geresnės prevencijos ir priežiūros, tačiau daugelyje kitų regionų pažanga netolygi.

Kvėpavimo takų ligos: LOPL ir apatinės kvėpavimo takų infekcijos

Kvėpavimo takų ligos – tiek lėtinės, tiek užkrečiamos – nuosekliai patenka tarp pagrindinių mirties priežasčių.

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL)

Kas tai: progresuojantis bronchų susiaurėjimas ir emfizema, pasireiškianti kosuliu, skrepliais, dusuliu.

Pagrindiniai rizikos veiksniai: – rūkymas (pagrindinis); – kietojo kuro dūmai namuose (maisto gaminimas prastai vėdinamose patalpose); – aplinkos oro tarša, profesinės dulkės ir cheminės medžiagos; – genetiniai veiksniai (pvz., alfa-1 antitripsino stoka).

Prevencija ir valdymas: – visiškas rūkymo nutraukimas, pasyvaus rūkymo vengimas; – švari energija namų ūkiuose, ventiliacijos gerinimas; – vakcinacija (nuo gripo ir pneumokoko) komplikacijų prevencijai; – pakopinis vaistų gydymas (bronchus plečiantys, inhaliuojami steroidai pagal indikacijas); – plaučių reabilitacija, fizinis aktyvumas; – taršos mažinimo politika miestams.

2019 m. LOPL – trečia pasaulinė mirties priežastis (3,3 mln. mirčių).

Apatinių kvėpavimo takų infekcijos

Kas tai: pneumonija ir kiti apatinės kvėpavimo sistemos uždegimai, dažnai virusinės ar bakterinės kilmės.

Rizikos veiksniai ir pažeidžiamos grupės: – maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės; – lėtinių ligų turintys asmenys, imunosupresija; – prastos gyvenimo sąlygos, oro tarša, mitybos nepakankamumas.

Prevencija: – skiepai (nuo pneumokoko, gripo, tymų, kokliušo ir kt.); – rankų higiena, kosėjimo etiketas, patalpų vėdinimas; – oro taršos mažinimas, ypač vidaus aplinkoje; – ankstyvas antibiotikų/antivirusinių skyrimas pagal indikacijas.

2019 m. apatinės kvėpavimo takų infekcijos nusinešė 2,6 mln. gyvybių ir buvo pagrindinė užkrečiama mirties priežastis.

Naujagimių būklės: ankstyvo gyvenimo svarba

Naujagimių (neonatalinės) mirties priežastys – priešlaikinis gimdymas, gimdymo komplikacijos (asfiksija), infekcijos, įgimtos anomalijos. 2019 m. jos sudarė 2,0 mln. mirčių, bet nuo 2000 m. sumažėjo reikšmingai (nuo 3,2 mln.).

Kas lemia riziką: – nepakankama antenatalinė priežiūra, mitybos trūkumai nėštumo metu; – neprofesionali pagalba gimdant, infekcijų kontrolės spragų; – hipotermija, sepsis, gelta pirmaisiais gyvenimo savaitėmis.

Ką veikiausiai galime pagerinti: – kokybiška antenatalinė priežiūra (folatai, geležis, hipertenzijos ir diabeto kontrolė); – kvalifikuota akušerinė pagalba, švarus gimdymas, neonatinė reanimacija; – žindymas nuo pirmosios valandos, „kengūros“ metodas priešlaikiniams naujagimiams; – skiepai, ankstyvas infekcijų atpažinimas; – deguonies terapijos, inkubatorių, CPAP prieinamumas regioniniuose centruose.

Šalys, investavusios į pirminę priežiūrą ir akušeriją, mato sparčiausią naujagimių mirtingumo kritimą.

Kitos svarbios mirties priežastys: vėžiai, demencijos, diabetas, inkstų ir viduriavimo ligos

Trachejos, bronchų ir plaučių vėžys

• 2019 m. – 1,8 mln. mirčių, per du dešimtmečius ženkliai išaugęs.
• Pagrindinis rizikos veiksnys – rūkymas; taip pat radonas, asbestas, oro tarša.
• Prevencija: tabako kontrolė (mokesčiai, reklamos ribojimai, rūkomųjų erdvių apribojimai), ankstyvas nustatymas rizikos grupėse (mažos dozės KT atranka ilgamečiams rūkytojams ten, kur tai taikoma), oro kokybės gerinimas.

Alzheimerio liga ir kitos demencijos

• 2019 m. – 1,6 mln. mirčių; didėja dėl visuomenės senėjimo.
• Rizikos veiksniai: amžius, širdies ir kraujagyslių sveikata, diabetas, fizinio aktyvumo stoka, socialinė izoliacija.
• Strategijos: kraujospūdžio ir diabeto kontrolė per visą gyvenimą, aktyvi gyvensena, kognityvinė veikla, socialiniai ryšiai; sveikatos sistemoms – demencijos priežiūros modeliai, globėjų parama.

Viduriavimo ligos

• 2019 m. – 1,5 mln. mirčių, daugiausia vaikams žemų pajamų šalyse.
• Priežastys: užkrėstas vanduo, prasta sanitarija, rotavirusas, bakterinės infekcijos.
• Prevencija: švarus vanduo, sanitarija ir higiena (WASH), oralinės rehidratacijos tirpalai, cinko terapija, rotaviruso vakcina, mitybos gerinimas.

Cukrinis diabetas

• 2019 m. – 1,5 mln. mirčių; nuo 2000 m. mirčių padaugėjo apie 70% (ypač vyrų).
• Rizikos veiksniai: antsvoris, nejudrus gyvenimo būdas, genetinis polinkis, nesveika mityba.
• Kontrolė: svorio mažinimas, mityba su mažesniu pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių kiekiu, fizinis aktyvumas, glikemijos kontrolė, kraujospūdžio ir lipidų valdymas, profilaktiniai patikrinimai.

Inkstų ligos

• 2019 m. – 1,3 mln. mirčių; stiprus augimas nuo 2000 m.
• Priežastys ir rizika: diabetas, hipertenzija, nefrotoksiniai vaistai, infekcijos, genetika.
• Prevencija ir valdymas: ankstyvas albuminurijos ir GFG patikrinimas rizikos grupėms, spaudimo ir glikemijos kontrolė, nefrotoksinų vengimas, pakaitinė terapija (dializė, transplantacija) – politikos ir prieinamumo klausimas.

Mirties priežastys pagal pajamų grupes: kodėl pasaulis toks nevienodas

Pasaulio bankas skiria keturias pajamų grupes, ir nuo jų priklauso mirties priežasčių profilis.

1) Žemų pajamų šalys: – Dominuoja užkrečiamosios ligos: maliarija, tuberkuliozė, ŽIV/AIDS, apatinės kvėpavimo takų infekcijos, taip pat naujagimių būklės. – Pagrindiniai sprendiniai: skiepai, WASH, ilgalaikė insekticidinė tinklų programa, TB ir ŽIV gydymo prieinamumas, antenatalinė ir akušerinė priežiūra, stipresnė pirminė sveikatos priežiūra.

2) Žemesnės vidutinės pajamų šalys: – Mišrus vaizdas: neužkrečiamosios ligos auga, tačiau užkrečiamosios vis dar reikšmingos; traumos išlieka aukštai. – Diabetas per du dešimtmečius šoktelėjo reitinge – atspindi urbanizaciją, mitybos pokytį, fizinio aktyvumo stoką.

3) Aukštesnės vidutinės pajamų šalys: – Dominuoja neužkrečiamosios ligos; plaučių vėžio mirtys nuo 2000 m. apytikriai padvigubėjo. – Sprendiniai: tabako kontrolė, oro taršos mažinimas, metabolinių rizikų (kraujospūdis, cholesterolis, glikemija) valdymas, ankstyva vėžių diagnostika.

4) Aukštų pajamų šalys: – Mirtingumas dėl išeminės širdies ligos ir insulto mažėja (apie 16% ir 21% atitinkamai, palyginti su 2000 m.), bet sparčiai auga demencijos dalis. – Politikos akcentai: sveika senėjimo strategija, ilgalaikės priežiūros modeliai, lėtinėms ligoms integruoti priežiūros keliai, psichikos sveikata ir savižudybių prevencija.

Skirtumų šaknys: – sveikatos sistemos pajėgumas ir finansavimas; – socialiniai sveikatos determinantai (švietimas, pajamos, būstas); – aplinkos veiksniai (oro, vandens kokybė); – gyventojų amžiaus struktūra ir epidemiologinis perėjimas.

Kodėl svarbu žinoti mirties priežastis?

• Prioritetų nustatymas: tiksli mirties priežasčių statistika leidžia nukreipti biudžetus į didžiausią poveikį turinčias intervencijas (pvz., hipertenzijos gydymo programos ar skiepų kampanijos).
• Sveikatos sistemų vertinimas: mirčių rodikliai atskleidžia, kur grandis silpniausia – pirminė priežiūra, hospitalinė pagalba ar visuomenės sveikata.
• Krizių valdymas: kokybiški duomenys leidžia greitai reaguoti (pandemijos, karščio bangos, nauji patogenai).
• Tarptautinis palyginamumas: PSO ir Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) suteikia standartus, kad šalys kalbėtų „ta pačia kalba“.

Praktinis aspektas: civilinės metrikacijos ir gyvybės statistikos (CRVS) stiprinimas – tai ne tik skaičiai, bet ir teisių, socialinės apsaugos ir sveikatos teisingumo pagrindas.

Kaip mažinti išvengiamą mirtingumą: veiksmų kryptys

Asmens lygmuo: greitas patikrinimo sąrašas

• Kraujospūdis ir lipidai: pasitikrinti bent kartą per metus (ar pagal riziką) ir laikytis gydymo.
• Rūkymas: mesti dabar; prašyti pagalbos (konsultacijos, pakaitinė terapija).
• Mityba ir judėjimas: daugiau daržovių, skaidulų, mažiau druskos ir pridėtinio cukraus; 150–300 min. aktyvumo per savaitę.
• Skiepai: pagal amžių ir riziką (gripas, pneumokokas, rotavirusas vaikams ir kt.).
• Diabetas ir inkstai: glikemija, kreatininas, šlapimo albuminas – ypač jei turite rizikos veiksnių.
• Aplinka: vėdinti patalpas, mažinti kontaktą su tarša, naudoti švarią viryklės kurą, jei įmanoma.

Bendruomenės ir savivaldybių lygmuo

• Tabako ir alkoholio politikos įgyvendinimas, sveiko maisto aplinkos kūrimas (mokyklos, darbovietės).
• Saugaus eismo, oro kokybės, vandens ir sanitarijos gerinimas.
• Pirminės sveikatos priežiūros stiprinimas: slaugytojų, šeimos gydytojų komandos, prieinamumas kaimo vietovėse.

Nacionalinė politika ir sveikatos sistemos

• Kraujospūdžio ir diabeto valdymo programos (pigūs, prieinami vaistai, protokolai).
• Skiepų aprėpties didinimas, motinų ir naujagimių priežiūros standartai.
• Vėžio prevencija ir ankstyvoji diagnostika (tabakas, HPV, žarnyno vėžio patikra, plaučių vėžio atranka rizikos grupėms).
• Duomenų sistemos: mirčių registrai, elektroninės sveikatos įrašai, TLK kodavimo kokybė.

Patikimi šaltiniai, kurių įžvalgos plačiai taikomos praktikoje: Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Pasaulio bankas, Sveikatos metrikos ir vertinimo institutas (IHME), aukšto lygio medicinos žurnalai ir universitetai. Jų duomenys nuolat atnaujinami ir padeda formuoti įrodymais grįstas gaires.

DUK (People Also Ask)

Kiek mirčių sudarė 10 pagrindinių priežasčių 2019 m.? – Apie 55% iš 55,4 mln. visų mirčių pasaulyje – tai maždaug 30,5 mln. mirčių.

Kodėl COVID-19 neminimas tarp 2019 m. pagrindinių priežasčių? – Nes 2019 m. pandemija dar nebuvo prasidėjusi. Nuo 2020 m. COVID-19 tapo reikšminga mirties priežastimi daugelyje šalių, tačiau ši apžvalga remiasi 2019 m. duomenimis.

Kuo skiriasi užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos? – Užkrečiamosios plinta tarp žmonių (arba per vektorius) – pvz., pneumonija, tuberkuliozė. Neužkrečiamosios neplinta nuo žmogaus žmogui – pvz., širdies ligos, vėžiai, diabetas, demencijos. Prevencija ir kontrolės priemonės joms skiriasi.

Kokie universaliausi rizikos veiksniai, didinantys mirties riziką? – Rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, nesveika mityba ir mažas fizinis aktyvumas, aukštas cholesterolis, oro tarša, didelis gliukozės kiekis kraujyje. Šių veiksnių valdymas turi didžiausią grąžą.

Ar mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų visur mažėja? – Ne. Aukštų pajamų šalyse – dažnai mažėja dėl prevencijos ir gydymo. Žemų ir vidutinių pajamų šalyse – kartais auga dėl urbanizacijos, gyvensenos pokyčių ir nepakankamos prieigos prie kokybiško gydymo.

Išvados ir svarbiausios įžvalgos

• Fokusas į neužkrečiamas ligas: širdies ligos, insultas, LOPL, diabetas ir vėžiai – didžiausias tarpinis tikslas mirtingumui mažinti.
• Užkrečiamųjų ligų kontrolė tebėra būtina: skiepai, WASH, ankstyvas gydymas gelbsti milijonus, ypač vaikų.
• Naujagimių išsaugojimas – aukštos grąžos investicija: antenatalinė priežiūra, akušerija, žindymas ir neonatinė pagalba sparčiai mažina mirtingumą.
• Politika veikia: tabako kontrolė, druskos mažinimas, švari energija namuose, oro kokybės gerinimas ir prieinama pirminė sveikatos priežiūra duoda matomą rezultatą.
• Pradėkite šiandien: pasimatuokite kraujospūdį, suplanuokite profilaktinį patikrinimą, atnaujinkite skiepus, peržiūrėkite mitybą ir žingsnių skaičių – maži žingsniai kolektyviai keičia globalią statistiką.

Pastaba dėl duomenų: pateikti skaičiai ir proporcijos atspindi PSO 2019 m. globalius vertinimus. Regionų ir šalių lygmeniu situacija gali skirtis; planuojant intervencijas būtina remtis naujausiais vietiniais duomenimis ir specialistų rekomendacijomis.

Daugiau įžvalgų rasite Aspektas.lt

Turite pastebėjimų ar minčių? Palikite komentarą – man įdomu išgirsti jūsų nuomonę!

Jeigu patiko šis straipsnis, kviečiu naršyti daugiau temų Aspektas.lt svetainėje. Čia rasite straipsnių apie sveikatą, patarimus kasdienai, aktualijas ir dar daugiau.

Ačiū, kad skaitote. Linkiu jums šviesios ir įkvepiančios dienos!